Vyriausybė Palangoje „gliaudė“ kurorto parinktus kiečiausius „riešutus“

Premjeras A. Kubilius, lydimas šešių ministrų ir aštuonių viceministrų antradienį paskyrė Neringos ir Palangos savivaldybių problemoms spręsti – surengė juose išvažiuojamuosius posėdžius. Pirmiausia Vyriausybė apsilankė Nidoje, kur, be kitų reikalų, sprendė ir kormoranų keliamas problemas. Vėliau Palangoje, prie sudegusio kurhauzo,  kurorto meras Šarūnas Vaitkus, sutikęs Vyriausybės vadovą ir jo svitą, parodė svečiams ne tik šią kurorto piktžaizdę, bet ir vasaros estradą. Prieš  Vyriausybės posėdį pažadais nesižarstęs premjeras, po jo sakė, kad kitais metais kurhauzo restauracijai bus skirta iki vieno milijono litų, o pinigų koncertų salės-vasaros estrados - statybai „bus ieškoma“.

Klausimus sprendė Palangos naudai

Po dvi valandas trukusio posėdžio, kuriame dalyvavo Palangos savivaldybės vadovai,  administracijos specialistai ir kai kurie Tarybos nariai, A. Kubilius atrodė nešykštėjo pagyrų Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui: „Jauno, energingo ir kupino entuziazmo Palangos mero suformuluoti klausimai yra labai aktualūs ne tik Palangai. Džiaugiuosi, kad mums pavyko priimti sprendimus visais klausimais.“  Posėdžio Palangoje rezultatais džiaugėsi ir Palangos meras konservatorius Š. Vaitkus: „Dešimt klausimų išspręsta Palangos naudai. Nebuvo priimta nė vieno neigiamo nutarimo.“

Artimiausiu metu Vyriausybė Palangoje priimtus protokolinius sprendimus svarstytais klausimais pavers nutarimais.

Išvažiuojamajame posėdyje buvo priimtas ir vienas sprendimas: dėl VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ priklausančių poilsio namų „Vingis“ perdavimo Palangos savivaldybei. Į 3200 kvadratinių metrų pastatą miesto savivaldybė, jeigu pavyks parengti visus perdavimo dokumentus, planuoja persikelti dar šiais metais.

Posėdyje buvo iš viso  svarstyta 11 klausimų. Vienas klausimas – dėl Palangos-Kretingos dviračių tako nutiesimo – buvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę prieš pat posėdį Kretingos mero iniciatyva. Vyriausybė tokiam sumanymui pritarė.

Sprendimas dėl stovyklos atidėtas

Palangos valdžia prašė Vyriausybės savivaldybei perduoti buvusios vaikų stovyklos, veikusios Užkanavės gatvėje, pastatus. Anksčiau stovyklą valdė apskritis, o panaikinus apskritis, ją perėmė Švietimo ministerija. Stovykla užėmė maždaug 5 hektarų teritoriją.

„Objektas mums reikalingas. Vietų, kur vaikai galėtų stovyklauti prie jūros, praktiškai nėra likę. Tokios stovyklos buvo panaikintos. Jeigu bus minėti pastatai ir žemė perduota Palangos savivaldybei, vasarą juos panaudosime vaikų stovyklai, vaikų socialinėms reikmėms, o žiemą – turime tokių minčių – sutvarkę namelius ir esant sniego, galėtume juos išnuomoti atvykusiems slidinėjimo aistruoliams. Žinoma, reikės įrengti ir slidinėjimo takus“, - posėdžio dalyviams sakė meras Š. Vaitkus.

Bet buvo nuspręsta klausimo svarstymą atidėti iki rudens.

„Vyriausybės valdininkai argumentavo, kad reikia luktelėti, gal pati Švietimo ministerija imsis tokio sumanymo įgyvendinimo. Bet premjeras A. Kubilius pasakė aiškiai: klausimas turi būti išspręstas iki rugsėjo mėnesio palankiai savivaldybei“, - sakė Š. Vaitkus.

Buvo nuspręsta kitais metais per Kultūros ministeriją skirti iki vieno milijono litų kurhauzo restauracijai.

Pinigų Vyriausybės buvo prašoma ir vasaros estrados statybai. Vyriausybė pažadėjo, kad „pinigų bus ieškoma“.

„Pažiūrėjome į galimybių studiją ir pasakėme, kad reikia jos statybai 18 milijonų litų“, - sakė meras.

Savivaldybė ketino pastatyti sporto kompleksą naudojantis Europos Sąjungos lėšomis, bet, pasirodė, kad sporto komplekso projektas negali pretenduoti į tokius projektus finansuojančią Europos Sąjungos programą. „Kadangi tai nėra nacionalinės reikšmės projektas“,  - sakė „Palangos tiltui“ Š. Vaitkus. „Bet buvo pavesta Sporto departamentui įtraukti projektą į finansuojamų projektų sąrašą, nes prašomi komplekso statybai pinigai – 9 milijonai litų – nėra departamentui labai dideli“, - pridūrė meras.

Vyriausybė, savivaldybės prašymu, skirs kitais metais Kretingos ir Jūratės gatvių rekonstrukcijai.

Vyriausybė numatė ir finansavimą kopų tvirtinimui – kiekvienais metais po 200 tūkstančius litų.

Apibendrindamas posėdžio rezultatus, premjeras A. Kubilius sakė: „Svarbu, kad Palanga išnaudotų savo potencialą, kurį ji, neabejotinai, turi. Man pasirodė, kad Palangai yra labai svarbu dabar parengti Palangos senamiesčio specialųjį planą. Tam ir Vyriausybė numatys lėšų.“ 

Senamiesčio specialiojo plano svarba

Tikima, kad toks naujas senamiesčio specialusis planas padės spręsti ir bylas, kurioms ginant viešąjį interesą, yra sustabdyti dideli investiciniai projektai.

„Dabar prokurorai, gindami viešąjį interesą, vadovaujasi senuoju planu, kuris visiškai neatitinka laiko dvasios, nes viskas jau pasikeitė. Naujasis senamiesčio specialusis planas, tikiu, labai sureguliuotų dalykus, padėtų savivaldybei ir miestui palankiai išspręsti bylas, kuriomis ginamas viešasis interesas“, - pastebėjo meras Š. Vaitkus.

Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad didžiausiam šalies kurortui labai svarbu turėti ir modernią vasaros estradą, kurioje vyktų koncertai, taip pat daugiafunkcinę sporto salę.

„Tikiuosi, kad jau kitais metais turėsime aiškesnius šių projektų problemų sprendimo būdus“, - sakė A. Kubilius.

Manoma, kad tokios salės pastatymas  kainuotų apie 9,2 milijono litų. Tokie Palangos savivaldybės skaičiavimai anksčiau nustebino Vyriausybės narius, nes tokie projektai kainuoja paprastai kur kas daugiau.

Premjeras, vengdamas kalbėti apie pinigus, pažadėjo lėšų kitų metų biudžete kurhauzo dalies, priklausančios Palangos savivaldybei, restauracijai.

Bus liberalesni nelegalių pastatų šeimininkams?

A. Kubilius sakė atkreipęs dėmesį į Palangos savivaldybės sunkumus kovojant su nelegalių statinių šeimininkais.

Vien J. Basanavičiaus gatvėje yra apie trisdešimt statinių, kurių statybai nebuvo išduoti savivaldybės architektūros skyriaus ir kitų institucijų leidimai.

Premjeras sakė, kad tokie statiniai „turi būti griaunami“, bet pastebėjo, kad Palangoje ir Neringoje yra „daug labai sudėtingų, tik šiems kurortams būdingų atvejų“.

„Būna, kad statyboms išduodamas leidimas, o vėliau kas nors teisme užginčija miesto detalųjį planą. Tokiu būdu leidimas tampa negaliojantis, nors pradžioje jis buvo išduotas teisėtai. Tokių atvejų Neringoje yra 39, o Palangoje – 14“, - premjeras atrodė perdien gerai perkandęs dviejų kurortų bėdas.

Vyriausybė nusprendė sudaryti darbo grupę neteisėtų statybų klausimams spręsti, kuri išanalizuotų pasikeitusį teisinį reguliavimą, įvertintų gresiančius finansinius nuostolius valstybei ir pateiktų Vyriausybei pasiūlymus, kuriose bylose tikslinga sudaryti taikos sutartis ir kokiomis sąlygomis, o kuriais atvejais reikšti reikalavimus dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo.

Palangos valdžia prašė Vyriausybės skirti lėšų pajūrio kopų tvirtinimui.

Siūlė kelti nekilnojamo turto mokesčio tarifą

„Dabar Vyriausybė tokiam poreikiui nėra skyrusi biudžeto lėšų. Mūsų kopos nyksta. Jeigu nebus skiriamos lėšos, gali būti, kad į miesto pusę krentantis smėlis, užvers net pušynus“, - nekart nuogąstavo meras. Regis, prašymas buvo išgirstas: Vyriausybė įpareigojo Aplinkos ministeriją numatyti šiam poreikiui lėšų 2012-ųjų metų biudžete.

Palangos meras Š. Vaitkus prašė Vyriausybės siūlyti nustatyti 5 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą apleistiems ir neprižiūrimiems statiniams.

„Palangoje tokie statiniai kelia itin didelių problemų. Žmonės per nekilnojamojo turto „piką“ prisipirko Palangoje nekilnojamojo turto, bet kai krizė kilo, atidavė juos bankams, o statiniai liko neprižiūrimi. Turime daug tokių pavyzdžių. Miestui su tokių statinių šeimininkais susitvarkyti neįmanoma – jie tiesiog ignoruoja mūsų įspėjamuosius raštus“, - yra teigęs Palangos miesto vadovas.

Tokiam sumanymui priešinasi Finansų ministerija, nes sako, kad mokesčiais negalima bausti. Vis tik yra užregistruota Seime konservatoriaus Jurgio Razmos įstatymo pataisa dėl 5 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifo taikymo apleistiems ir neprižiūrimiems statiniams.

Šalies valdžiai buvo priminti olandų atrakcionai J. Basanavičiaus gatvėje. Šiems metams Palangos savivaldybė nėra išdavusi jiems leidimo verstis pramogų organizavimo veikla.

Š.Vaitkus prašė Vyriausybės Seimui siūlyti papildyti Kultūros paveldo apsaugos įstatymą nuostata, draudžiančia kultūros paveldo statinius užstoti atrakcionų įrenginiais, reklamos konstrukcijomis ir panašiai.

„Nuspręsta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengs naujas taisykles, kuriomis bus labai griežtai reglamentuota atrakcionų veikla“, - sakė „Palangos tiltui“ Š. Vaitkus.

Dalinsis atsakomybe

Vyriausybės posėdyje Palangoje buvo šnekama ir apie atsakomybės paskirstymą, rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

„Palangoje kyla daug problemų su statybomis, detaliaisiais planais. Kaip taisyklė, jeigu einama į teismus, paprastai nukenčia savivaldybė, nors tokius dokumentus derina ir kitos institucijos, pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamentas, anksčiau – Klaipėdos apskrities administracija. Savivaldybė yra pastatoma prieš faktą. Kai Tarybai pateikiamas detalusis planas tvirtinimui, dažniausiai nėra motyvų Tarybai jo netvirtinti. Kai yra teisminiai dalykai, atsakovas vienas – savivaldybė. Atsakomybė turėtų tekti visoms  teritorijų planavimo dokumentus rengiančioms ir derinančioms institucijoms“, - yra ne kartą sakęs Palangos meras Š. Vaitkus. Vyriausybės vadovas ir ministrai pritarė tokiam Palangos mero siūlymui. Nuspręsta detaliųjų planų ir statybos projektų derinimus prilyginti norminiams teisės aktams, kuriuos panaikinti galės tik teismas.

Prieš atvykdami į Palangą premjeras A. Kubilius, ministrai E. Masiulis, G. Kazlauskas, A. Gelūnas, R. Šukys, K. Starkevičius ir D. Jankauskas, taip pat aštuonioms kitoms ministerijoms atstovavę viceministrai dalyvavo Vyriausybės išvažiuojamajame posėdyje Neringoje.

Neringoje  buvo apsvarstyti 9 klausimai.