Šventosios uosto molų statyboms įsibėgėjant, viešojoje erdvėje įsiplieskė aštri diskusija dėl pasirinkto uosto įplaukos ir molų išdėstymo. Į žinomo buriuotojo Artūro Dovydėno kritiką išsamiai sureagavo Šventosios jūrų uosto direktorius Mindaugas Skritulskas.
„Pažymėtina, kad tai - vieno asmens nuomonė, kuri nėra paremta jokiais objektyviais skaičiavimais, tyrimais ar modeliavimais. Veikiau - subjektyviais vertinimais bei, deja, menkinančiu požiūriu į mokslininkų, ekspertų, projektuotojų sprendimus, kitus asmenis ar įvairias institucijas“, – teigia M. Skritulskas.
Jis pabrėžia, kad dabartinis projektas paremtas dešimtmečius vykdytais moksliniais tyrimais, hidrodinaminiais skaičiavimais ir kvalifikuotų projektuotojų darbu. Tačiau didžiausio atgarsio sulaukė ne techniniai vadovo argumentai, o jo užuominos, kad uosto statybų diskreditavimu gali būti suinteresuotos ir Lietuvai nedraugiškos valstybės.
„Strateginis Lietuvos projektas neturi tapti nepagrįstų spekuliacijų įkaitu,“ – reagavo ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, paraginęs iki galo perskaityti Skritulsko „Facebook“ įraše išdėstytas mintis.
„Vieno asmens nuomonė“ prieš mokslininkų tyrimus?
Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose aktyviai diskutuojama apie Šventosios uosto ateitį. Diskusijų centre atsidūrė buriuotojas Artūras Dovydėnas, administruojantis „Facebook“ paskyrą „Kreiserinio buriavimo mokykla“. Jis viešai kritikuoja projektuojamą molų konfigūraciją ir siūlo alternatyvius sprendinius.
M. Skritulskas mano, kad tokia kritika nėra pakankamai pagrįsta objektyviais duomenimis.
Uosto vadovas atkreipia dėmesį, kad buriuotojas jau keitė savo siūlymus dėl molų išdėstymo. Pasak jo, pirmasis A. Dovydėno pasiūlymas sulaukė ir mokslininkės L. Kelpšaitės-Rimkienės kritikos, nes, jos vertinimu, galėjo padidinti smėlio sankaupas ties uosto įplauka.
M. Skritulskas įsitikinęs, kad praktinė buriavimo patirtis yra vertinga, tačiau negali pakeisti kompleksinių inžinerinių tyrimų.
„Ko gero, sutiksite, kad jūrų uostus, aerodromus ar kelius - pirmiausia turi projektuoti kvalifikuoti inžinieriai - projektuotojai, o ne buriuotojai, lakūnai ar vairuotojai“, – pabrėžia jis.
Trys projektai per šimtmetį – panašūs sprendiniai
Pasak M. Skritulsko, dabartinė Šventosios uosto molų konfigūracija nėra naujas ar skubotai priimtas sprendimas.
Pirmasis projektas parengtas dar 1925 metais, kai uosto statyboms vadovavo hidrotechnikos inžinierius profesorius Jonas Šimoliūnas. Tuomet buvo atliekami meteorologiniai, hidrodinaminiai ir grunto tyrimai.
2010 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu atlikti nauji tyrimai, hidrodinaminis ir nuosėdų pernašos modeliavimas. Ispanijos bendrovė „Alatec“ parengė uosto galimybių studiją.
2014 metais techninį molų projektą parengė bendrovė „Sweco Lietuva“, o 2026 metais jo pagrindu parengtas atnaujintas projektas, kuriame, uosto vadovo teigimu, pakeisti tik kai kurie neesminiai sprendiniai. Pastarąjį projektą rengė MB „Kordonas“.
„Abu, tiek 2014 m, tiek 2026 m projektai yra įvertinti ekspertų, patikrinti ir suderinti kompetetingų valstybės institucijų, jų pagrindu yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai“, – aiškina direktorius.
Jo teigimu, skirtingais laikotarpiais dirbę specialistai priėjo prie labai panašių išvadų.
„Apibendrinant noriu pažymėti, kad visuose trijuose Šventosios molų techniniuose projektuose yra siūloma kone identiška molų konfiguraciją. Ir nėra nei vieno moksliniais tyrimais pagrįsto vertinimo, kuris paneigtų tokios molų konfiguracijos pagrįstumą“, – tvirtina M. Skritulskas.
Ar bangos daužys uoste stovinčius laivus?
Vienas iš viešai keliamų klausimų – ar būsima uosto infrastruktūra užtikrins saugų laivų švartavimą ir apsaugą nuo bangavimo.
M. Skritulskas atmeta kritiką, esą prie molų stovintys laivai bus nuolat veikiami stiprių bangų.
„Be to, reikia susipažinti su visu uosto projektu, ko, akivaizdu, A. Dovydėnas nėra padaręs, nes priešingu atveju neklaidintų visuomenės apie „daužomus“ laivus prie molų, kur numatyta tik labai nedidelė dalis švartavimo vietų trumpalaikiam sustojimui esant palankiom oro sąlygoms“, – teigia uosto vadovas.
Jis pabrėžia, kad didžioji dalis švartavimo vietų numatyta Šventosios upėje, kur bangavimo poveikis yra gerokai mažesnis.
Vis dėlto diskusijos dalyviai kelia ir platesnius klausimus – apie įplaukos orientaciją, laivybos saugumą bei galimą smėlio kaupimąsi.
Kodėl kritika pasipylė tik prasidėjus statyboms?
Uosto vadovui klausimų kelia ir kritikos laikas.
Anot jo, projektiniai sprendiniai buvo viešinami prieš daugelį metų, todėl pastabas buvo galima teikti dar projektavimo etapu.
„Kita vertus, kyla natūralus klausimas, kodėl ši ūmi kritika dėl Šventosios molų projekto staiga atsirado būtent dabar, prasidėjus statyboms, o ne prieš 10 ar daugiau metų, kai buvo viešinami projektiniai sprendiniai, kai dėl jų buvo diskutuojama?“ – klausia M. Skritulskas.
Jis primena, kad Šventosios uostas yra svarbus ne vien pramoginei laivybai, bet ir Lietuvos jūrinei infrastruktūrai bei valstybės strateginiams interesams.
Netikėtas posūkis – užuominos apie informacinę ataką
Bene aštriausia M. Skritulsko pasisakymo dalis susijusi su geopolitiniu kontekstu.
Uosto vadovas svarsto, kad Lietuvai strategiškai reikšmingo projekto sėkme gali būti suinteresuotos ne visos valstybės.
„Neatmestina, kad, šiuo atveju, diskredituojanti Šventosios uosto statybą informacinė ataka socialiniuose tinkluose taip pat galėjo būti koordinuota. Minėtas buriuotojas, galimai pats to nežinodamas, galėjo tapti tam tikrų manipuliacijų, nebūtinai turinčių kilnius tikslus, įrankiu“, – svarsto M. Skritulskas.
Tačiau viešame pasisakyme konkrečių įrodymų apie galimą koordinuotą veiklą nepateikiama. Todėl tokie teiginiai vertintini kaip uosto vadovo iškelta prielaida, o ne nustatytas faktas.
„Galime net nepastebėti, kad patys imame lieti vandenį ant svetimo malūno“
Nepaisydamas kritikos, M. Skritulskas laikosi pozicijos, kad Šventosios uosto statyba yra pagrįsta moksliniais ir inžineriniais sprendimais, o viešai skleidžiamą informaciją būtina vertinti atsakingai.
„Pažymėtina, kad turime labai pasverti ir atsakingai vertinti bet kokią aktyviai platinamą informaciją, ypač tą, kuri nėra paremta jokiais faktais ar įrodymais. Priešingu atveju, galime net nepastebėti, kad patys imame lieti vandenį ant svetimo malūno“, – savo pasisakymą užbaigia Šventosios jūrų uosto direktorius.
Ar pasirinkta molų konfigūracija pasiteisins, galutinai parodys būsimo uosto eksploatacija.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.