Tautinių tradicijų bei amatų šventė „Baltijoje“ – nuotaikingoji Kaziuko mugė

Antradienį „Baltijos“ pagrindinės mokyklos moksleiviai, mokytojai, besimokančiųjų tėveliai – žodžiu, visa visa bendruomenė nuo mažiausiojo iki didžiausiojo – sukvietė ne tik „baltijiečius“, bet ir visus, norėjusius prisidėti prie jau devintąjį kartą rengiamos smagios pavasario šventės – Kaziuko mugės.
Nuo vienuoliktos valandos ryto į mokyklą prošal praeinančius kvietė skambanti liaudiška muzika bei virš durų plėvesuojanti iškaba, raginanti užsukti ir įsilieti į šventės šurmulį.
O tam šventiniam šurmuliui pasirengta buvo itin rimtai ir tuo pačiu smagiai. Per visus antrojo aukšto koridorius bei prie aktų salės esantį fojė nusidriekė eilės stalų. Ir ko tik ant jų nebuvo. Kiekviena klasė stengėsi parodyti, ką sukūrė, pagamino, iškepė, išvirė ir kitaip pasirengė šventei. Akį traukė megztos bei vąšeliu nertos servetėlės (ačiū, jaunoji kolege Rosita!), įvairiausiais raštais išrašytos pirštinės, patys išmoningiausi papuošalai, dekupažo technika išmarginti puodeliai bei puodynėlės, itin subtiliai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių išpaišyti padėkliukai. Artėjančių Velykų nuotaika dvelkė nuo margučių. O jau skanumynų – pyragų, pyragėlių, sausainukų, keltos duonutės – pačiam išrankiausiam skoniui. Kas norėjo, galėjo įsigyti ir uogienių, ir net įvairių augalėlių daigų.
Gide mugėje buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Neringa Petrulienė sakė, jog mažiesiems šventei rengtis padėjo ir tėveliai – tiek pamokydami, kaip gaminti įvairius skanumynus, tiek patys juos gaminę Kaziuko mugei. Itin skanus buvo ketvirtokų siūlytasis naminis pyragas su varške. Ne mažiau skanios – aštuntokų atsineštos naminės obuolių sultys.
Neatsiliko ir mokytojai, tiek pyragus kepę, tiek uogienes virę. Ar teko kam ragauti mokytojos Astos Dobrovolskienės virtos vyšnių ir juodųjų serbentų uogienės? Ne? Daug praradot...
Moksleiviai ir mokytojai ne tik siūlė savo rankų darbo gaminius – tiek valgomus, tiek akį džiuginančius, – bet ir noriai pirko kitų pagamintuosius.
„Aš šiandien bankrutuosiu“, – juokavo mokyklos direktorius Alvydas Kniukšta, prisipirkęs pilną krepšį visko: nuo bandelių iki servetėlių. Beje, ankstesnių mugių metu direktorius į jas atsinešdavo paties raugtų agurkų. Tačiau šiemet jų neturėjo: sako, paragavęs, ir nusprendęs, kad ne tokie pavykę, kaip seniau, tad nenorėjęs „markės“ gadintis.
Pilną pintą krepšį visokių gėrybių, apkaišytą moksleivių padarytomis linksmomis pavasarinėmis gėlytėmis prošal nešėsi ir mokytoja bei dailininkė Reda Ščerbakovienė. „Žiūrėkit, koks grožis“, – džiaugėsi ji mugės metu įsigytais dirbiniais.
Beje, čia ne tik prekiauta. Būta ir amatų dirbtuvių. Mokytoja Daiva Rimkevičienė demonstravo įvairiausių karpinių techniką, Ieva Litvaitytė su Eleonora Griciuviene mokė dekupažo. Gintaro meistrai Tomas ir Jolanta Liutikai norintiems leido pasimokyti šlifuoti gintarą bei rodė, kokį grožį galima iš šio vadinamojo Baltijos aukso sukurti. Medžio drožėjas Virginijus Vaičiūnas, keramikas Aloyzas Pocys, pynėja Zita Jonelienė, tautodailininkė Irena Kvedarienė mokė savo amato paslapčių. Išskirtinio dėmesio sulaukė senoviniu verpimo rateliu verpusi „Mėguvos“ ansamblio dalyvė Zita Donelienė.
Būta ir žaidimų, ir kitų atrakcijų, kurias rengė kiekvieno dalyko mokytojai. Antai lituanistai kvietė išbandyti laimę „Laimės šuliny“, o rusų kalbos mokytoja Otilija Simonaitienė kiekvieną norintį – mažą ir didelį – ragino prisidėti prie per Velykas mokyklą papuošiančio zuikučio kūrimo.
Vienu žodžiu, negalintys nuvažiuoti į mugę Vilniuje palangiškiai neturėtų nusiminti: „Baltijos“ mokykloje kasmet galima pasijusti tikrame Kaziuke.