1919 m. birželio 28 d. Antantės valstybės Versalio taikos sutartimi atskyrė Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos. Kraštą administravo prancūzai. Lietuva buvo prieš Prancūzijos valdymą, ji norėjo Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos krašto likimas buvo svarbus Lietuvos žmonėms. Lietuvos politikai suvokė Klaipėdos uosto svarbą Lietuvos valstybės ekonomikai. Praradusi viltį, kad Klaipėdos kraštas bus perduotas Lietuvai diplomatiniu keliu, Lietuvos vyriausybė nusprendė slaptai improvizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, kad, remiantis jų pareikšta valia, Klaipėdos kraštą būtų galima prijungti prie Lietuvos. 1922 m. gruodžio mėnesį sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Sukilimą organizuoti pavesta Šaulių sąjungai ir jos vadovui Vincui Krėvei. Sukilimo vadu paskirtas Lietuvos kariuomenės kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas. Užimti Klaipėdos kraštą turėjo Kaune suformuota Ypatingos paskirties rinktinė.
Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 10 d. Nesulaukusi rimtesnio prancūzų pasipriešinimo, Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą. Suvereniteto teisės Klaipėdos krašte peduotos Lietuvos Respublikai. Klaipėdos krašto sukilimas vertinamas kaip vienas drąsiausių Lietuvos Respublikos žingsnių.
Klaipėdos sukilimui atminti tapo tradicija kasmet rengti naktinius žygius, pavaikščioti sukilėlių takais. Tradicinis pėsčiųjų nakties žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais“ šiais metais buvo skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. Dalyviai buvo kviečiami įveikti 25 km atstumą iš Kretingos į Klaipėdą. Žygio pradžia – sausio 13 d., 21 val. iš Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos. Pabaiga – sausio 14 d. 6 val. ryte Klaipėdos valstybinės kolegijos pastate. Kiekvienas žygeivis gavo žemėlapį, kuriame buvo pažymėta kelionės trasa. Tai buvo pagrindinis žygeivių vedlys. Oras nebuvo palankus dalyviams – lynojo.
Žygyje dalyvavo palangiškiai jaunieji šauliai. Jiems vadovavo jaunųjų šaulių būrio vadė Greta Ylevičiūtė. Žygio trasoje buvo trys kontrolės punktai, kuriuose reikėjo atsižymėti savo dalyvio kortelę. Čia degė laužai, galima buvo sušilti, išgerti arbatos ar pasistiprinti kareiviška koše. Antrajame kontrolės poste, kuris buvo Klaipėdos rajone, Pipirų kaime, žygeivius registravo ir aptarnavo Palangos šaulių antras būrys. Šio būrio šauliams vadovavo Pranas Vilkauskas.
Į žygį Kretingoje užsiregistravo 3 302 dalyviai, Klaipėdoje tikslą pasiekė 3245 dalyviai. 57 žygeiviai trasos nebaigė. Vyriausiam dalyviui buvo 82 metai, o jauniausiems – 5 ir 7 metai. Ėjikai atvyko iš visos Lietuvos – šauliai, kariškiai, studentai, moksleiviai, pavieniai asmenys ir grupės. Žygio trasoje dirbo šauliai, vadovaujami šaulio kapitono Gintauto Drabulio.
Sėkmingai įveikę visą kelią, turintys visų punktų registraciją, žygeiviai gavo diplomus, kas norėjo, įsigijo atminimo medalius.
Aš išlydėjau į žygį Palangos jaunuosius šaulius Kretingoje, taip pat apsilankiau antrajame registracijos poste Pipirų kaime (14,2 km nuo Kretingos), palaikiau saviškius. Sutikau ir palangiškį mokytoją Egidijų Šalkauskį, kuris šiuose tradiciniuose žygiuose dalyvauja daug metų.
Šis gerai organizuotas renginys – įsimintina istorijos, patriotiškumo pamoka jaunimui ir pagarba bei padėka žmonėms, kurie prieš šimtą metų grąžino mums Klaipėdos kraštą.
Palangos generolo J. Žemaičio jūros šaulių
306 kuopos vadas Adolfas Sendrauskas
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.