Vaikai jau drąsiau pareiškia: patyčių kentėti jie nebenori

„Atmink, kai tu patiri patyčias – tai ne tavo kaltė. Jei iš tavęs tyčiojasi – neturi su tuo taikstytis ir kovoti vienas“, - prasidėjus „Savaitei be patyčių“ prisimintas raginimas netylėti ir atvirai kalbėti apie patiriamas patyčias. Visą savaitę Lietuvoje vyks renginiai, skirti atkreipti dėmesį į agresyvų vaikų elgesį, į patyčias ir pažeminimus tarp mokinių. Prie šios akcijos prisijungė ir palangiškiai.

Ruošia programas

VšĮ „Vaikų linija“ kovo 21-27 dienomis organizuoja akciją „Savaitė BE PATYČIŲ“, kurioje dalyvauti kviečiami visi jauni žmonės, susiduriantys su šia problema. Kaip informaciniame pranešime teigė Vaikų linijos psichologė Marina Mažionienė, 2010 metų patirtis parodė, kad iniciatyva sulaukė daug dėmesio ir pritarimo iš visuomenės pusės, todėl tradicija tęsiama – šiemet ji vėl buvo sutikta ištiestomis rankomis.

Kaip papasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė, itin svarbu yra garsiai kalbėti, skatinti švietėjišką veiklą. Šia proga kiekviena įstaiga raginama paruošti „Savaitei be patyčių“ paminėti skirtą veiklos planą. Tam, kad veikla būtų unikali, kiekviena įstaiga paruošia programą atsižvelgdama į savo poreikius ir aktualijas.

Problemos neigti negalima

Prisimenama, kad patyčios mokyklose buvo ir sovietmečiu, tačiau bendrame prievartos ideologijos kontekste atrodė nieko bloga, jei dar ir vaikai vienas iš kito pasityčios. Manoma, jog taip gimė iki šiol gajus mitas, kad patyčios grūdina, ypač berniukus. Tačiau ši nuomonė nors ir pamažu, tačiau keičiasi.

„Tai, jog problema egzistuoja, paneigti negalima“, - patvirtino ir psichologė Vilma Kalninienė, patikinusi, jog išties nuosekliai diegiant vis daugiau prevencijos priemonių, patyčių atvejų skaičius mažėja, nors atrodo, jog daugėja vien dėl to, jog žymiai daugiau kalbama.

Prievartos, patyčių, smurto pas mus yra visur – ne tik mokykloje, bet ir šeimoje, darbe, nes tarp žmonių išsivysto tokie santykiai, kad tas, kuris yra aukščiau, tas valdo, o kas yra žemiau – kenčia ir visais įmanomais bando atkeršyti.

Vaikas neturi tylėti

Iš tiesų, jau vien tai, jog problema pripažinta, yra didžiulis žingsnis, mat ilgą laiką visi tiesiog apsimetinėjo, kad jos nėra.

„Švietėjiška veikla, skatinimas kalbėti apie patiriamą skriaudą vaikams labai padeda, jie jau nebebijo papasakoti, jog jie kenčia dėl tam tikrų priežasčių, jas įvardina ir nurodo skriaudėjus, todėl ši akcija labai svarbi kiekvienam“, - teigė E.Lapėnienė, parodžiusi plakatus su užrašu „Vaikas neturi tylėti“, dovanojamus kiekvienai švietimo įstaigai.

Tampa atviresni

Vaikams ypatingai sunku prabilti apie tai, kas juos skaudina, todėl visų susivienijusių akcijos įgyvendintojų didžiausia užduotis buvo ir išliko ta pati – sukurti vaikui saugią aplinką, padėti išvengti patyčių, suprasti, kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje. Mažiesiems skaudu ir nemalonu patiriant patyčias, jie ima jausti baimę, pasijunta išgąsdintais ir nelaimingais, o tai, žinoma, trukdo susikaupti ir mokytis, ima jaustis taip, jog būtų kažkuo blogi. Dažnai mažiesiems, regintiems suaugusiųjų pasaulį, sukuriamas vaizdas, jog blogu reikia taip pat ir atsimokėti, tačiau raginama neiti šiuo keliu, juk nesityčiodamas vaikas parodys priekabiautojams, kad galima elgtis kitaip.

„Vienas vaikas yra drąsesnis, kitas – apie problemą sunkiau kalbės, tačiau rezultatai matomi. Visgi toji švietėjiška veikla paskatina atviriau kalbėti, švietimas nušviečia ir geba atskirti, kas gera ir kas bloga“, - teigė V.Kalninienė, patikinusi, jog siekiant tikslo turi aktyviai dirbti visa bendruomenė. Panašu, jog tokios akcijos ir suvienija.