Timotiejus – Palangos senosios gimnazijos abiturientas iš Kijevo, parašė eilėraštį: „Per karą turi išgyventi"

Su ja

Per karą turi išgyventi

Jausmai žmogiški, paprasti…

Įsimylėjimo nepamirši –

Gyvenimo realybė tokia…

Niekas neatšaukė instinktų,

Ir skausmo nenusipelniau.

Kaip nuo sielvarto mums pabėgti?

Kaip kentėjimų išvengti visiems?

Apie tolimą, bet artimą gražuolę

Pasvajoti nuoširdžiai norisi,

Kad nebūtų daugiau jokio gailesčio,

Apie kurį šnabžda visas pasaulis.

Tolima ir tuo pačiu artima

Mergaitė – tokia sava siela.

Ji nei aukšta, nei žema,

Nemanau, kad man svetima.

Per karą tikėjimas tiktai vienas –

Kad realaus gyvenimo meilė

Nuo tamsos išgelbės pasaulį

Ir dings bet kokia neviltis!

„Labas rytas“, – žodžiai paprasti,

Bet kaip niekad tokie reikalingi!

Timotiejus Kalnišenko

Timotiejus – Palangos senosios gimnazijos abiturientas iš Kijevo, paskutinę mokslo metų dieną persikėlęs į Kauną – kurorte su mama nebeturėjo, kur gyventi.

Timotiejaus kūrinį iš ukrainiečių kalbos į rusų vertė Palangos senosios gimnazijos mokiniai ukrainiečiai, iš rusų kalbos į lietuvių kalbą – lietuvių kalbos mokytoja Ligita Sinušienė. 
 

З нею

У часи війни мають виживати
Прості, людські почуття...
Емоцію закоханості не забувати -
Такі випробування життя...

Ніхто інстинкти не скасовував,
І переживань я не заслуговував.
Як від болі нам всім втекти?
Як стражданням запобігти?

Про далеку, але близьку кралю
Помріяти мені щиро хочеться,
Щоб не було жодного більше жалю,
Про який весь світ шепочеться.

Далека та, водночас, близька
Дівчина - споріднена душа.
Вона і не висока, і не низька,
Я не думаю, що мені чужа.

У часи війни лиш єдина віра -
Кохання у реальному житті,
Що врятує світ від темрявИ,
І пропаде будь-яка зневіра!
Доброго ранку, слова прості,
Але такі потрібні, як ніколИ!