Tarybinių Šaukėnų 1963 metų „Mokinio bilietas“ – pavyzdinis etikos kodeksas Lietuvai

Namuose Palangoje netikėtai atradau 1963 metų liepą išduotą, o 1961-aisiais buvusio Užvenčio rajono spaustuvės išleistą Šaukėnų vidurinės mokyklos išduotąjį Mokinio bilietą Nr. 12.

Po viešų ir neviešų diskusijų apie naujausiųjų laikų buities kultūros, etinių vertybių impotenciją, antimoralinius – globalinius – „gliutvaimatinius monstrus“, chamizmą, į neviltį varančius senelius, tėvelius, mokytojus, tik ne viskuo mūsų pačių persotintą „jaunąją“ „panską publiką“, kuriai mes visi be išimties – tik „aptarnaujantis personalas“, aš nudžiugau, lyg smėlynuose po Palangos tiltu radęs pilną senovinę molinę amforą „Žyniuonių vyno“, kurį išgėrus tampi ateities spėjiku, panašiai, kaip kažkada Volfas Mesingas.

Mat, tame „Gagarino eros“ mano „Mokinio biliete“ yra išspausdintos „Taisyklės mokiniams“, kurių nereikėtų keisti dar bent 100 metų, ir jų neatstos jokie dabartinės Lietuvos švietimo sistemos „projektai“, jokia kompiuterinė įranga. Jaunuomenei stinga drausmės ir tvarkos, mandagumo. Dominuoja sintetinis, dekoratyvinis debilumas, net agresyvus azijietiškas chamizmas. Šios tarp žalių girių pavenčiuose Šiaulių krašte jaukiai švytinčių mažų Šaukėnų mažo mokinuko taisyklės, – jų nepamirštant laikytis! – augina „Lietuvį be korektūros“, su kuriuo niekur nebūtų gėda nei eiti, nei rodytis, nei skristi, nei važiuoti. Nes ir 1964–1989 metų „sprindyje“ daugumos sąžinė nebuvo okupuota.

Cituoju, nekeisdamas nė eilutės, lyg unikalų viduramžių manuskriptą. Cituoju, primindamas: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybės semias...“.

Taisyklės mokiniams

Kiekvienas mokinys:

Ryžtingai ir atkakliai įsisavina gaunamąsias žinias, kad išaugtų apsišvietęs ir kultūringas pilietis ir būtų kiek galint naudingesnis Tarybinei Tėvynei.

Uoliai mokosi, tvarkingai lanko pamokas, nesivėlina į mokyklą.

Neprieštaraudamas klauso mokyklos direktoriaus ir mokytojų.

Į mokyklą atvyksta su reikalingais vadovėliais ir visais mokslo reikmenimis. Prieš mokytojui ateinant į klasę, parengia visa, ko reikia pamokai.

Į mokyklą ateina švarus, susišukavęs ir tvarkingai apsirengęs.

Savo vietą klasėje laiko švarią ir tvarkingą.

Suskambinus tuoj eina į klasę ir sėdasi į vietą. Pamokos metu įeina į klasę arba iš jos išeina tik leidžiant mokytojui.

Per pamoką sėdi tiesiai, nesiramstydamas alkūnėmis, nesikraipydamas, atidžiai klauso mokytojo aiškinimų ir mokinių atsakymų, nesikalba, neužsiima pašaliniu darbu.

Įeinant į klasę mokytojui, mokyklos direktoriui ir išeinant jiems iš klasės, pasisveikina su jais atsistodamas.

Atsakinėdamas mokytojui, atsistoja, laikosi tiesiai, atsisėda į vietą tik leidžiant mokytojui. Norėdamas atsakyti ar mokytoją paklausti, pakelia ranką.

Tiksliai užsirašo į dienyną arba į tam tikrą sąsiuvinį tai, kas mokytojo skirta kitai pamokai. Dienoraščio įrašus parodo savo tėvams ar globėjams. Visus namų darbus atlieka savarankiškai.

Yra pagarbus mokyklos direktoriui ir mokytojams. Susitikęs mokyklos direktorių ir mokytojus gatvėje, pasisveikina su jais, mandagiai nusilenkdamas. Berniukai sveikindamiesi nusiima kepures.

Yra mandagus su vyresniaisiais, kukliai ir padoriai elgiasi mokykloje, gatvėje ir viešose vietose.

Nesikeikia, nevartoja šiurkščių žodžių, nerūko, nelošia iš pinigų ir daiktų.

Gerbia mokyklos turtą, saugo ir taupo savo ir draugų daiktus.

Yra atidus ir paslaugus seneliams, mažiems vaikams, ligoniams. Užleidžia jiems kelią, vietą, teikia visokeriopą pagalbą.

Klauso tėvų ir auklėtojų, padeda jiems, rūpinasi mažaisiais broliukais ir sesutėmis.

Palaiko švarą kambariuose, tvarkingai laiko savo drabužius, avalynę, patalynę.

Turi su savim mokinio bilietą, saugo jį, neperdavinėja kitiems ir reikalaujamas parodo jį savo mokyklos direktoriui, mokytojams, taip pat ir kitų mokyklų mokytojams bei švietimo įstaigų darbuotojams.

Brangina savo mokyklos ir savo klasės garbę, kaip savą. Už taisyklių laužymą mokinys yra baudžiamas iki pašalinimo iš mokyklos.

Mokinio bilietas Nr. 12, išduotas ir antspaudu patvirtintas IX kl. mokiniui Gediminui Griškevičiui 1963 07 06 Kelmės rajono Šaukėnų vidurinėje mokykloje.

Šventai manau, ir krauju pasirašau, kad šios „Taisyklės TSR mokiniams“ gali būti pervadintos: „Taisyklės XXI amžiaus Lietuvos valstybės mokiniams“. Juk ir „Moralinį komunizmo statytojo kodeksą“ anuomet nurašė nuo „10-ties Dievo įsakymų“. Nors nemėgome ir tada mokovų ir visų rūšių moralistų („Asmenybės laisvė negali būti varžoma!“), nors visokių spalvingų nuotykių pasibardami ir pasitardami patyrėme su Šaukėnų moksleivija, (užtat yra ką prisiminti!) „šventieji žeme nevaikšto“, laikėmės, tarnavome jai, kas, kuo gabus. Gerbėme savą mokyklą, ir ne tik mokinius, bet ir visus, kas rodė mokiniui širdį. Ir raštinės darbuotojus, ir vairuotojus, ir tvarkos palaikytojas. Meilės be pagarbos nėra. Šią mokyklą užbaigėme visi trys broliai kunigaikščių vardais – Gediminas, Kęstutis ir Vytautas. Man ir šiandien mokytojai Elena Burdulienė, Vytautas Mažeika yra pedagoginio moralumo pavyzdys.

Beje, šiemet per Antanines viena iš patriotiškiausių ne tik Šiaulių regione, supratingo vyro Algimanto Armalio vadovaujamo Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio vidurinė mokykla kaip reta iškilmingai „užsisegė“ fasadinę iškabą, kurioje, maloniai jaudindamiesi, mes, buvę mokiniai ir mokytojai, perskaitome: „Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio gimnazija“.

Malonių emocijų „kokteilis“ vasaros – rudens sankirtoje tęsėsi. Jau rugsėjo 1-ąją netikėtai prie Palangos Birutės parko vartų susitikome su Lietuvos švietimo ir mokslo viceministre, ministerijos vidurinio ugdymo akreditavimo komisijos pirmininke, daug vertingų darbų ir Palangos švietimo baruose įveikiančia miesto tarybos nare Genoveita Krasauskiene. „Man labai smagu, kad galime ne „valdiškai“, o atsižvelgiant į visas žmogiškųjų santykių peripetijas nuoširdžiai padėti nedidelių žemdirbiškųjų rajonų kaimo mokykloms, išsaugant kuo daugiau mokslo, proto, knygos šviesai atsidavusių idealistų, kurie neabejingi Lietuvos ateičiai. Šaukėnai išties turi kuo pasigirti. Ten iniciatyvus visas kolektyvas. Vilniuje balandžio 29-ąją maloniai bendravome ir su aktyviu direktoriumi Algimantu Armaliu, ir kitais Kelmės rajono tarybos administracijos darbuotojais. Niekam nekilo abejonių, kad šaukėniškių mokslo šventovė verta gimnazijos vardo. Beje, jau gimnaziją turi ir jų kaimynai Luokėje“, – prisiminė gerbiama G. Krasauskienė.