Teismų išnarstytas kurorto paminklosauginis planas – neteisėtas

Vienas svarbiausių kurorto planavimo dokumentų – paminklosauginis planas – jau ne vienerius metus tąsomas teismuose. Šįsyk Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo UAB „Pinus proprius“ prašymą ištirti, ar paminklosauginis planas teisėtas. Teismo nustatyta, kad prieš dešimtmetį priimtas miesto Tarybos sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas minėtas planavimo dokumentas, negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Nebuvo derintas su Apskritimi

Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegija konstatavo, kad Specialusis paminklosauginis planas prieštaravo Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms jo rengimo metu. Taip pat jis parengtas nepaisant šių dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo bendrųjų taisyklių. Nagrinėjant bylą nebuvo pateikta jokių originalių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad paminklosauginį planą patikrino Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Prokuroro ir Klaipėdos apskrities tvirtinimu, planas buvo patikrintas ir, kaip įrodymas, pateikta rašto kopija. Tačiau rašte nenurodyta, kokia institucija jį išdavė, nėra aiškaus numerio bei nėra tuomečio apskrities viršininko Laisvūno Kavaliausko parašo. Teismas padarė išvadą, kad raštas yra tik derinimo dokumento projektas, tačiau kaip galutinis oficialus dokumentas jis nebuvo pasirašytas. Bylos nagrinėjimo metu Apskrities atstovas patvirtino, kad rašto originalo neturi.

Tvirtinamas tik pakeitus Vyriausybės nutarimą

Taip pat teisėjų kolegijos konstatuota, kad specialiuoju paminklosauginiu planu buvo siekiama papildyti Vyriausybės nutarimu patvirtintas Palangos miesto generalinio plano nuostatas. Paminklosauginis planas galėjo būti tvirtinamas tik pakeitus Vyriausybės nutarimą. Todėl jis negali būti laikomas teisėtu.

Prieštarauja įstatymui

Kita teismo nurodyta priežastis, kodėl paminklosauginis planas neteisėtas, ta, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymui. Konstatuota, kad specialiuoju paminklosauginiu planu nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. Palangos miesto istorinė dalis, apimanti individualias apsaugos zonas, nustatyta Palangos miesto savivaldybės, o ne Kultūros vertybių apsaugos departamento. Be to, jos buvo nustatytos didesnės nei tą numatė įstatymas. Pastarosioms teritorijoms buvo nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimai, nors šie reikalavimai galėjo būti nustatyti tik pačiai nekilnojamajai kultūros vertybei, o ne apsaugos zonoms.

Nėra plano originalo

Nagrinėjant administracinę bylą, nei Palangos miesto savivaldybė, nei Klaipėdos apskritis, nei Kultūros paveldo departamentas, nei kita valstybinė institucija neturi paminklosauginio plano originalo, o pateiktos dvi skirtingos kopijos. Šią aplinkybę patvirtino minėtų institucijų atstovai. Teismas konstatavo, kad nesant dokumento originalo, nėra galimybės nustatyti, kas buvo patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu.

Taip pat nustatyta, kad planavimo dokumentas nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka

Paradoksali situacija

Pasak bendrovei „Pinus proprius“ atstovaujančio Kęstučio Navicko, visos bėdos prasidėjo pernai gegužę. Jo teigimu, Klaipėdos apygardos prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, pareiškus, kad bendrovė pažeidė Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano reikalavimus, buvo sustabdytos statybos ir pareikalauta panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą bei statybos leidimą. Anot K.Navicko, minėtame teisme įmonė yra tik tretysis suinteresuotas asmuo, o dėl plano teisėtumo teismuose bylinėjasi dvi valstybinės instuticijos – Palangos miesto savivaldybė ir prokuratūra. „Situacija paradoksali, primenanti garsųjį amerikiečių filmą „Krameris prieš Kramerį“. Joje skaudžiausiai nukenčia į šį procesą įtraukti verslininkai. Nei mes rengėme tą planą, nei mes jį tvirtinome. Planavimo organizatorius buvo Savivaldybė, ir jei iškilo kai kurie nesklandumai, tai tą galėjo išsiaiškinti specialistai, ir nebūtų reikėję  teismų. Aš manau, kad yra menas išspręsti problemas nepasiekus teismo“, - samprotavo bendrovės atstovas.

Objektas reikalingas

Anot K.Navicko, vadovaujantis prokurorų logika, vietoj buvusio griozdiško „Jūratės“ baseino turėjo atsirasti ne didesnis nei dviejų aukštų statinys su mansarda. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, ir kaip ten bebūtų, objektas atsiras, nes jis reikalingas Palangai. „Deja, laiko, kuris brangus, sugaišta nemažai. Sunkmetis – palankus metas statyti, tačiau nepalankus teismo verdiktas liečia visą Palangą,“ – sakė K.Navickas.

Baigdamas pokalbį pašnekovas sakė, jog viliasi, kad teismų maratonas baigsis ir bus mąstoma ieškant kompromiso dėl tolimesnės kurorto plėtros.