Viso mano gyvenimo kelrodė žvaigždė – Vaikystė Palangoje

„...Manydavau, kad bangos, priartėjusios prie kranto, miršta ir taip norėdavau Saulės nuženklintu taku eiti į tolumas.

Nuo pat kūdikystės dienų mačiau jūrą, jei ne prie jos stovėdama, braidydama, tai pro langą, nes niekas jo neužstojo, joks namas ar medis. Amžinas jūros šniokštimas, ūžimas, o kartais net kaukimas supynė širdyje dainas, pasakas, kietą gyvenimo tikrovę.

Taip norisi įbristi šiandien į tų atsiminimų jūrą ir gaudyti beskęstančius gyvenimo krislus...

Kiekviena iš širdies iškelta smulkmena tebūnie nebe mano, tebūnie visų, kas nepatingės į ją atkreipti nors mažytį dėmesį.

Šaltą žiemos naktį, 1904-ųjų sausį, kada nuo speigo pyškėjo tvoros ir žvainios žvaigždelės žiūrėjo iš šaltų aukštybių į Žemę, įvyko mažas ir visai nereikšmingas įvykis – atsiradau aš ant svieto. Tas atsiradimas vargu ar sukėlė kam džiaugsmą – juk buvau vienuoliktas vaikas žvejo šeimoje ir, ačiū Dievui, jau paskutinis.

Gimtoji pastogė neištaiginga, jaujeliu vadinama, ir toji ne sava, o priklausanti grafui. Tėvo aruodas negilus ir dažniausiai tuščias. Nuo senų laikų palangiškiai sakė: „Čia tik smėlio ir vandens – sotu, o javo šiaudas plonas, ir varpelė maža...“

Šitaip vaizdžiai savosios širdies raštų knygoje „Žingsneliai ir žingsniai“ apie Palangą prieš šimtą metų rašė Lietuvoje žinoma mokytoja ir labai talentinga, neeilinė literatė Aleksandra Šilgalytė (Palangos Leksytė). Nuo 1997 metų gruodžio 5 dienos ji iš Panevėžio amžinam poilsiui parkeliavo į Palangą. Esu laimingas ją pažinęs, ruošęs spaudai jos atsiminimus, kur ne vienoje vietoje galima paskaityti šitokius palangiškės rašytojos žodžius: „Gyvenime, darbe Žemaitijoje ir Aukštaitijoje teko patirti nemažai nelengvų išbandymų. Bet man nebuvo sunku, nes darbus ir žingsnius stiprino viso mano gyvenimo kelrodė žvaigždė – mano saulėtosios vaikystės dienos Palangoje“.

Mielieji XXI amžiaus „Jūros vaikų“ skaitytojai, aukščiau pacituotieji šviesiosios Aleksandros Šilgalytės žodžiai pažadino manųjų laikų „Palangos tilto“ leidėjų ir puslapio vaikams sudarytojų pasiryžimą 2012 metais tęsti XX amžiaus pradžioje pradėtą palangiškės A. Šilgalytės jungtinį projektą – „MANO VAIKYSTĖ PALANGOJE“. Tai būtų pasakiškai įdomūs Mūsų kartos žmonių atsiminimai apie dienas, praleistas prie jūros, Palangoje. Sykiu rašykime, ką patyrėme čia džiugaus. Tiems, kas gyvens po mūsų.

„Jūros vaikai“ laukia Jūsų – ne tik palangiškių laiškų!

Nuotraukoje – įžymioji Palangoje gimusi vaikų rašytoja ir pedagogė Aleksandra Šilgalytė.