Pristatome mūsų kandidatų sąraše esančius buvusius Palangos miesto savivaldybės vadovus.
1. Kaip pakito Palangos miestas Jūsų vadovavimo metu?
2. Ko nespėjote padaryti per savo vadovavimo miestui laikotarpį ir kodėl?
3. Kodėl ryžotės pasilikti politikoje, ką ketinate pasiekti per ateinančius 4 metus, jei būsite išrinktas į miesto Tarybą?
Rimantas Antanas Mikalkėnas
Miesto tarybos narys
Buvęs Palangos meras 1990-1994 metais, 62 metų, 1971 metais tuometiniame Kauno politechnikos institute įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Dirba Šiaulių banko Klaipėdos filialo direktoriumi.
1. Man vadovaujant miestui pasikeitė valstybės valdymo sistema. SSRS įstatymai nebegaliojo, buvo kuriami nepriklausomos Lietuvos valstybės teisės aktai. Teko dalyvauti juos kuriant bei svarstant. Tuo metu aktyviai vyko atskirų ūkio šakų privatizavimas. Palangoje į privačias rankas perėjo prekybos, buitinio gyventojų aptarnavimo, statybos įmonės. Džiaugiuosi, kad ir po to šios įmonės dirbo miesto labui, miesto rankose pavyko išlaikyti švietimo įstaigų pastatus, kai kitose savivaldybėse šie objektai buvo išparduoti ir vėliau jų trūko. Palangai teko išgyventi ekonominės blokados laiką, kuro ir kitų energetinių bei finansinių resursų trūkumą. Tačiau ir tokiu nelengvu metu Palangoje pavyko išlaikyti stabilų vietinio ūkio funkcionavimą, išspręsti pradinį finansavimą naujo jūros tilto statybai.
2. Nepavyko išsaugoti sovietmečiu Palangoje veikusių visų sanatorinio gydymo įstaigų. Nepriklausomybės priešaušryje patvirtinto Palangos generalinio plano nespėjome pritaikyti naujiems miesto poreikiams. Dėl dažnai besikeitusių įstatymų nespėjo įsibėgėti žemės grąžinimas. Neišsprendus žemės nuosavybės klausimų, nepavyko pritraukti investicijų iš užsienio.
3. Manau , kad Palangos savivaldybės tarybai bus naudinga mano įgyta patirtis įvairiose sferose. Išmanau komunalinio ūkio, finansų ir savivaldos srityse. Tai leidžia geriau spręsti įvairias miesto problemas. Ši kompetencija turėtų padėti ateityje mieste stiprinant sporto ir gydomąją sanatorine bazę, pritraukiant investicijas, tvarkant kultūros objektus, plėtojant miesto infrastruktūrą.
Mindaugas Skritulskas
Miesto tarybos narys
Buvęs Palangos miesto mero pavaduotojas 2003 - 2006 metais, 35 metų . Įgijo istoriko ir teisininko išsilavinimą. Dirba UAB „Palangos Agila“ direktoriumi.
1. Galiu pasidžiaugti, kad tris metus turėjau galimybę realiai prisidėti prie Palangos miesto problemų sprendimo. Tuo metu aktualiausia buvo sutvarkyti miesto viešąsias erdves. Visiems akį rėžė duobėtos miesto gatvės, išsiklaipę šaligatviai. Dirbant vicemeru pavyko palyginus per trumpą laiką atnaujinti J. Basanavičiaus gatvę, Jūratės ir Kastyčio skverą su fontanu. Spėjome rekonstruoti pirmąją Dariaus ir Girėno gatvės atkarpą, bei parengti projektą likusiai šios gatvės daliai. Buvo atnaujinta Kopų gatvė Šventojoje, Birutės gatvė, nutiestas Bangų gatvės tęsinys, rekonstruota miesto centrinė aikštė, joje įrengtas naujas šiuolaikinis fontanas, sutvarkyta aikštė priešais bažnyčią.
2. Kai kuriems darbams reikalingas ilgesnis laikas. Prieš prasidedant statybos darbams turi būti parengtos galimybių studijos, techniniai projektai, ieškomos lėšos. Šios pastangos nėra matomos viešai. Todėl, kai kuriuos sumanymus spėjome įgyvendinti tik galimybių studijų ar techninių projektų lygmenyje. Kita vertus, džiugu, kad nemažą dalį mūsų pradėtų projektų tęsia dabartiniai miesto vadovai. Tai vaikų darželių rekonstrukcijos, dviračių takų plėtra, Meilės alėjos
rekonstrukcija, Botanikos parko renovacija. Gaila, kad kiti projektai, nors, mano manymu, labai reikšmingi miestui, taip ir liko "popieriuje". Pavyzdžiui, sporto komplekso prie miesto stadiono galimybių studija buvo parengta dar 2005 metais, o tik šį rudenį, praėjus net penkeriems metams, miesto Taryba nusprendė tęsti šios idėjos įgyvendinimą.
3. Politikoje nesu naujokas - miesto Taryboje dirbu nuo 2000 m. Puikiai žinau kaip veikia savivaldos mechanizmas. Be to, pastaraisiais metais vadovaudamas viešbučiui turiu gerą progą miesto problemas įvertinti iš kurorto teikiamų paslaugų vartotojo pozicijų. Mūsų kurortui stinga modernumo, jis gyvena iš inercijos. Įgytą patirtį noriu panaudoti dirbant miesto savivaldoje ir ateityje. Juolab, kad žinau ką reikia ir, svarbiausia, kaip reikia tai daryti. Mieste artimiausiu metu turi atsirasti ambicingi visuomeniniai objektai, kurie iš esmės pakeistų kurorto įvaizdį: mineralinio ir terminio vandens gydyklos, naujos, ištisus metus veikiančios koncertų ir sporto salės. Ne mažiau svarbios šilumos ir butų ūkio problemos, kurias reikia spręsti kardinaliai ir ryžtingai. Turi keistis miesto savivaldybės administracijos ir miesto gyventojų santykis. Valdžia turi tarnauti žmonėms. Šiandien yra priešingai.
Dainius Želvys
Miesto tarybos narys
Buvęs Palangos miesto mero pavaduotojas 1997- 2000 metais, 47 metų. 1986 metais baigė Lietuvos Žemės Ūkio Akademiją ir įgijo miškų ūkio inžinieriaus specialybę. Šešiolika metų dirbo gamtosaugos - ekologijos srityje ir jau šeši metai politiku. Šiuo metu dirba Lietuvos Respublikos Seimo nario Prano Žeimio padėjėju.
1.Daugiau nei prieš 10 metų, kai dirbau miesto mero pavaduotoju, teko spręsti tris pagrindines miesto problemas. Didžiausią dėmesį skyrėme žemių gražinimui teisėtiems šeimininkams. Per trejus metus spėjome parengti ir miesto Taryboje patvirtinti Palangos, Šventosios, Monciškės, Vilimiškės detaliuosius planus, kuriais ankstesniems savininkams buvo grąžina nemažai žemės sklypų. Rūpinomės, kad apie Palangos kurortą būtų išgirsta ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir Europoje. Tam buvo įkurtas Palangos turizmo informacinis centras, atidarytos turizmo atstovybės užsienio šalyse. Palanga ėmė aktyviau dalyvauti tarptautinėse turizmo parodose, kuriose apie mūsų kurortą išgirdo ir Vakarų Europos turizmo operatoriai. Vystėme miesto infrastruktūrą. Man dirbant mero pavaduotoju buvo rekonstruotos pirmosios gatvės miesto centre: Kretingo
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.