Šventosios uosto ledai pajudėjo – Vyriausybė patvirtino uosto perėmimui būtinas įstatymo pataisas

Meras Šarūnas Vaitkus savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ vakar paliko įrašą: „Pagaliau ledai pajudėjo. Ačiū Vyriausybei, Premjerui ir kancleriui už operatyvius sprendimus siekiant Šventosios uosto atgimimo.“
Šventosios uosto atstatymo projekte svarbiausia – įrengti šiuolaikišką, patogią priekrantės žvejams infrastruktūrą ir sukurti turistų traukos centrą. Planuojami pokyčiai turės keleriopą naudą: administruoti uostą savivaldos institucijai bus paprasčiau, uosto atstatymui bus galima panaudoti Europos Sąjungos lėšas.
Šventosios uosto naudojimo ir laivybos taisykles tvirtina susisiekimo ministras. Įsiteisėjus įstatymo pataisoms, šias taisykles tvirtintų Palangos miesto savivaldybės taryba. Uosto žemė ir toliau liktų valstybės nuosavybe, tad Vyriausybė, Palangos miesto savivaldybės teikimu, tvirtintų uosto žemės nuomos tvarką – sutarties formą ir mokesčių dydį. Taip pat numatoma atsisakyti nepagrįstos išimties, kuri šiuo metu leidžia tam tikrais atvejais Šventosios jūrų uosto žemę išnuomoti ne konkurso tvarka.
Pagal galiojantį įstatymą, uosto žemę, akvatoriją ir infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja VĮ Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Šventosios uosto direkcijos funkcijas vykdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD).
KVJUD yra parengusi Šventosios uosto atstatymo projektą ir teikusi paraišką ES paramai gauti. Tačiau Europos Komisija (EK) atsisakė skirti lėšų uostui atstatyti. EK pateikė labai aiškią išvadą, kad šio uosto paskirtis – rekreacinė, o ne pramoninė ar krovininė, todėl ES investicijos iš transporto sektoriui numatyto finansavimo negalimos. Tokiu atveju KVJUD sutiko, kad Šventosios uosto valdymas būtų perduotas Palangos miesto savivaldybei, nes jos finansavimo galimybės uosto atstatymo darbams yra didesnės.
Teisėta uosto valdytoja tapusi Palangos miesto savivaldybė galėtų panaudoti trijų finansavimo šaltinių – savo biudžeto, ES ir Šventosios žuvininkystės vietos veiklos rėmimo fondo – lėšas. Pirmiausia planuojama sukurti uosto infrastruktūrą, kuria iš karto galėtų naudotis priekrantės žvejai. Pritaikius uostą žvejams, numatoma įrengti lauko kavines, turistams siūlyti vandens ir kitas pramogas.
Vyriausybei pritarus, Susisiekimo ministerijos parengtas įstatymo pataisas Seimas svarstytų skubos tvarka. Įstatymas turėtų įsigalioti dar šių metų liepos mėnesį.

Palangos miesto sav., „Palangos tilto“ inf.