V. Landsbergis: „Lietuvoje dar tvyro nemažai baudžiauninko mentaliteto...“

TS-LKD patriarchas europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad Europa išsigimsta, ES yra Rusijos didelėje įtakoje, jog „yra didelė tikimybė“, kad Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas – Rusijos „projektas“, o konservatoriams ateinančiuose rinkimuose gali tekti „sumokėti“ už tai, kad trūko „susikalbėjimo“ su žmonėmis, daugelis žmonių yra pratę prie pažadų, o lietuvius, kaip ir Vakarų Europos gyventojus, valdo konsumerizmas – karštligiškas noras turėti kuo daugiau materialinių vertybių.

– Bet ar noras gyventi gražiau ir labiau pasiturinčiai yra smerktinas?

– Visur turi būti tam tikra riba. Lietuvių bėda ta, kad gyvendami ne per blogiausiai, negali nusiraminti, kad artimiausias kaimynas gyvena geriau. Dėl to, kai kaimyno vasarnamis sudega, neretas lietuvis ir pasako: „Nedidelis daiktas, bet malonu, kad taip nutiko. „Deja, tokį požiūrį į gyvenimą rodo daug lietuvių. Švelniai tariant, toks požiūris – prastokas. Bet būtent nuo jo labai daug kas priklauso: ryšys šeimoje, požiūris į kitą žmogų ir taip toliau. Taip kyla pavydas, kuris nuodija ir pakerta gyvenimą.

– Nuo pat krizės pradžios Europos Sąjungoje buvo šnekama apie taupymą, o Lietuva neretai buvo pateikiama taupymo pavyzdžiu kitoms Europos Sąjungos šalims. Kodėl staiga išsižadama taupymo politikos? Ar yra alternatyva „išpūstoms“ Europos ekonomikoms?

– Taupymas daugelyje šalių buvo būtina priemonė išvengti bankroto. Europos Sąjungoje yra ne viena šalis, kurios gamyba yra gera, bet išlaidaujama labai gausiai.

– Ar kalbate apie Graikiją? Ar manote, kad ji turėtų būti išmesta iš euro zonos?

– Akivaizdu, kad Graikija išlaidavo ir net dabar nori išlaidauti, siekdama, kad Europos Sąjunga apmokėtų jos visas sąskaitas. ES sprendžia didelę dilemą: ar tempti Graikiją, kuri yra pati kalta dėl visų savo bėdų, paskui save, ar gelbėti ją, į prasiskolinusią šalį pumpuojant kitų Europos Sąjungos valstybių pinigus.

Laimei, kad man netenka daryti sprendimų dėl Graikijos. Bet kuriuo atveju, jie nieko gero kol kas nežada nei Graikijai, nei Europos Sąjungai.

ES, ko gero, jau padarė klaidą į Graikiją sukišdama šimtus milijardų. Graikijoje iki šiol beveik niekas nemoka mokesčių. Apgaudinėjant savo valstybę, vėliau ar anksčiau tenka skaudžiai mokėti.

– Suvokiu, kad jums sunku kritikuoti bendrapartietį premjerą dėl griežtos taupymo politikos. Bet vis tik ar vertėjo daryti ką nors kitaip?

– Aš nesu ekspertas. Labai lengva kalbėti ir žarstytis patarimais ir kritika. Jeigu būčiau buvęs valdžioje ir būčiau gavęs ekspertų duomenis, gal būčiau priėmęs kitus sprendimus.

Vis tik ši Lietuvos vyriausybė, kuri yra peikiama savo politinių oponentų, padarė didžiausią darbą: neleido šaliai atsidurti  tokioje padėtyje kaip Graikija.

Man keista, kad dabar niekas  nenori girdėti, kad prieš šią vyriausybę buvusi socialdemokratų vyriausybė, artėjant 2008-ųjų Seimo rinkimams, pakėlė pensijas, kitas socialines išmokas, nors tam nebuvo pinigų biudžete.

– Ar nestebina jūsų Darbo partijos lyderiavimas daugelyje viešosios nuomonės apklausų? Kodėl lietuvių palankumo jai neveikia vykstantis teismas dėl galimai neskaidrios partijos buhalterijos, jos lyderio V. Uspaskicho slapstymasis nuo teisėsaugos pareigūnų Rusijoje?

– Deja, Lietuvoje dar tvyro ir nemažai baudžiauninko mentaliteto: „Geras ponas mumis pasirūpins ir padės...“

Akivaizdu, kad šios partijos vadyba yra labai gerai sutvarkyta ir nukreipta į žmonių smegenų plovimą. Deja, jis veikia. Kas seka V. Uspaskicho politinę karjerą, ko gero, įsidėmėjo visus jo lozungus. Vienas populiariausių yra šis: „Aš pasidariau pinigų, dabar padarysiu jums visiems...“

Ne mažai daliai žmonių patinka tokia retorika. Pigus populizmas, bet efektyvus ir veikia kaip gerai veikiančios propagandos dalis.

Kalbant apie Darbo partijos lyderį, aš jau labai seniai svarstau, kad yra labai didelė tikimybė, kad už jo – vienokia ar kitokia forma – stovi Rusija. Kitaip tariant, jis – jos galimas projektas Lietuvai.

Vienu metu atrodė, kad V. Uspaskichas jau yra nurašytas kaip politikas, bet, pasirodo, kad jis yra remiamas įvairiuose sluoksniuose, vėl nemažai daliai tapo malonus veidas.

Jau matome, kad V. Uspaskichas jau matuojasi premjero kėdę vyriausybėje. Galima manyti, kad tai yra dalis jo viešųjų ryšių, bet pasirašyta opozicinių partijų sutartis dėl bendros strategijos per rinkimus ir bendros koalicijos formavimo liudija, kad grobį dar miške tos partijos jau pasidalijo, dalintojas yra tas žmogus.

Tad kažin, ar juos domina pokalbiai dėl galimos valdžios dalijimosi su kitais.

– Gal nelabai populiarų A. Kubilių prieš rinkimus būtų geriau pakeisti populiaria Seimo pirmininke I. Degutiene?

– O kas iš to? Taip tik kyla visokios intrigos. Kalbėkime realiai. Buvo partijos rinkimai, kuriuose dalyvavo šie abu žmonės, ir žinome, kas juos laimėjo. Mūsų partija vien dėl to yra geresnė, kad surengė demokratiškus rinkimus, kas įrodo, jog nėra vieno žmogaus partija kaip kai kurios kitos Lietuvoje. Kai partijos pirmininkai ilgus metus renkami iš vieno kandidato, yra pavojus, kad jie, susimušę rankomis, pasidalins medžioklės plotus ir įves kokią nors diktatūrą.

Akivaizdu, kad partijos vėliavą į rinkimus neš A. Kubilius. Netrukus sužinosime, kiek žmonių suprato jo ir jo vyriausybės ketinimus, o kiek – ne.

– Ar palaikote Visagino atominės elektrinės statybos projektą? Ar jums kyla kokių nors neaiškumų dėl jo?

– Negaliu būti absoliučiai tikras, kad jame viskas aišku.

Bet kelias yra pasirinktas, nors daug kas, aišku pirmiausia „Gazprom“, už kurio stovi Kremlius, stengiasi mus išmušti iš to kelio.

Labai greitai pamatysime, kiek Seime yra „Gazpromo“.  Esminis dalykas yra toks: ar mes liekame pakabinti ant jo kabliuko, ar mes išsiveržiame iš jo glėbio.

Nuo mūsų noro ar nenoro statyti atominę elektrinę Visagine, visai nepriklauso, kaip kiti teigia, atominių elektrinių mūsų pašonėje statybos.

Esmė ta, kad daugelis, net ir tų elektrinių statytojai mūsų pašonėje, ilgai netikėjo, kad Lietuvos ketinimas pasistatyti savo atominę elektrinę gali būti realizuotas.

Rusija pajėgė atmušti Pietų Korėją kaip galimą Visagino AE statytoją, bet nepajėgė atmušti Japonijos, nes už Hitachi stovi Japonija ir Amerika.