Prieš beveik du metus Palangoje įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir kurorto įmonių, lauktų rezultatų nedavė. Rinkliavos mokėtojų skoloms Rinkliavų centrui viršijus pusę milijono litų, centro vadovai puse lūpų užsimena, kad vykdyti rinkliavos planą – surinkti 2,6 milijono litų – „praktiškai neįmanoma“, o savivaldybės skola šiukšlių surinkėjui, UAB „Palangos komunalinis ūkis“, jau pasiekė daugiau kaip 1,2 milijono litų. Komunalinio neapmokėtos sąskaitos graso, kad gali sutrikti kurorto tvarkymo darbai, kai tuo tarpu politikai krapšto galvas – ką daryti toliau?
Didėja rinkliavos mokėtojų skolos
Šios dienos „Palangos tilto“ numeryje skelbiamas savivaldybės administracijos skelbimas, raginantis miesto gyventojus, įmones ir įstaigas susimokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mieste.
Įspėjama, kad iki lapkričio 15-osios nesumokėję rinkliavos pajus įstatymo vėzdą – prieš juos bus pradėtos teisinės procedūros. Kalbant paprastai, skolininkai bus atiduoti teismui.
Kažin, ar tai labai gąsdina gyventojus, neįstengiančius susimokėti nuo 80 iki kelis šimtus litų siekiančios rinkliavos, arba piktybinius rinkliavos nemokėtojus.
Palangos apylinkės teismas yra užverstas Rinkliavų centro prieš savo skolininkus pradėtomis bylomis.
„Šiuo metu rinkliavos mokėtojų skola Rinkliavos centrui sudaro apie pusę milijono litų. Kalbu apie šimtus skolininkų – tiek gyventojus, tiek įmones, tiek antro būsto Palangoje savininkus. Dalis skolų tęsiasi iš vienų metų į kitus. Iš 60 skolininkų jau esame išieškoję apie 50 tūkstančių litų“, – sakė Palangos miesto rinkliavų centro direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Simutis.
Jis puse lūpų užsiminė, kad ir šiais metais bus „sudėtinga“ įvykdyti rinkliavos planą – surinkti 2,6 milijono litų. Šiai dienai, anot pašnekovo, yra surinkti beveik 2 milijonai litų vietinės rinkliavos.
Užtikrina tik „minimalią“ funkciją
„Susiduriame su daug problemų – daug gyventojų yra nemokūs, dalis piktybiškai vengia mokėti rinkliavą, kai kurie, užuot mokėję Tarybos patvirtintą rinkliavą, mieliau kreipiasi į teismą, ginčydami gyvenamąją vietą ar rinkliavos dydį. Kai kurioms įmonėms uždėtas bankroto administratorių areštas – nėra kaip išieškoti skolų“, – pasakojo E. Simutis.
Anot jo, išieškojimo procesas kreipiantis į teismą yra „ilgas ir sudėtingas bei ne visada duoda rezultatų“. Atstovavimas teisme Rinkliavų centrui taip pat nemažai kainuoja.
Direktoriaus pavaduotojas sako, kad vietinės rinkliavos mokestis – tiek, kiek jo dabar surenkama – leidžia užtikrinti tik „minimaliausią funkciją“ – surinkti atliekas.
„Tačiau rinkliavą įvedant buvo kalbėta ir apie kitus dalykus – dalies rinkliavos lėšų skyrimą atliekų rūšiavimui, gyventojų švietimui ir mokymui rūšiuoti atliekas. Deja, surenkamų lėšų tam nepakanka“, – sakė E. Simutis.
Jis įsitikinęs, kad jeigu gyventojai patys rūšiuotų atliekas – mestų į atitinkamos spalvos konteinerius – centras sutaupytų daug lėšų. „Jeigu taip būtų, tuomet tikrai nereikėtų mąstyti apie vietinės rinkliavos kėlimą“, – sakė E. Simutis.
Jautrus klausimas
Kontrolės ir audito tarnybos vedėja Aušra Kedienė atkreipia dėmesį, kad pernai, Tarybai apkarpius komunalinio finansavimą, rinkliavų dalyje susidarė didelės skolos.
„Praėjusių metų gale savivaldybė komunalininkams buvo skolinga apie 600 tūkstančių litų. Šiais metais prognozuojamas taip pat didelis deficitas, apie 300-400 tūkstančių litų. Problema ta, kad dabartinė nustatyta vietinės rinkliavos sistema ir dydis nepadengia komunalinio atliekų tvarkymo kaštų. Mes siūlome arba rinkliavą didinti, arba keisti deklaravimo tvarką. Mums akivaizdu, kad dabar esanti deklaravimo tvarka nėra gera“, – praėjusią savaitę „Palangos tilto“ žurnalistui sakė kontrolierė.
Ji sakė, kad dėl to su pasiūlymais dėl rinkliavos kreipėsi į savivaldybės administraciją, bet atsakymų iki šiol nesulaukė.
„Rinkliavos dydžio peržiūrėjimas būtų vienas iš galimų problemos sprendimo būdų“, – sutinka E. Simutis, bet skuba pridurti: „Politiškai tai – labai jautrus klausimas. Paprasčiausiai kalbant, valdantiesiems tiesiog nenaudinga tai daryti“.
Ne paslaptis, kad nesurenkant rinkliavų, Rinkliavų centras atsiduria kryžminėje ugnyje.
„Rinkliavos rinkimo kontrolė centre yra pavesta dviems žmonėms. Akivaizdu, kad du žmonės negali aprėpti visų darbų“, – prisipažįsta direktoriaus pavaduotojas.
Praėjusiame Tarybos posėdyje politikams balsavus už Viešojo tvarkos skyriaus įsteigimą, galbūt dalis Rinkliavų centro funkcijų bus perduota naujam skyriui. Bet ar tai išspręs gilėjančias problemas?
Lauks metų pabaigos
Tarybos Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Tomas Julius Žulkus pripažįsta, kad rinkliavos įvedimas „problemų neišsprendė“, o iškėlė daug nenumatytų dalykų.
„Ko gero, ne viskas buvo aptarta ir Tarybos. Juk ir dabar vyksta diskusijos, kas ir kiek turi mokėti. Nebuvo planuota, kad bus tiek daug rinkliavos skolininkų, kad bus sudėtinga skolas išieškoti“, – prisipažino T. J. Žulkus.
Jis sako, kad yra įvairių nuomonių dėl rinkliavos kėlimo, bet įsitikinęs, kad „spontaniškas rinkliavos kėlimas – ne išeitis“.
Kol kas komiteto pirmininkas siūlo neskubėti su galimais problemos būdais ir siūlo palaukti metų pabaigos.
„Tuomet pasižiūrėsime, kodėl kartojasi skolos, kodėl jos yra, ar dalykai yra atsitiktiniai ar ne“, – sprendimų nesiūlė Tarybos narys.
Jis neatmetė galimybės, kad Taryba kitų metų biudžete numatys dar didesnes lėšas UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kuriam savivaldybės skolos už miesto tvarkymą jau viršijo milijoną litų.
Tvarka gali būti koreguojama
Vieno buto gyvenamojo namo – pastato ir blokuoto vieno buto gyvenamojo namo – pastato (kotedžo) metinė rinkliava siekia 180 litų. Dviejų butų gyvenamojo namo – pastato metinė rinkliava atsieina 144 litus. Daugiabučiame gyvenamajame name, kurio buto bendrasis plotas siekia iki 40 kv. m metinė rinkliava kainuoja 84 litus, o didesnio nei 40 kv. m buto metinė rinkliava siekia 132 litus.
Nustatytos formos vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suformuoja rinkliavų centras. Mokėjimo pranešimas gyventojui yra pristatomas į namus.
Tai, jog vietinės rinkliavos už komunalines atliekas tvarka gali būti koreguojama, patvirtino ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus.
„Palanga – sudėtingas miestas. Daugelis Lietuvių čia turi antrus namus. Vasarą gyventojų daug, o žiemą kurortas ištuštėja. Sudaryta komisija diskutuoja šiuo klausimu, tad įstatyme gali atsirasti pakitimų“, – kalbėjo B. Martinkus.
„Pirmais metais Palangos rinkliavų centras nesurinko visų planuotų lėšų. Šiais metais, iš numatytų surinkti 2 mln. litų jau surinkta 1 mln. 600 tūkst. litų“, – sakė miesto administracijos direktorės pavaduotojas. „Galbūt pavyks šiemet?
Mokėjimas pagal turtinius vienetus
Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytą rinkliavos rinkimo tvarką. Fiziniai asmenys už komunalinių atliekų išvežimą moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto. Juridiniai asmenys gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis miesto tarybos patvirtintu komunaliniu atliekų deklaravimo tvarkos aprašu.
„Manau, kad šis įstatymas atspindi nelygybę. Pavyzdžiui, maža kavinė už šiukšlių išvežimą turi mokėti tokią pat sumą, kaip ir didelė. Tokią pat nelygybę matau ir dėl fizinių asmenų. Kodėl dideliame name gyvenantys du asmenys privalo mokėti tokią pat sumą, kaip tas, kuris savo namą nuomoja. Juk nuomotojas išmes penkiskart daugiau šiukšlių. Keisti įstatymą būtina“, – „Palangos tiltui“ sakė Tarybos narys Edmundas Krasauskas.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.