Vaikus auginančioms mamoms – tik keturios sienos

Iki 2009 m. pradžios šios pajamos nebuvo draudžiamos socialiniu draudimu, todėl ir nedarė įtakos motinystės pašalpai. Nuo sausio situacija keičiasi ir motinystės pašalpa mažėja trečdaliu gaunamo autorinio atlygio. Nors nuskaičiavimų tvarka dar nėra apibrėžta juodu ant balto poįstatyminiuose aktuose, greitu laiku tai bus padaryta. Tai viešai paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinio draudimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Kalinauskas.

„Motinystės (tėvystės) pašalpa yra mokama, jeigu žmogus nedirba. Jeigu žmogus kažkur įsidarbina, o dabar pagal autorinę sutartį jis yra pradėtas ir drausti, gauna darbo užmokestį, ir jeigu jis yra mažesnis už gautą pašalpą, tai „Sodra” primoka skirtumą iki pašalpos dydžio”, – aiškino jis.

Pajamos, gaunamos pagal autorinę sutartį, šiemet yra draudžiamos trečdaliu „Sodros” tarifo – 8 proc., kitąmet – dviem trečdaliais, o 2011 m. – visu įprastiniu 28,5 proc. tarifu. Taigi šiemet nuo motinystės pašalpos turėtų būti nuskaičiuojama trečdalis autorinio atlygio. Kad būtų paprasčiau orientuotis, pateikiamas ir pavyzdys: jeigu motinystės pašalpą gaunanti moteris, dirbdama pagal autorinę sutartį gauna 1000 litų, tai iš jos pašalpos bus atimamas trečdalis šios sumos – maždaug 330 litų. Nuskaičiavimus turėtų atlikti pati „Sodra“, kas mėnesį gaunanti informaciją apie sumokėtas „Sodros“ įmokas.

Tuo tarpu vaikus auginančios mamos piktinasi atimama galimybe prisidėti prie šeimos biudžeto. Vertėjaujančios, rašančios, ar kitais meniniais gabumais gaunančios pajamas mamos jau lieja pasipiktinimą – esą mamas siekiama tiesiog įkalinti tarp keturių namų sienų. „Jau ir šiaip, po motinystės atostogų yra sunku integruotis į visuomeninį gyvenimą, darbą, veiklą, o dabar iš manęs nori atimti ir paskutinį šviesulį – augindama dukrelę atrandu laisvo laiko, todėl verčiu tekstus, lavinu savo įgūdžius, kurių nenoriu prarasti, už tai gaunu honorarą. Tai ne tik labai reikalingi keli litai į šeimos biudžetą, bet ir man galimybė „neapsamanoti“, jaustis svarbia, naudinga, pasimėgauti kitokia – ne buteliukų plovimo, auklės veikla. Juolab, kad mano dukrytė rami ir man duoda laisvo laiko – aš nevagiu laiko iš to, kurį skiriu savo pirmajai pareigai. Valstybė padeda auginti vaiką tik iki trejų metų, o man jį reikės maitinti, rengti, auginti daugybę metų. Atimdami tokią laisvę iš mamos, jie ne tik niekina motinas, auginančias vaikus namuose, uždaro jas tarp keturių sienų, bet ir užkerta galimybę bent lašeliu prisidėti prie šeimos biudžeto“, - sakė vilnietė Agnė, šiuo metu auginanti pusantrų metų dukrelę ir atostogaujanti pas mamą Palangoje.

Daugelis mamų ne tik nežino apie numatomas „naujoves“, bet ir nesupranta, kam to reikia. Esą tokių, vos kelis litus užsidirbančių mamų – vienetai. Juolab, kad jos dažniausiai dirba kūrybinį darbą – darbą, nereikalaujantį darbo valandų, materialaus indėlio ar institucijos. „Bus betvarkė. Kaip ir su daugeliu mokesčių naujovių“, - teigia moterys.

Tai ne vienintelė naujovė, krintanti ant mažamečius vaikus auginančių tėvų pečių – valstybė užsimojo atimti ir vos 52 litus siekiančius „vaiko pinigus“, nubrėžė kitokią motinystės pašalpų skyrimo tvarką. Psichologai jau grūmoja – tokie abejotini sprendimai neigiamai paveiks demografinę Lietuvos padėtį. Esą valstybė rodo savo nemeilę ir priešiškumą tėvystės, motinystės atžvilgiu, skatina apsigalvoti tuos, kurie jau dabar norėtų susilaukti vaikų. „Dabar nematome to, kaip veikia vienas po kito priimami skuboti sprendimai. Bet metai kiti ir pamatysime, kaip pasikeis visuomenės požiūris į tėvystę ir tapsime bevaikių ar vienturčius auginančių šeimų valstybe“, - išsakė nuomonę Rita Šalašiūtė, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro psichologė.