Visgi naujieji valgiaraščiai mokinių nežavi

Palangos švietimo skyriuje, dalyvaujant Klaipėdos visuomenės sveikatos centro ir Palangos miesto maisto ir veterinarijos specialistėms buvo aptarti mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose organizavimo, valgiaraščių sudarymo, rekomenduojamų maisto produktų patvirtinimo klausimai. Diskutuota ir apie tai, jog daugumą siūlomų maisto produktų vaikai nemėgsta, tad visgi labiausiai viliojančiais objektais tampa kioskeliai ir prekybos centrai, kuriuose gausu jiems patinkančių, tačiau nenaudingų maisto produktų.

Mokyklų valgyklose privalu pateikti mokiniams tokį valgiaraštį, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašą, tad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė susirinkusiems mokyklose dirbantiems palangiškiams papasakojo apie teikiamus reikalavimus. Kaip buvo teigiama vedėjos pranešime, valgiaraščiai turi būti sudaromi trim būdais, o savarankiškai sukurtas valgiaraštis turi būti suderintas su Visuomenės sveikatos centru. Valgiaraščiai sudaromi 20 dienų, t.y. mėnesiui.

Susirinkusieji diskutavo ir dėl daug diskusijų sukėlusios sriubos, kuri į valgiaraščius nebuvo įtraukta, tačiau kaip teigė A.Šlepetienė, niekas jos virti nedraudžia, o juo labiau, jog daugeliui vaikų ji labai reikalinga, nes kitiems padeda pasisotinti, o iš vieno patiekalo jie neprivalgo. „Tikslinga patiekti vieną patiekalą su daug daržovių ar vaisių, tačiau galima ir sriuba“, - kalbėjo A.Šlepetienė. Tačiau kaip vėliau papasakojo vyriausioji gydytoja higienistė maisto produktų inspektorė Dana Domarkienė, vaikai labiausiai daržovių ir nemėgsta. Patikrinimų metu buvo įsitikinta, kaip visą lėkštę su žuvim ir daržovėm nuneša prie langelio ir palieka nevalgę.

Pranešime pasakota, ko mokiniams nerekomenduojama – neturi būti kremo, nesiūlomas riebus maistas, laikytis higienos normų dėl geriamojo vandens, o kavos aparatas turi būti tik mokytojų kambaryje, žinoma, patiekaluose negali būti jokių maisto priedų. Tačiau kaip atskleidė D.Domarkienė, jų Palangos mokyklose užfiksuota labai mažai, o tie, kurie buvo, netrukus buvo pašalinti. Užsimintas klausimas ir apie tai, ar galima maitinti mokymo įstaigose žmones „iš gatvės“. „Juos galima maitinti, tačiau tik maistu, sudarytu mokiniams“, - teigė A.Šlepetienė.

Pasak D.Domarkienės, svarbu pasirinkti ir sąžiningą maisto tiekėją, nes dažnai dėl jų iškyla problemų.

„Atlikti tyrimai rodo, jog vadinamojo „šlamštmaisčio“ mokiniai valgo vis mažiau, tad reiškia, jog stengiamasi neveltui“, - papasakojo D.Domarkienė, pasidžiaugusi, jog Palangos mokyklose, išskyrus vieną, nėra saldumynų aparatų, skatinančių vaikus valgyti nenaudingą maistą. „Sveikatą netgi 50 proc. lemia maistas, tad verta susimąstyti, ką valgom ir taip tausoti savo sveikatą, be to, pastebėta, jog Lietuvoje daugėja nutukusių suaugusiųjų ir vaikų, o tai taip pat lemia sveikatos sutrikimus“, - kalbėjo vyriausioji gydytoja D.Domarkienė.

„Pastaruoju metu labai propaguojamas ekologiškas maistas ir negalima sakyti, jog didžiuosiuose prekybos centruose jo nėra, tikrai yra. Pažymėti žaliais lapeliais produktai yra sveiki ir rekomenduojami“, - teigė vyriausioji specialistė maisto produktų inspektorė Birutė Simutienė. Pasak jos, ypatingai svarbus visuomenės švietimas, jog situacija gerėtų ir būtų imta dar labiau atsižvelgti į savo mitybą.

Susitikime dalyvavusi Palangos miesto savivaldybės gydytoja Lina Riaubaitė pasidžiaugė regima geresne situacija ir palangiškių noru sparčiu žingsniu žengti gyvensenos tobulėjimo link.