Vaiko teisių apsaugos kontrolierė – už šeimyną

Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu likviduota beveik du dešimtmečius gyvavusi Janinos ir Liudo Siručių šeimyna. Palangos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Emilija Lapėnienė teigė, jog taip pasielgta todėl, kad sumažėjo vaikų skaičius ir kad šeimynos globėjai sulaukę daugiau nei  65 metų. Tarybai to pakako, kad būtų likviduota šeimyna. Nors posėdžio išvakarėse buvo gautas Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės raštas, kuriame prašoma mero Vytauto Stalmoko ieškoti galimybių išsaugoti šeimyną, valdžia į jį neatsižvelgė.

Papiktino elgesys

Po posėdžio šeimynos įkūrėja Janina Sirutienė laikraščiui sakė, kad ją papiktino toks Tarybos narių elgesys. „Kodėl nebuvo atsižvelgta į lakpričio11 dienos gautą Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės prašymą? Nesuprantama, kodėl meras V.Stalmokas ir Palangos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja E.Lapėnienė nesupažindino su šiuo dokumentu“, - teigė J.Sirutienė.

Likvidavimo pagrindai

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės R.Šalaševičiūtės rašte nurodoma, kad vienas iš Šeimynos nuostatų punktų nustato šeimynos likvidavimo pagrindus. Vadovaujantis juo, šeimyna gali būti likviduojama, kai ji pradeda globoti mažiau nei numatyta teisės aktuose vaikų. Per du mėnesius nuo tos dienos, kai sumažėja vaikų, globėjas turi informuoti, kad atsisako jais rūpintis. Taip pat globėjas atleidžiamas iš pareigų, jei Vaiko teisių apsaugos tarnyba nesuranda šeimynai vaikų, jei dėl ligos bei pablogėjus turtinei padėčiai ar dėl kitų svarbių priežasčių atsiranda kiti įstatymu nustatyti juridinio asmens likvidavimo pagrindai.

Amžius – tik nustatant globą

Pasak R.Šalaševičiūtes, J. ir L.Siručių amžiaus santykis vertintinas tik nustatant vaikams globą, tačiau negali būti šeimynos likvidavimo pagrindu. Į šią įstatymo nuostatą kontrolierė atkreipė savivaldybės Administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo dėmesį.

Taip pat kontrolierė išaiškino Civilinio kodekso straipsnio vieną iš nuostatų, kad asmuo, sulaukęs daugiau nei 65 metų amžiaus ar vyresnis, negali globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką.

Be to, anot R.Šalaševičiūtės, globos formą turi pasirinkti pats globėjas ir tai nustato teismas. Savivaldybė savo ruožtu turi užtikrinti tiesioginį finansavimą pagal sudarytą sutartį. Šiuo metu savivaldybės su šeimynomis nėra sudarę tiesioginių sutarčių, o jų finansavimo praktika yra tokia – globotiniai gauna vaiko rūpybos išmoką, o šeimynos globėjai darbo užmokestį.

Sėkmingiausia šeimyna

Vaiko teisių kontrolierės nuomone, būtina siekti, kad Lietuvoje kuo daugiau vaikų būtų globojama šeimose ar šeimynose. Pastarosios sąvoka akcentuoja, jog globojami vaikai auga šeimos aplinkoje ir jie jaučiasi laimingesni bei labiau mylimi nei vaikų namų globotiniai. Palangiškių J. ir L.Siručių šeimyna – viena ilgiausiai ir sėkmingiausiai veikiančių Lietuvoje, turinti ilgametę vaikų rūpybos patirtį.

Deklaratyvus rūpestis

Šeimynos šeimininkės J.Sirutienės teigimu, klausimas eskaluojamas ne vienerius metus, ir kurorto valdininkai negali su tuo susitaikyti. Anot palangiškės, nesuprantama, kodėl tokia skuba, kai vyriausiajam tik gruodžio 6-ąją sukaks aštuoniolika. Pagal įstatymą dar du mėnesius šeimynai suteikta galimybė pasiimti globotinį, vyresnį nei dešimties metų. „Šalies politika – mažinti valstybinių institucijų skaičių. Siekiama, kad vaikai augtų normalioje šeimoje. Tačiau Palangos valdžia suinteresuota, kad vaikai augtų tik darželio „Ąžuoliukas“ globos grupėje. Matyt, jiems daug naudingiau išlaikyti penkiolika darbuotojų prižiūrėti keletui vaikų. Kažkodėl neskaičiuojama, kiek kainuoja juos išlaikyti. Man prikaišiojama, kad esą gerai gyvenu iš vaikų. Aš niekam nepavydžiu, bet tegul kuris nors iš jų pabando auginti svetimus vaikus. Deklaruojama apie vaiko teisių gynimą, tačiau mažai kas šalyje tuo betiki. Kuo baigėsi pedofilijos skandalas Lietuvoje, visi gerai žino“, - savo nuomonę apie valdžios deklaratyvų rūpestį vaikais išsakė šeimynos globėja.

Paprašė paieškoti globotinio

Šeimynos įkūrėja sakė, kad pranešė Vaiko teisių apsaugos kontrolierei apie priimtą kurorto valdžios sprendimą. Kontrolierė R.Šalaševičiūtė nustebo, kad  nepaisyta jos, ir sakė, kad vienintelis kelias – teismas. Be to, pasak J.Sirutienės, ji tą pačią dieną įteikė Palangos vaiko teisių apsaugos tarnybai prašymą šeimynai paieškoti dar vieno, vyresnio nei dešimties metų, globotinio. „Pageidavau, kad būtų iš Palangos ar Klaipėdos apskrities. Dabar šeimynoje globojamos keturios mergaitės ir vienas berniukas. Todėl nurodžiau, kad pastarajam būtų smagiau turėti draugą“, - sakė moteris.