Tarp geriausių šalies gimnazijų Palangos nėra

Žurnalas „Reitingai“ praėjusią savaitę paskelbė geriausias šalies gimnazijas, kurios geriausiai paruošia egzaminams, ir kur auga Lietuvos protai. Deja, tarp geriausiųjų Palangos senosios gimnazijos nėra. Ko reikia, kad mūsų kurorto gimnazija atsidurtų tarp geriausiųjų?..

Palanga užima penktą vietą pagal egzaminų rezultatus
Žurnalas „Reitingai“ vėl įvertino aukštąsias mokyklas ir šalies gimnazijas pagal 2015 metais laikytų valstybinių rezultatų vidurkį. Vertintos valstybinės ir privačios, organizuojančios mokinių atranką gimnazijos. Deja, Palangos senosios gimnazijos reitinguose nėra.
Buvo reitinguojamos ne tik mokyklos, bet ir savivaldybės, kurių abiturientai 2013/2014 metais demonstravo aukštus valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Palanga pagal šį rodiklį lenkia Klaipėdą, Panevėžį, Marijampolę ir užima penktą vietą iš dešimties skelbiamų savivaldybių. Pernai valstybinį lietuvių kalbos egzaminą aukštais rezultatais išlaikė 15 procentų Palangos abiturientų, užsienio k. (anglų) net 5 abiturientai išlaikė šimtukais, o 28 abiturientai surinko ne mažiau nei 86 procentus. Regis, rezultatai neblogi, bet akivaizdu, kad yra kur tobulėti.
Gimnazijos reitinguotos ir pagal dalykinį parengimą, kuris parodo, kokios gimnazijos stipriausios ir kokias vertėtų rinktis būsimam gimnazistui, kad jo rezultatai būtų kuo aukštesni.
Nieko jau turbūt nebestebina, jog pirmosios pozicijos niekam neatiduoda Vilniaus licėjus, tačiau „Reitingų“ vertinimuose aukštas vietas turi ir regionų gimnazijos, kurių rezultatai neretai stulbina. Pavyzdžiui, Akmenės rajonas užima pirmąją vietą, kaip geriausiai šalyje paruošiantis informacinių technologijų egzaminui, Neringos savivaldybė geriausiai ruošia biologijos egzaminui. Chemijos geriausiai išmokstama Šalčininkų savivaldybėje. Pasirodo, stiprūs pedagogai ne tik didmiesčiuose ir licėjuose.

Švietimo viceministrė Palangos mokyklas vertina teigiamai
Buvusi Palangos miesto tarybos narė, dabartinė švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Genoveita Krasauskienė džiaugiasi Palangos abiturientų pasiekimais, o faktą, jog leidinio „Reitingai“ vertinimuose nėra Palangos senosios gimnazijos, argumentuoja tuo, kad tai – privatus leidinys, nepateikiantis tokių išsamių vertinimų ir statistinių duomenų, kaip tai kasmet gimnazijas įvertinantis kitas žurnalas „Veidas“.
Mokyklų vertinimas apskritai viceministrei nėra priimtinas: „Mokyklos turi nevienodas sąlygas, kai kurios mokyklos vaikus atsirenka, t. y. vykdo priėmimo metu atranką, organizuoja priėmimo egzaminus, tad ar gali būti lyginamos mokyklos? Kad ir mūsų Palangos gimnazija. Ji nevykdo jokios atrankos, priima visus mokinius, kurie nori mokytis. Manyčiau, jog mokyklą, demonstruojančią kiekvieno mokinio bent minimalią pažangą, jau reikėtų sveikinti“.
Viceministrė įsitikinusi, kad Palangos mokyklos, nebūtinai kalbant apie Senąją gimnaziją, visos šalies mastu neatrodo prastai: „Valstybinių egzaminų rodikliai kasmet tikrai aukšti ir abiturientai puikiai pasirodo demonstruodami savo žinias, tad „Reitingų“ požiūris dar yra diskutuotinas klausimas“. Švietimo sistemos specialistė mano, jog norint reitinguoti mokyklas, reikia pasiekti, kad jos turėtų vienodą startą, t. y. vienodas konkurencines galimybes.

Siekiamybė – išsaugoti mažąsias mokyklas
Mokinių skaičiaus mažėjimas labiausiai „kerta“ mažoms mokykloms. Prieš keletą metų buvo kalbėta ir apie Palangos Šventosios pagrindinės mokyklos likimą, kuomet klasėse buvo mažai mokinių ir ne paslaptis, jog gabesni mokiniai renkasi Palangos mokyklas. Švietimo viceministrei mažų mokyklų klausimas ypač skaudus: „Vadovaujantis Vyriausybės nuostatomis, mūsų siekiamybė yra kaip tik įmanoma išsaugoti visas mokyklas, sudaryti visas palankias sąlygas, kad mokiniai, ypač pradinukai, galėtų mokytis kuo arčiau namų. Mokykla – kultūros židinys, mažesnėse gyvenvietėse neretai tai tampa ir viena iš bendruomenės susibūrimo vietų, tad būtina jas išsaugoti“. E. Krasauskienė džiaugėsi, jog mažųjų savivaldybių mokyklos neretai demonstruoja išties aukštus mokinių pasiekimus, lenkiančius didžiuosius miestus. Tai liudija faktas, jog tarp 2013/2014 metais geriausiai šalyje išlaikiusiųjų abiturientų, palangiškiai užima aukštą, net 5 vietą.

Jaunas pedagogas – vertybė
Viceministrė turi tvirtą poziciją dėl jauno mokytojo: „Jį reikia įsileisti, skatinti ir kviesti į mokyklas. Stebėtinai keista, kada mokyklos nepriima jaunų, neseniai mokslus baigusių pedagogų. Mokyklose dirba metodininkai, ekspertai, kurie turėtų perteikti savo patirtį ir žinias jaunam pedagogui. Už tai jam skiriami ir papildomi pinigai“.
G. Krasauskienė teigė, jog ne be reikalo nuo 2016 metų jauniems pedagogam atlyginimas didinamas 5 procentais, kai jau dirbantiems pedagogams atlyginimas didės 3 procentais: „Skiriame didelį dėmesį jaunam pedagogui. Tenka pripažinti, kad pensinio amžiaus pedagogų mokyklose vis dar labai daug, bet ateis toks laikas, kai jie savo darbą baigs ir bus ieškoma naujų specialistų. Ypač, kai nuo kitų metų didėja pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių fondas. Pernai juo pasinaudojo tikrai nemažai pedagogų, panorusių išeiti į užtarnautą poilsį. Neturėtume manyti, kad jaunas pedagogas – konkurentas jau dirbančiam mokykloje ne vienerius metus. Mokyklose turėtų vykti aktyvus bendradarbiavimas tarp naujo ir jau patirtį turinčio specialisto“.
Palangos senosios gimnazijos pavaduotoja ugdymui Zinaida Bružienė, laikinai pavaduojanti direktorių, „Palangos tiltui“ teigė, kad su „Reitingų“ vertinimais dar neturėjusi galimybės susipažinti, tad šiuo klausimu su „Palangos tiltu“ negalėjo diskutuoti. Vis tik gimnaziją pagal ankstesnius vertinimus, ypač leidinio „Veidas“, ji vertino labai teigiamai.
„Palanga visada būna pirmajame šimtuke, praėjusiais metais buvome 90-oje vietoje iš 396-ių reitinguojamų mokyklų ir beveik kasmet užimame panašią vietą, pakildami ar nukrisdami vos per porą pozicijų“, – sakė pavaduotoja.

Labai daug priklauso nuo mokyklos vadovo
Buvusi Palangos tarybos narė, pedagogė Salomėja Slaboševičienė įsitikinusi, kad šalies gimnazijų reitingai priklauso nuo trijų dalykų: „Didmiesčiuose galima pasirinkti mokyklą, jų yra ne viena ir ne dvi, tačiau tai tikrai nėra pats pagrindinis dalykas, nulemiantis mokinių pažangumą ir geriausią gimnaziją. Svarbiausia yra direktorius, kuris nulemia, kaip yra organizuojamas darbas mokykloje, kaip nuteikiami pedagogai, kaip užtikrinama mokymo kokybė. Kitaip tariant, vadybos dalykai. Kitas dalykas – mokytojas. Kiek jis pasiruošęs, kiek jis motyvuojamas, kad dirbtų efektyviai. Trečia – patys mokiniai. Jei puoselėjama mokinių motyvacija nuo pat žemų klasių, mokinys yra auginamas, iš jo ir išauga puikius abitūros egzaminų rezultatus demonstruojantis jaunuolis“.
Ar gimnazijos apskritai gali būti reitinguojamos, pedagogė turinti tvirtą nuomonę: „Bendram pasižiūrėjimui, gal ir neblogai. Reitingai parodo, kad ne tik didmiesčiai užima pirmąsias vietas, bet matomi būna ir regionai. Kaip ir šiuo atveju, kur skirstoma pagal dalykus – matome ne vieną provinciją. Tačiau jei lyginame rimtai, reikėtų lyginti vienodo tipo mokyklas: gimnazijas, licėjus, o ne kartu. Kai kuriose gimnazijose vykdomos atrankos, tad kalbėti apie jas šalies mastu nėra reikalo, nes iškreipiami faktai. Kitos gimnazijos skelbiasi, kad atrankų nevykdo, bet pabandyk ten pakliūti – kaži ar taip lengvai pasiseks“.
Į Palangos senosios gimnazijos daržą ji metė akmenį ir dėl vadovų kaitos. „2013/2014 metais buvome penketuke, o dabar nebesame – kodėl? Vienas labai svarbus kriterijus, kad pernelyg atlaidžiai „ceremonijamasi“ su direktoriumi: tai jis paduoda prašymą, tai jį atsiima, tai dirba, tai nebedirba. Šitoks stabilumo nebuvimas mokykloje, kuomet ilgai nėra pastovaus vadovo, duoda labai neigiamą rezultatą. Niekada laikinasis direktorius nedirbs taip, kaip pastovusis. Mokinių ir mokytojų motyvacija priklauso nuo vadovo – ar jis juos veda, arba leidžia dirbti kaip nori“, – įsitikinusi pedagogė.