Vasarą – tinginiauti ar uždarbiauti?

Tokį klausimą sau užduoda dažnas moksleivis nuo neatmenamų laikų. „Tinginiauti“ – atsako tie, kurie jaučiasi pavargę po mokslo metų ar neradę tokio darbo, kurį norėtų dirbti. „Uždarbiauti“ – sako tie, kurie nori jaustis galintys patys sau užsidirbti pramogoms ir ne tik joms.
Palanga dar tarybiniais laikais per vasarą uždarbiauti sutraukdavo ne tik studentus, bet ir moksleivius iš aplinkinių miestų, miestelių, gyvenviečių. O šiandien moksleiviai per vasaras uždarbiauja ar tinginiauja?  Turbūt, ir tokių, ir tokių esama. Antai redakcijose leidimo dieną renkasi moksleiviukai, platinantys laikraščius. Sunkus biznis... Prie ledų vežimėlių taip pat moksleiviški veidai matosi.
„Aš uždarbiauju nuo šeštos ar septintos klasės, – sako dešimtą klasę šiemet baigusi Ernesta. – Esu platinus laikraščius, esu prekiavusi ledais. Šiais metais platinu skrajutes.“
Pasak merginos, sunku nėra – per dieną reikia atidirbti penkias valandas, kokiu laiku – galima suderinti ir tas valandas „išskaidyti“. Svarbu prieš spektaklius skrajutes platinti. Iš visų dirbtų darbų per vasaras šis – mieliausias, o ir atlygis tenkina.
„Kam išleisiu uždirbtus pinigus? Pamatysiu. Šiaip aš stengiuosi juos pasitaupyti, kad paskui galėčiau, pavyzdžiui, kokį rimtesnį daiktą ar įdomesnį rūbą nusipirkti. Be rūbų, iš vasarą uždirbtų pinigų esu nusipirkusi telefono aparatą, o pernai susitaupiau kelionei baidarėmis kartu su bičiuliais“, – papasakojo Ernesta.
„Aš šią vasarą tinginiauju, – prisipažino būsimoji vienuoliktokė Dovilė. – Pernai vieną vasaros mėnesį prekiavau ledais, kiek uždirbau – tegu lieka paslaptis. Tiesiog norėjau šiek tiek užsidirbti, tą ir padariau. Būčiau ir šią vasarą dirbusi, tačiau per vėlai pradėjau ieškoti darbo vietos – balandžio mėnesį buvo jau per vėlu“.
„Uždarbiavau, bet jau nebedirbu, – į klausimą atsakė buvęs dešimtokas Justas. – Jau ketvirti metai vasaromis pardavinėju paveikslus. Tačiau šeimininkai, turėję du „taškus“, vieną jų uždarė – sakė, šiemet sekasi prastai. Likau be darbo, bet būtinai ko nors ieškosiu“.
Pasak Justo, pabandyti užsidirbti per vasarą sugalvojęs jis pats – tėvams nereikėjo raginti ar graudenti: „Padirbėk, pamatysi, kas tai yra ir kiek litas kainuoja“.
„Vieną, kitą vakarą su draugais susitinki, namie pasėdi – ir nuobodu pasidaro. Tad ir nusprendžiau pradėti dirbti, patiko. Atlygio užtenka, žinoma, jei neišlaidauji ir moki taupyti, – sakė Justas, prisipažinęs, jog dabar jaučiasi ne kaip. – Neturiu kur savęs padėti, Man reikia veiksmo, reikia bent kokios veiklos, kad galėčiau save realizuoti.“