Nuo grafų Tiškevičių epochos ženklų – į XX amžiaus pradžios skonį

(Tęsinys. Pradžia „Palangos tilto“ Nr.4)   Praėję metai Palangoje buvo turtingi įvykių, susijusių su kultūros paveldu mūsų mieste. Juos priminusi Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, paveldo klausimus kuruojanti Kristina Litvinienė, itin pasidžiaugė renginiais, skirtais Europos paveldo dienoms, kurios buvo dedikuotos grafų Tiškevičių epochos ženklams Palangoje. O šių metų Europos paveldo dienų tema – „XX amžiaus pradžios skonis“.   Toliau tvarkomas Birutės parkas Pokalbį apie praėjusius metus ir kuo jie buvo reikšmingi Palangos kultūros paveldui, Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugininkė Kristina Litvinienė pratęsė pasidžiaugdama tuo, kad ir pernai buvo toliau tęsiami bene gražiausios mūsų miesto vertybės – istorinę, architektūrinę, kraštovaizdinę vertę turinčios Palangos dvaro sodybos – restauracijos darbai. Kaip žinia, 1997 m. į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktam Palangos dvaro sodybos kompleksui priklauso rūmai, parkas, Birutės kalno koplyčia (arch. K. Mejeris), sarginė, Lurdo grota (1899-1901). Pernai buvo, o ir šiemet toliau bus restauruojami dvaro rūmai bei pats parkas. Pernai Birutės parke pradėti projekto „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešosioms reikmėms, II etapas“ antrojo etapo darbai. Rudens pradžioje bendrovės „Irdaiva“ darbininkai klojo naują lietaus kanalizacijos trasą, besitęsiančią nuo parko tvenkinio iki Meilės alėjos. Spalį prasidėjo vienas didžiausių antrajame etape numatytų darbų – parko tvenkinio tvarkymas. Pirmiausia buvo išleistas tvenkinio vanduo, tuomet tvarkytas dugnas: išvežamas senasis gruntas, klojama speciali plėvelė, pilamas naujas gruntas bei formuojamas dugnas ir tvenkinio krantai. Antruoju projekto etapu, kuriam skirtas 3 mln. litų ES finansavimas, bus sutvarkytas ne tik parko tvenkinys, bet ir iki jo vedantys takai, atkurta pavėsinė bei tvenkinio prieplaukėlė. Restauruojant parką, bus įrengti nauji šviestuvai, tad istorinė Birutės parko dalis bus apšviesta ir naktį. Taip pat numatyta sutvarkyti didįjį rūmų parterį: restauruoti fontaną, įrengti 8 sodo vazas gėlėms, naujus šviestuvus, pertvarkyti želdinius. Bus įrengti ir centrinio parko įėjimo vartai, nutiesta maždaug vieno kilometro ilgio tvora. Dėmesys bus skiriamas ir mažajai parko architektūrai – ketinama įrengti 60 parko suolų, 2 geriamojo vandens fontanėlius (ties centriniu įėjimu į parką bei mažajame parteryje), skulptūras, kitus puošybos elementus.   Antras etapas bus baigtas šiemet Visi antrajame darbų etape numatyti darbai turi būti atlikti iki 2014 m. gruodžio vidurio. Sutvarkius tvenkinį, parko želdinius, sustačius suolus, pavasarį centrinį parko įėjimą papuoš kalvio darbo vartai bei tvora. Visi būtini parengiamieji darbai buvo atlikti jau pernai. Projekto „Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracija ir pritaikymas viešosioms reikmėms, II etapas“ tikslas – kompleksiškai renovuoti Palangos dvaro sodybos objektus ir pritaikyti juos kultūros, turizmo, švietimo, meno, mokslo, edukacijos ir kitoms viešoms reikmėms. Pagerinus bei turizmui pritaikius parko istorinės dalies viešąją infrastruktūrą, kartu siekiama ir skatinti turizmo sezoniškumo mažėjimą. Įgyvendinant projektą, pirmuoju darbų etapu, kurio vertė – per 3,5 mln. litų, renovuota dalis parko takų, kelių bei vejų, atstatyti mediniai Birutės kalno laiptai, rekonstruoti vandentiekio tinklai – įrengti nauji požeminiai laistymo sistemos vamzdynai, restauruotas fontanas, Mažajame parteryje įrengti gėlynai, parko erdves papuošė skulptūros. Trečiuoju darbų etapu numatyta sutvarkyti parko rožyną, įrengti ledainę, restauruoti parko Lurdą, sutvarkyti želdinius.   Restauruojami rūmai Praėjusių metų pradžioje naujam gyvenimui pradėti kelti grafų Tiškevičių rūmai ir juose įsikūręs Gintaro muziejus. Pusę amžiaus, nuo pat muziejaus įsteigimo 1963 metais iš esmės neremontuoti rūmai, po kapitalinės rekonstrukcijos, kurią atlieka konkursą laimėjusi bendrovė „Irdaiva“,  išplės erdves, pasipuoš prabangiu varinės skardos stogu, nauju parketu, durimis, elektronine bei santechnine įranga ir kitais elementais. Be to, pastatas ir prieigos bus pritaikytos moderniam šiuolaikiniam turistų, aukšto valstybinio lygio konferencijų bei įvairių kultūrinių renginių aptarnavimui. Į rūmų ekspozicines sales lengvai pateks ir neįgalieji – jiems bus skirti specialūs įėjimai, liftas bei kiti patogumai. Iš viso vienu metu muziejus galės aptarnauti du tūkstančius lankytojų, kai iki rekonstrukcijos rūmai buvo pajėgūs iškart priimti apie 300-500 žmonių. Tiesa, kosmetinis rūmų remontas ir kai kurie būtini tvarkymo darbai buvo atlikti neseniai – pakeisti langai, atnaujinta ekspozicinė įranga, prieš įėjimą į muziejų atlietos vazos. Tai kainavo 2,9 mln. litų. Projektas 2009-2011 m. įgyvendintas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų pagal Sanglaudos skatinimo programą. Kapitalinė rekonstrukcija pagal projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“ taip pat bus finansuojama iš minėto fondo – iš viso tam skirta daugiau nei 4,4 mln. litų.   Rekonstrukcija – dviem etapais Pagal Projektavimo ir restauravimo instituto atliktą techninį projektą rūmų rekonstrukcija ir remontas suskirstyti į du etapus. Per pirmąjį bus pakeista viso stogo konstrukcija, jis apšiltintas ir uždengtas aukštos kokybės vokiška varine skarda, įrengtas lietaus nutekėjimas, sutvarkyta ir pritaikyta naudoti palėpė, pakeistos rūsio ir visų trijų aukštų perdangos, paklotas naujas parketas, įrengti trys liftai. Rūsys pasikeis neatpažįstamai – jame bus įrengta moderni konferencijų salė, tualetai, rūbinė, be to, rūmuose bus pakeista instaliacija, sumontuotos šiuolaikinės ryšių, signalizacijos, vaizdo stebėjimo, priešgaisrinės apsaugos sistemos, taip pat kanalizacija, vandentiekio, ventiliacijos, vėdinimo, šildymo tinklai bei kita įranga. Didžioji dalis „juodų“ darbų užbaigta iki gegužės. O birželio viduryje palangiškiai ir miesto svečiai buvo pakviesti įvertinti jau atliktus darbus bei atnaujintą rūmų interjerą ir ekspoziciją. „Gintaro muziejus, kuris kasmet sulaukia vis didesnio svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio srauto, buvo susidūręs su rimtomis problemomis, kurias būtų galima įvardinti socialinėmis: dalį pirmojo aukšto reprezentacinės salės teko atitverti, įrengiant ten rūbinę, muziejaus lankytojai, ypač jeigu atvykdavo po kelias ekskursijas iškart, neturėdavo vietos, kur laukti, labai sunku būdavo ekspozicijas apžiūrėti neįgaliesiems, o ir prie tualetų besidriekiančios eilės sukeldavo nepatogumų, – prie pagal autentiškus brėžinius pastato žibinto prie naujojo įėjimo į pernai 50 metų jubiliejų šventusį Gintaro muziejų pasitikęs lankytojus kalbėjo Lietuvos dailės muziejus direktorius Romualdas Budrys. – Ministerijai finansuojant ir Savivaldybei palaikant, laimėjome konkursą ir gavome lėšų įgyvendinti projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams“, kurio antrasis, baigiamasis etapas bus užbaigtas kitąmet. O šiandien pirmą kartą atidaromas naujas muziejaus įėjimas su lankytojų aptarnavimo erdve – rūbine, kasa, laukimo patalpomis bei tualetais ir moderniu neįgaliesiems pritaikytu liftu“. Tądien Tiškevičių rūmuose įsikūrusio atnaujinamo muziejaus svečiai pirmąkart įžengė į buvusias pusrūsio patalpas, tapusias šviesiu marmuru švytinčiomis erdvėmis, skirtomis muziejaus lankytojams.Iš naujųjų erdvių pakilę į pirmąjį rūmų aukštą svečiai apžiūrėjo atnaujintas grafų Tiškevičių rūmų I aukšto interjerų ekspozicijas. Jų autorius R. Budrys pristatė penkias sales: Didysis salonas (dar vadintas Raudonuoju), Grafienės buduaras, Mėlynoji svetainė, Grafo kabinetas, Mažoji svetainė (grafo priimamasis). Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII a. pab. – XIX a. didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių ir kitų Lietuvos didikų rūmų kolekcijų. Rūmų restauravimo darbai nenutrūko ir vasarą, šiuo metu jie taip pat tęsiami. Projekto vadovo, Lietuvos dailės muziejaus investicinių projektų tarnybos vedėjo Gyčio Petrausko teigimu, Lietuvai ir Palangai labai pasisekė, kad Gintaro muziejaus pritaikymą šiuolaikinėms turizmo reikmėms 100 proc. finansuoja ES fondai: „Pagal techninį projektą viską darome iš esmės, be to, trečdaliu padidiname muziejaus erdvę – įrengiame cokolinį aukštą. Jame bus Baltijos kultūrinių susitikimų ir reprezentacinis konferencijų centras aukšto lygio susitikimams bei valstybės protokolo renginiams“. Pagal projekto pirmąjį etapą viską planuojama atlikti iki 2014 m. vasaros.   (Bus daugiau)