Tradicinėmis tapsiančios Palangos dienos stebins renginių gausa

Pirmą kartą mūsų miesto istorijoje bendruomenės iniciatyva surengta „Palangos dienos“ šventė skambiu akordu įsiliejo į kurorto kultūrinį gyvenimą. Dviem svarbioms datoms – 1921 metų kovo 30-ajai, kai Palangos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, bei balandžio 5-ajai, kai žemės dalybų akte tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą buvo paminėtas Palangos vardas, skirta šventė pernai truko ne vieną dieną. Oficialiai į miesto renginių kalendorių įtrauktos „Palangos dienų“ šventės organizatoriai jau dabar dėlioja kovo pabaigoje – blandžioje pradžioje būsiančio antrojo Palangos gimtadienio paminėjimo programą, kuri vos telpa į šventinę savaitę.

Įtraukta į kitų metų renginius
Ateinančiais metais Palangos dienų šventė ir Palangos vėliavos savaitė tęsis nuo kovo 27 iki balandžio 6 dienos. Taip preliminariai sutarė lapkričio 13-ąją į pirmąjį darbo grupės posėdį susirinkę antrosios Palangos gimtadienio šventės organizatoriai.
„Galima sakyti, jog antrosios šventės planus dėlioti pradėjome dar pirmajai tebevykstant, – prisipažįsta Palangos gimtadienio šventės sumanytojas, darbo grupės pirmininku išrinktas Vitalius Litvaitis. – Pernai vykusios šventės metu buvo išsakyta viltis, kad Palangos dienos taps tradiciniu kasmetiniu renginiu. Ir štai rudens pradžioje Palangos miesto tarybos narys Nerijus Stasiulis, kuris kartu su FotobienalėsLT prezidentu Adu Sendrausku, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriumi Kęstučiu Rudžiu bei Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoju Robertu Trautmanu buvo tarp šventės iniciatorių, pasakė, jog Palangos dienos jau yra įtrauktos į ateinančių metų mūsų mieste vyksiančių renginių planą. Tad iškart ir pradėjome dėlioti preliminarią programą, kad galėtume rimtai ir atsakingai pasirengti šventei“.
Pasak V. Litvaičio, po minėtojo pokalbio A. Sendrauskas, parengęs preliminarius pasiūlymus dėl šventės programos, išsiuntinėjo kreipimąsi į visas miesto įstaigas, įmones ir organizacijas, kviesdamas prisijungti prie šventės rengimo. Ir lapkričio 13-ąją įvyko pirmasis posėdis, kuriame be kita ko sudaryta šventės organizavimo darbo grupė, į kurią be jau minėtų jos iniciatorių įsijungė bendruomenės „Palangos santarvė“ pirmininkė Daina Eimanavičienė, valdybos narė Daiva Dekontaitė bei bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vedėja Nijolė Bagdonienė ir mero patarėja Karolina Kubeldzienė.
„Susirinkime dalyvavo trylika palangiškių, ir labai malonu, kad visi jie turėjo savų pasiūlymų ir sumanymų, o taip pat pasidalijo kitų aktyvių miesto kultūros, meno, mokslo ir sporto žmonių idėjomis. Jų buvo tiek, kad, tiesą sakant, Palangos gimtadieniui skirtos savaitės išdėlioti renginiams mums jau per maža“, – šypsojosi V. Litvaitis.

Nauji ir tradiciniais tapsiantys renginiai
„Palangos dienų 2015“ šventę kovo 27 d. turėtų pradėti naujas renginys – „Palangos forumas“. Jo iniciatorė VU TSPMI mokslo darbuotoja Sabina Karmazinaitė į Kurhauzo salę planuoja sukviesti žymius su Palanga susijusius žmones – dailininkus ir dainininkus, mokslininkus ir rašytojus, teisininkus bei verslininkus, – kurie pasidalintų mintims apie savo darbą bei pasiekimus, kūrybą ir Palangą. Tą pačią dieną Šventosios pagrindinėje mokykloje planuojamas Tomo Dirgėlos kūrybos vakaras ir naujos knygos pristatymas.
Kovo 28-ąją, šeštadienį, kaip ir pernai Kurhauze vyks antroji Palangos gimtadieniui skirta palangiškių sueiga. Kaip ir pernai jos metu bus įteiktos Palangos vėliavos miestui nusipelniusiems žmonėms, kolektyvams bei įstaigoms. Taip pat planuojama, jog palangiškių sueigos metu galėtų būti įteiktos regalijos būsimiems Palangos miesto garbės piliečiams. Taip pat sueigos metu koncertuos klasikinės muzikos atlikėjai.
Kovo 29-ąją, sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už Palangą ir palangiškius. Prisijungti prie maldos už miestą, jo gyventojus ir svečius bus kviečiami ir kitų Palangoje esančių konfesijų tikintieji, viliantis, kad jų bažnyčiose ir maldos namuose taip pat bus meldžiamasi šiomis intencijomis.
Tą pačią dieną planuojama ir šeimų šventė „Sportas – sveikata“, kuri vyks universalioje sporto arenoje. Kaip sakė V. Litvaitis, šios šventės iniciatorės D. Dekontaitės pasiūlymą su džiaugsmu sutiko Palangos sporto centras, kurio vadovas R. Kazlauskas sutiko prisidėti prie renginio organizavimo.
Kovo 30 d. V. Litvaitis ir D. Eimanavičienė suburs Palangos tautodailininkus, kurie savo kūrinius eksponuos Vasaros skaitykloje. Šią iniciatyvą maloniai parėmė ir parodą įsileisti sutiko M. Mažvydo Nacionalinės bibliotekos vadovybė. Kitą dieną, kovo 31-ąją, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje bus atidaryta dailininko Juozo Griušio personalinė paroda, o balandžio 1-ąją į savo kūrinių parodą Vasaros parodų paviljone sukvies jaunieji Palangos menininkai.
Balandžio antrąją palangiškius ir miesto svečius į Kurhauzą kvies literatai. Čia vyks du renginiai: savo kūrybą popietėje pristatys šiemet į klubą susibūrę Palangos literatai, ir įvyks Nacionalinės premijos laureato Rolando Rastausko kūrybos vakaras.
Balandžio 3 d. Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius sukvies į miesto viešąją biblioteką. Kaip ir šį pavasarį, čia duris vienai dienai atvers „suneštinis“ muziejus. Praėjusiais metais daug susidomėjimo sulaukusį renginį koncertu siūlo užbaigti Audronė Levickytė.
Į Palangos dienų programą įsilies jau tradiciniu tapęs pėsčiųjų žygis nuo Palangos tilto iki Šventosios, kuriuo paminimas šių žemių prijungimas prie Palangos. V. Litvaitis, paminėjęs, kad jau ir šį pavasarį šventojiškiai – Šventosios Respublikos piliečiai – išmoningai pasitiko žygeivius, pasidžiaugė, kad šiemet miestelio bendruomenė žada dar aktyviau įsijungti ir į šį, ir į kitus „Palangos dienų“ renginius.
O baigtųsi šventės dar vienu tradiciniu renginiu: šiemet taip jau sutampa, jog balandžio 4-ąją tikintieji švęs šv. Velykas, tad antrąją jų dieną rengiamos margučių ridenimo varžytuvės prie jūros tilto taptų baigiamuoju „Palangos dienų“ akcentu.

Programa dar gali keistis
Kaip sakė V. Litvaitis, laiko yra dar daug, ir programa gali keistis. Pakvietęs visus, turinčius minčių ir sumanymų, pasidalinti jais su rengėjais, Palangos gimtadienio šventės sumanytojas prasitarė, jog esama minčių į programą įtraukti ir naujos kadencijos Palangos miesto savivaldybės tarybos narių priesaikas, kurios galėtų būtų iškilmingai duodamos Kurhauzo salėje. Tačiau tai priklauso nuo Savivaldos įstatymu apibrėžtos datos, kada toji priesaika po rinkimų privalo būti duodama.
Taip pat paminėta, jog darbo grupė raštu kreipėsi į Tarybą su prašymu, kad ši patvirtintų datas, kuriomis rekomenduojama kelti Palangos vėliavą – jau ir dabar yra palangiškių bei miesto įstaigų ir kolektyvų, apdovanotų miesto vėliavomis, o su laiku jų bus dar daugiau, tačiau kada vėliavas kelti – nežinia. Taip pat politikų prašoma pagalvoti, kur bei kokiomis progomis galėtų būti keliama Žemaitijos vėliava. Ir – kad apie „Palangos dienas 2015“ būtų kuo plačiau skleidžiama informacija žiniasklaidos priemonėse bei afišuojama mieste esančiose stenduose, kaip kad daroma kitų didelių miesto renginių metu.
„Į kitą posėdį mūsų darbo grupė ketina rinktis gruodžio mėnesį. Tada ketiname parengti sąmatas tų renginių, kuriems gali prireikti finansavimo iš miesto ir teiksime prašymą, kad formuojant kitų metų biudžetą būtų skirtas finansavimas ir šiam renginiui“, – sakė V. Litvaitis.