Vokietijoje lankęsi Palangos savivaldybės atstovai žavėjosi ilgaamže švente

Palangos miesto savivaldybės atstovai praėjusį savaitgalį lankėsi Oldenburgo mieste Holšteine (org. OldenburginHolstein), kur buvo minimas seniausios Vokietijos Šv. Johano mirusiųjų ir šaulių gildijos 825 metų jubiliejus.

Gildija aktyviai veikia kelis šimtus metų
Palangiškiai pakvietimą atvykti į gilias tradicijas turinčią šventę gavo jau pernai, kai Palangoje lankėsi Palangos miesto-partnerio Bergeno (Vokietijos Riugeno salos sostinė) atstovai. Pasinaudoję pakvietimu į šventę vyko Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas ir mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas.
„Pernai mūsų bičiuliai iš Vokietijos lankėsi mūsų organizuojamoje Stalo šventėje, gavome pakvietimą sudalyvauti ir jų garsioje šventėje. Pasikalbėjome su administracijos vadovais, nusprendėme, kad verta sudalyvauti, nes turime daug bendrų dalykų ir galime pasisemti daug naudingos patirties. O šventė išties yra garsi, nes labai gilios jos tradicijos. Prieš 825 metus buvo įkurta Šaulių gildija. Pirminė jos funkcija buvo gynybinė, bet kadangi po Viduramžių jau nebereikėjo tos gynybos, kūrėsi miestai, įsigaliojo miestų teisės, tuomet gildija ėmėsi kitokių veiklų, organizavo įvairias muges, rinko pinigus ir šelpė šeimas, kurios neteko maitintojo po karo ar maro. Šioji gildija yra seniausia Vokietijoje veikianti gildija“, – pasakojo Kultūros skyriaus vedėjas R. Trautmanas.
Pašnekovas papasakojo, jog Oldenburgo mieste Holšteine gyvena daugiau kaip 9 tūkst. žmonių, iš jų 600 yra gildijos nariai. Nariai yra tik vyrai, suskirstyti į dvi grupes – senjorų ir jaunųjų. „Vadinasi, kas antroje šeimoje yra po gildijos narį, kurie priklauso šaulių gildijai, moka metinius mokesčius, palaiko senas tradicijas“, – pastebėjo vedėjas.
Gildijos nariai išsiskiria savo apranga, mat visi jie apsirengia kostiumais, baltais marškiniais, dėvi cilindrus ir būtinas atributas yra rožė. Taip pasidabinę jie šventės metu dalyvavo eitynėse, į kurias įtraukti buvo ir Palangos miesto savivaldybės atstovai. Gildijos simbolis yra paukštis dviem galvom, primenantis mistinį padarą. Jis jubiliejaus proga buvo iškeltas į viršų ir gildijos nariai šaudė į tą paukštį, taip išrenkamas Šaulių karalius. „Vadinasi, šiemet buvo išrinktas 825 karalius“, – šyptelėjo R. Trautmanas.

Užsimezgė draugystė ir tikėtina bendradarbiavimas
Garsiai gildijai priklauso ir Tarybos nariai, ir meras. Jie visi maloniai priėmė palangiškius ir pažadėjo atvykti į Palangą ir pažiūrėti, kaip Lietuvos pajūris kuriasi. „Mes norėtume su šiais partneriais palaikyti ryšius ir organizuoti bendrą projektą, suteiksiantį galimybę keistis patirtimi mūsų jaunimui su jų jaunuomene. Tuomet atsirastų galimybę mūsų jaunuoliams mokytis vokiečių kalbos, pasisemti kitokios patirties. Dar nesam visų detalių išsigryninę, tačiau svarstome, kad tokia galimybė būtų labai šauni“, – apie ateityje galinčius išsipildyti projektus užsiminė R. Trautmanas.
Vėliau palangiškiai turėjo galimybę apsilankyti ir kitame mieste – Heiligenhafene, išvertus būtų Šventasis uostas. Tai yra miestas prie Baltijos jūros kaip ir Palanga. „Šis miestelis labai sparčiai vystosi. Pamatėme labai daug įdomių idėjų. Vyksta daug visokių atrakcijų prie jūros tilto, ne tik pasivaikščiojimo vieta, bet ir įvairių pramogų. Įrengtos tokios kaip kišenės, kuriose esama veiklos ir vaikams, ir suaugusiems, pavyzdžiui, įrengti gultai, ant kurių galima pailsėti. Daug peno apmąstymui ši viešnagė suteikė, ką galėtume ir Palangoje pritaikyti“, – pasakojo Robertas, pastebėjęs, jog ten labai puoselėjama kultūra, kultūrinis paveldas.
Heiligenhafenas palangiškiams priminė Šventąją. „Žvalgydamiesi po šį miestelį, jis mums priminė Šventąją, kuri galėtų tuo pačiu keliu eiti, kai jau bus atstatytas uostelis, atsivertų daug galimybių klestėti ir pritraukti daug žmonių“, – sakė Kultūros skyriaus vedėjas.
Beje, viešint Vokietijos miestuose palangiškiams kilo mintis ne tik vykdyti mainų programą tarp jaunimo, bet ir fotografų, kurie galėtų abiejose šalyse organizuoti parodas. „Bus matyti, jeigu nuveiksime realius darbus, o ne vien popierius pasirašysime, tuomet galėsime bendradarbiauti ir ateityje vykdyti ir rimtesnius projektus. Jeigu matysime, kad kažkas juda, tuomet galvosime apie bendradarbiavimo sutarties pasirašymą politiniu lygmeniu. Gal turėsime rimtą partnerį vakarų Vokietijoje“, – apie svarstymus užsiminė R. Trautmanas.
Vicemeras R. A. Mikalkėnas kreipęsis į šeimininkus pasidžiaugė, kad jie sugeba išlaikyti šventės ilgaamžes tradicijas, susitelkti bendram tikslui, jaučiamas didžiulis bendruomeniškumo jausmas. To kartais lietuviams trūksta. „Įspūdis liko didžiulis. Kaip kad vicemeras ir sakė, tradicijos užtikrina bendruomeniškumą, savotišką stabilumą, užtikrintumą. Kiekvienas šventės dalyvis žino, ką daro, su didžiuliu pareigingumu kiekvienas atlieka savo užduotis ir viskas veikia tarsi tikslus laikrodis, mums to kartais reikėtų pasimokyti. O patys žmonės buvo labai atsipalaidavę, atėję pasilinksminti, puikiai praleisti laiką, o į šventę susirinko labai daug žmonių, tai tarsi būtų kiekvienam privaloma“, – pasakojo R. Trautmanas.
Nustebino ir pats nuo seno išlikęs gildijos tikslas – padėti bendruomenės nariams, kad jie nesijaustų vieniši ar ko stokojantys. Tad jie ir šventės metu aplankė senelius, gyvenančius globos namuose.
Beje, intensyviai siekiama padėti pritapti ir pabėgėliams iš Sirijos, tačiau jiems taikoma viena sąlyga – jie privalo mokytis vokiečių kalbos, tik tuomet jie įrodys, kad tikrai nori tapti pilnaverčiais visuomenės nariais.