Teisininko komentaras

Skaitytojas klausia: noriu kotedžą su žeme parduoti Rusijos piliečiui, kaip man jam parduoti žemę?
Teisininkas V.Korsakas atsako:
Rusijos piliečiai ar juridiniai asmenys negali įsigyti žemės, vidaus vandenų ar miškų Lietuvoje.
Dažniausiai minėto draudimo bandoma išvengti žemę perkant Lietuvoje registruoto juridinio asmens, kurio vienintelis akcininkas yra Rusijos pilietis, vardu. Tačiau tokie įstatymo „apeidinėjimai“ yra rizikingi.
Kaip pavyzdį paminėsiu, kad O. Mackevičienės įmonė „Rolijona“ tarpininkavo Rusijos piliečiui perkant butą su žeme iš UAB ,,Via Maris“. Buvo sutarta, kad rusas pirks butą, o jo Lietuvoje įsteigta įmonė – žemę. Viskas buvo įvykdyta pagal susitarimą: rusas nusipirko butą, o jo Lietuvoje įsteigta įmonė – žemę. Ginčas kilo dėl to, kad UAB ,,Via Maris“ ir Rusijos pilietis sumąstė nemokėti įmonei „Rolijona“ už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Šalių ginčą nagrinėjantis Aukščiausiasis teismas savo iniciatyva netikėtai konstatavo, kad Rusijos pilietis negali įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvoje, tai žinodamos šalys įsteigė juridinį asmenį, kurio vardu sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas pastebėjo, kad rusas yra vienintelis naujai įsteigto juridinio asmens akcininkas, byloje nėra duomenų, kad nurodytas juridinis asmuo realiai užsiima tam tikra ūkine veikla, kuriai būtų reikalingas įsigytas žemės sklypas, todėl realiai nuosavybės teisę į žemę įgijo Rusijos pilietis, kuris negali turėti nuosavybės teise žemės Lietuvoje. Aukščiausiasis teismas konstatavo: „Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šalys, sudarydamos sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo, elgėsi nesąžiningai, žinodamos apie užsienio subjektams galiojančius draudimus įsigyti žemę, siekė patenkinti savo interesus kitais būdais, kurie įstatymo nedraudžiami (juridinio asmens steigimas ir žemės jo vardu įsigijimas), tačiau tokiais būdais siekiamas tikslas (užsienio subjektui (fiziniam asmeniui) įgyti žemės Lietuvoje, pasinaudojant įsteigtu juridiniu asmeniu) patenka į pirmiau nurodytų imperatyviųjų normų taikymo sritį (draudimus užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje), todėl šiam tikslui pasiekti sudarytas sandoris negali būti laikomas teisėtu viešosios tvarkos požiūriu“. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Aukščiausiasis teismas savo iniciatyva pripažino 2009 m. liepos 13 d. šalių sudarytą sutartį dėl tarpininkavimo niekine ir negaliojančia (bylos Nr. 3K-3-57/2012).
Norėčiau informuoti skaitytojus, kad Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų Sandraugos šalių piliečiai žemę Lietuvoje gali, pavyzdžiui, nuomotis, arba, žemę perkant Lietuvos juridinio asmens vardu, neturėtų kilti jokių nesusipratimų, dėl kurių pasisakė Aukščiausiasis teismas.