Žargonas ir slengas – blogai, bet sunku be jų išsiversti

Jaunimas iš visuomenės išsiskiria ne tik savo beribe drąsa, noru imtis pačių netikėčiausių idėjų ar šokiruojančiu aprangos stiliumi, bet ir kalba, kuri dažnai susilaukia aplinkinių nepasitenkinimo.

Tačiau, labai sunku paaiškinti, kodėl jauni žmonės net nesistengia kalbėti taisyklinga kalba ir į jų kalbą toliau veržiasi įvairūs posakiai, žodžiai, vadinami žargonais ir slengais.

Be žargonų sunku bendrauti

Šiais metais pirmą kursą baigusi Klaipėdos verslo aukštojoje mokykloje Inesa Vasiliauskaitė net negalvojusi atsakė, jog be žargonų ir slengų ji neišsiverstų. Žinoma, pašnekovė sakė, jog taip kalba tik su savo bendraamžiais, kuriuos jau seniai ir gerai pažįsta.  

„Mano žargonišką kalbą puikiai supranta ir tėvai, kurie retkarčiais patys su manimi taip šneka“, – sakė ji.

Paklausta, kodėl ji taip šneka, jei žino, kad tai žaloja jos kalbą, Inesa šyptelėjusi atsakė: „Manau, jog tai jaunų žmonių noras padaryti savo kalbą nesuprantamą kitiems, todėl siekia ją įslaptinti.  Nors žinoma, dabar nebėra kalbos slaptumo, nes ją supranta jau ir mūsų visų tėvai. Taip pat, tai norisi kalbą padaryti gražesnę, o gal tiesiog mums ji skamba gražiau. Be to, žargonybes vartoju ir pagal savo nuotaiką – kitaip ir nemokėčiau pasakyti, jog man šiandien nuostabi diena ar priešingai“.  I. Vasiliauskaitė prisipažino, jog žargonus vartoju mažiau, nes yra jau studentė ir tokios kalbos vartojimas yra tiesiog išaugamas.

Paskatos „gražiai“ kalbėti nėra

Šiais metais baigianti Palangos senąją gimnaziją Roberta Cirtautaitė sako: „Daugelis priekaištauja, kad jauni žmonės nemoka „gražiai“ kalbėti, o tik keikiasi ir vartoja žargonus, o juk žargonų ir slengų vartojimas priklauso nuo aplinkos, nes tai ir daro įtaką jų vartojimui. Aš laisvai bendrauju su savo draugais bei tėvais, todėl ir mūsų kalboje įsipina įvairūs žargonai“.

Roberta patylėjusi priduria, jog jaunimas, tarp kurių esu ir aš, net nesistengia taisyklingai tarti žodžių, taip, kaip norėtų galbūt jų tėvai. Ji sako, kad mokykloje visi stengiasi gražiai kalbėti, visgi tai vieša įstaiga, juk mokytojai – tikriausiai ir vieninteliai – kurie verčia atsikratyti „nešvarios“ kalbos. „Žinoma, turime ir tokių pamokų, kur nesvarbu kaip tu kalbi: ar keikiesi, gal ir per smarkiai pasakyta, ar vartoji įvairiausius žargonus, tiesiog tai jau yra priimtina ir niekas nesistengia to keisti“, – šypsosi Roberta. Pasak jos, kiekvienas stengdavosi žargonų nevartoti, bet tik dėl geresnio pažymio, o pačių jaunų žmonių viduje paskatos taip kalbėti, gaila, bet nėra.  

„Žinoma, aš kalbu taip su draugais, su naujais žmonėmis, kuriuos matau pirmą kartą, vengiu vartoti žargoną, nebent tik tada, kai įsitikinu, jog žmogus toks pat kaip ir aš, kuris nevengia vartoti tokią kalbą“, – teigė mergina. Roberta mano, jog daugelis suaugusiųjų galvoja, kad jaunuoliai visada taip kalba, bet taip nėra.

Blogai galvos

Vilniaus dailės akademijos studentė Kristina Vitkauskaitė sako: „Mano draugai vartoja žargonišką kalbą, prie tokios kalbos pripratau ir aš. Žinoma, susipažinusi su naujais žmonėmis aš apgalvoju kiekvieną savo žodį – nenoriu pasirodyti nemandagi ar neišauklėta. Visgi nesinori, kad apie mane blogai galvotų. Aš puikiai suprantu, kad tokių kaip slengų ar žargonų vartojimas žaloją kalbą ir tai tikrai nėra gerai, tačiau be jų neina išsiversti, prie to mes esame pripratę, matyt, per ilgai juos vartojame, kad net negalime įsivaizduoti savo kalbos be tokių „nešvarių“ žodžių“.

Kristina pridūrė: „Dėstytojams net kartais išsprūsta koks negražus žodelis, tačiau mes tame nieko blogo nematome – jie mūsų draugai ir bendravimas tarp studentų ir dėstytojų labai laisvas ir paprastas“.

„Aišku, kai eičiau ieškotis darbo ar reiktų pasikalbėti su rimtu žmogumi, juk negalėčiau žarstyti įvairiausius keiksmus ar žargonus, manau, jis manęs net nesuprastų, o jei ir suprastų, tai tikrai nepadaryčiau gero įspūdžio. O draugų rate mes vienas kitą taip geriau suprantame ir kitaip nemokame išsireikšti, o ir mūsų niekas kitas, kaip mes patys, nesupranta. Tai tarytum slapta mūsų kalba. O šios žargonybės atspindi mūsų studentišką gyvenimą su visais rūpesčiais ir džiaugsmais“, – savo nuomonę išsakė pašnekovė. 

Nuotraukoje:  „Juk žargonų ir slengų vartojimas priklauso nuo aplinkos, nes tai ir daro įtaką jų vartojimui”, – teigė Roberta Cirtautaitė.

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".