Vilnius, Klaipėda, Druskininkai ieškojo investuotojų Kanuose, Palanga - ne

Kovo 12-25 dienomis nekilnojamojo turto ir investicijų plėtotojai iš Lietuvos bei trys šalies miestai – Vilnius, Klaipėda ir Druskininkai – Kanuose, Prancūzijoje, pristatė savo projektus vienoje didžiausių tarptautinių nekilnojamojo turto ir investicijų parodų Europoje „MIPIM 2013“. Palanga šioje parodoje nedalyvavo. Kai kurių pašnekovų nuomone, Palanga iki šiol neturi Palangos pristatymo užsienyje strategijos, ir vyksta tik į tradicines parodas ir renginius užsienyje.

Svarbu pritraukti investicijas
Lietuva parodoje pristatyta kaip tvarus miestų tinklas – į Lietuvos regionus investuoti kvies tiek savivaldos, tiek ir privačių investuotojų plėtojami projektai.
„Investicijos labai svarbios atsigaunant tiek NT rinkai, tiek visai ekonomikai. O dalyvavimas MIPIM parodoje, kuri yra svarbiausias investicijų ir NT metinis įvykis, padeda atkreipti investuotojų dėmesį, kurie gali padėti įgyvendinti svarbiausius projektus. Šiemet Kanų parodoje lankosi per 20 tūkstančių dalyvių, dalyvauja visi didieji miestai. Todėl labai svarbu, kad po trejų metų pertraukos Lietuva čia sugrįžo ir Baltijos regionui atstovauja ne tik Ryga ir Talinas“, – žiniasklaidai sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius.
Vilnius Kanuose pristatė viešojo transporto Vilniuje galimybes, Architektūros parką, automobilių parkavimo galimybes miesto centre, Vilniaus viešąjį logistikos parką ir „Air Lituanica“.
Druskininkai pristatė „Nemuno“ komplekso rekonstrukcijos viziją, buvusios miesto ligoninės pastato rekonstrukciją ir gamykloms skirto sklypo projektą.
Klaipėda pristatė numatytų teritorijų (Taikos pr., Bangų g., Šilutės pl. ir Kauno g.) vystymo galimybes, Klaipėdos baseino ir sveikatingumo centro projektą bei Klaipėdos pilies ir bastiono komplekso statymo, rekonstravimo ir pritaikymo galimybes.
Taip pat parodoje buvo pristatomi dešimt šalies įmonių komercinių projektų.

Klaipėda: dalyvauti tikrai verta
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Alinos Velykienės, Lietuva šioje parodoje dalyvauja nuo 2005 metų. Lietuvos miestai prie šios parodos prisideda ir savo dalyvio mokesčiu ir stendo įrengimu. Pati paroda yra pasaulinė, kurioje valstybės pristato savo miestų vystymo plėtros projektus. Klaipėdos miesto savivaldybė keletą metų dalyvavo kaip stendo dalyvis, pristatydama nekilnojamojo turto vystymo ar socialinius projektus, buvo vežtas Klaipėdos piliavietės projektas – maketas, miesto maketas.
„Ši paroda yra svarbi ne tik politiniu požiūriu, labai svarbus ir šalių patrauklumo investuotojams siekimas, – sakė A.Velykienė. – Miestai suinteresuoti vystyti ir plėsti teritorijas, kurios sukuria pridėtinę vertę, didinant gyventojų skaičių, plečiant gyvenamąjį plotą, įgyvendinant infrastruktūros susisiekimo projektus. Lietuva, valdydama daug sovietinės statybos pastatų, orientuojasi į jų modernizavimą, komercinių paslaugų plėtrą. Ši paroda svarbi valstybei, kuri gali pristatyti naujus iššūkius ir galimybes investuotojams“.
Klaipėda šiais metais parodoje dalyvavo kaip partnerė, nors Lietuvos stende kartu su Vilniaus ir Druskininkų savivaldybėmis pristatė socialinius projektus.

Ieškojo kitų miestų patirčių
„Mes ieškojome kitų miestų patirčių, kaip jie vystė teritorijas, siekdami regeneruoti. Daugelis savivaldybių pristatydami savo patirtį įvardijo, kad ne savivaldybė, o būtent parodose sutikti konsultantai padėjo jiems pritraukti investicijas, t.y. lėšas į miestus. Parodoje Klaipėdos miesto savivaldybė dalyvavo vykdydama bendradarbiavimo tarp Latvijos ir Lietuvos programos projektą „Invest to grow“, – sakė A.Velykienė.
Paliestas buvo ir finansinis aspektas: parodos dalyvio mokestis 1500 eurų.
„Buvome suplanavę, kad šioje parodoje kartu su partneriais siųsime po 2 savivaldybių atstovus, tad biudžetams tai kainavo tik prisidėjimo prie ES dalis, po 3 000 Lt. Dviejų žmonių bendras kelionės biudžetas siekė 16 000 Lt”, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja, akcentavusi, kad dalyvauti parodoje tikrai verta, ypač miestams kurortams, kurie gali prisistatyti save, taip pat pamatyti, kaip kitose valstybėse įgyvendinami projektai sukuria pridėtines vertes net ir mažiems miestams.

Kodėl nebuvo Palangos?
Kodėl į parodą Kanuose nevyko Palangos miesto savivaldybės atstovai? Ar mūsų miestui nebuvo siūlyta tapti parodos partneriu, ar mes neturime ko į Kanus atvykstantiems potencialiems investuotojams parodyti?
Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Bronius Martinkus atsakė labai lakoniškai: „Negaliu komentuoti. Nežinau, ar apskritai tokia galimybė – pristatyti Palangą Kanuose – buvo svarstyta“.
Laisvą dieną pirmadienį turėjęs kurorto meras Šarūnas Vaitkus į skambučius mobiliuoju telefonu neatsiliepė.
Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė, per mero patarėją Jurgita Vanagę gavusi „Palangos tilto“ klausimus raštu ir perspėjusi, kad vargu spėsianti į juos atsakyti, iki laikraščio numeris būsiąs sumaketuotas, trumpai pasakė tik tiek, kad minėtoji paroda Kanuose esanti vienas ne tik iš pačių didžiausių tarptautinių nekilnojamo turto ir investicijų parodų Europoje, bet ir vienas iš pačių brangiausių tokio pobūdžio renginių.

Palanga neturi strategijos
„Man atrodo, kad Palanga neturi aiškesnės savęs pristatymo užsienyje strategijos. Vykstama tradiciniais maršrutais, teisinantis, kad naujiems nėra finansinių galimybių. Per du darbo metus Taryboje nesu girdėjęs, kad kas nors savivaldybėje kada nors būtų užsiminęs apie dalyvavimą didelėse investicijų parodose, tokiose kaip Kanuose,“ – „Palangos tiltui“ sakė Tarybos narys E. Židanavičius.
Jis įsitikinęs, kad Palangai, siekiančiai konkuruoti su Druskininkais, derėtų aktyviau dalyvauti parodose užsienyje.
„Gal net kartu, pristatant save kaip didžiausius šalies kurortus,“ – sakė E. Židanavičius.

Reikia daugiau skrydžių
Palangos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Alla Valužienė „Palangos tiltui“ sakė, kad „derėtų“ Palangą „visais lygiais“ aktyviau užsienyje pristatyti.
„Žinoma, viskas „atsiremia“ į biudžetą ir susisiekimą. Mes šiems metams gavome apie 100 tūkstančių litų dalyvauti parodose. Kaip ir kiekvienais metais, dalyvavome ar dalyvausime jau tradicinėmis tapusiose parodose Skandinavijoje, Latvijoje, Maskvoje. Bet šiais metais pirmąkart Palangą pristatėme Hamburge ir Kopenhagoje. Sakau atvirai: kol nėra daugiau tiesioginių skrydžių iš Palangos, tol sunku įsivaizduoti, kad kas nors važiuos mašina specialiai į Palangą iš Vilniaus ar Kauno. Reikia skrydžių!”- sakė A. Valužienė.
Ji teigė, kad Palangos TIC dažnai „kooperuojasi“ su kolegomis Druskininkuose.
„Mes tikrai ta prasme su Druskininkais nekonkuruojame,“ – sakė PTIC direktorė.