NAUJIENŲ PABIROS

Teatro į Palangą neperkels: birželio 4 d. Klaipėdos vicemeras V. Čepas, Klaipėdos dramos teatro direktorius G. Pranckūnas bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas R. Kaubrys susitikime su šalies premjeru Algirdu Butkevičiumi gavo patikinimą, jog šių kultūros objektų renovacija vyks be nesklandumų.

Premjeras garantavo, jog Dramos teatras bus baigtas renovuoti iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Dėl Muzikinio teatro rekonstrukcijos iki 2016 m. turi būti parengtas detalusis planas ir techninis projektas, valstybei kainuosiantis apie pusantro mln. litų, bei pradėti darbai.

Kad procesas pajudėtų, Klaipėdos miesto savivaldybė turi įtraukti į integruotą tikslinę miesto plėtros teritoriją nuo Danės upės iki Kauno gatvės, ir nuo Šilutės plento iki Taikos prospekto iki šiol į ją nepatekusį Muzikinį teatrą. Projektas kainuotų per 10 mln. litų. Tai atvers galimybes Europos paramai gauti.

Premjeras A. Butkevičius pabrėžė, jog nei vienas minėtų teatrų nebus perkeltas į kitą vietą; jokių naujų statybų, jie liks stovėti kaip stovėję, tik bus modernizuoti. Tuos trejus metus, kol vyks Muzikinio teatro renovacija ir rekonstrukcija, artistų trupės galės spektaklius rodyti Žvejų kultūros rūmuose ar bet kuriame iš Lietuvos miestų.

Interpretacijų dėl Klaipėdos muzikinio teatro ateities pasigirdo po to, kai iš Kultūros ministerijos pasigirdo pasiūlymai, jog šis teatras galėtų būti perkeltas į rekonstruojamąją Palangos vasaros estradą. Tokia žinia sukėlė didžiulį Klaipėdos kultūros bendruomenės bei miesto valdžios pasipiktinimą.

Euras: Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos – tokias išvadas pateikė Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją.

Pranešimuose pažymima, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje.

Europos Komisijos konvergencijos pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai konstatuojama, kad balandžio pabaigoje vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 0,6 proc. ir tai yra gerokai žemesnis rodiklis nei 1,7 proc. Mastrichto kriterijus.

Valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. buvo 2,1 proc. BVP (kriterijus – 3,0 proc. BVP), valdžios sektoriaus skola – 39,4 proc. BVP (kriterijus – 60 proc. BVP).

Vidutinių ilgalaikių palūkanų norma siekė 3,6 proc., tuo metu konvergencijos kriterijus – 6,2 proc. Nacionaliniai teisės aktai yra suderinti su Sutartimi, o lito ir euro keitimo kursas išlieka stabilus.

2014 m. birželio 19 d. Lietuvos priėmimo į euro zoną klausimą svarstys euro zonos finansų ministrai (Euro grupė), birželio 20 d. – Europos Sąjungos finansų ministrų taryba (ECOFIN), birželio 26-27 d. numatyta diskusija Europos vadovų taryboje, liepos viduryje savo nuomonę po svarstymo skelbs Europos Parlamentas.

Galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną Europos Sąjungos Taryba ketina priimti liepos 23 dieną.

VMI seks visus? Vyriausybė, užsimojusi griežtinti mokesčių administravimą, siūlo įpareigoti visus gyventojus periodiškai teikti informaciją apie turtą ir pajamas. Mokesčių inspekcija tą gali daryti ir dabar, bet tik tokiais atvejais, kai yra rimtų įtarimų, jog žmogus slepia savo pajamas.

Priėmus tokias įstatymo pataisas, būtų leista paprasčiau sekti bankų sąskaitas bei visas atliekamas operacijas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad taip gali būti pažeisti Konstitucijos straipsniai dėl privataus gyvenimo apsaugos.

„Čia būtų renkama informacija, neturint nė menkiausio pagrindo apie absoliučiai visus Lietuvos gyventojus. Ir jei matoma, kad žmonės kartais nepasitiki bankais, tai tas pasitikėjimas gali dar labiau sumažėti. Gyventojai gali nenorėti, kad visi jų asmeniniai finansiniai duomenys patektų į mokesčių inspektorių rankas, kur, aišku, atsiranda ir piktnaudžiavimo galimybė, ir kažkokios duomenų nutekinimo tikimybės“, – sako Laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.

 „Palangos tilto“, ve.lt, Delfi inf.