Nuo šių metų Palangoje įregistruota 117 kultūros vertybių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-02-10
Peržiūrėta
2573
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nuo šių metų Palangoje įregistruota 117 kultūros vertybių

Kasmet Kultūros vertybių registras pasipildo naujais objektais, kuriems suteikiama teisinė apsauga. Šių metų pradžioje į Registrą įtrauktos keturios Palangoje esančios kultūros vertybės: pastatai, kurių adresai – J. Basanavičiaus g. 35 ir 37, Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 21, bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla, esanti Vytauto g. 72. Dabar Savivaldybės teritorijoje yra 117 saugomų objektų.

 

Tikslina kiekvienais metais

Sausio pradžioje Kultūros paveldo departamentas apibendrino 2013 m. Kultūros vertybių registro duomenų tikslinimo rezultatus. Iš jų matyti, kiek ir kokiems kultūros paveldo objektams per praėjusius metus buvo suteikta ar panaikinta teisinė apsauga, kokios vertingosios objektų savybės buvo patikslintos, nustatytos.

Pastarųjų kelerių metų prioritetu išlieka Kultūros vertybių registre esančių objektų duomenų tikslinimas. 2013 metais 682 tokių objektų vertingosios savybės buvo patikslintos, o 52 buvo panaikinta teisinė apsauga. Kultūros vertybių registrą papildė 124 nauji objektai, keturi iš jų registruoti Palangoje.

„Kultūros paveldo objektų apskaita ir ypač jų vertingųjų savybių tikslinimas yra kertinis žingsnis, nuo kurio prasideda paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo darbai. Norėdami apsaugoti kultūros paveldo vertybes, turime labai tiksliai žinoti, ką konkrečiai saugome. Kasmet sparčiau tikslindami kultūros vertybių duomenis, užtikriname aiškesnius reikalavimus paveldo objektų apsaugai bei palengviname investuotojų ir projektuotojų apsisprendimus dėl panaudojimo ir projektavimo tokiuose objektuose. 2013 m. itin didelį dėmesį skyrėme tų kultūros paveldo objektų, kuriuos rengiamasi tvarkyti, apskaitos dokumentų tikslinimui“, – paveldo objektų apskaitos prasmę aiškino Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

 

Nustato vertinimo tarybos

KPD direktorės teigimu, pastaraisiais metais ypač pasistūmėjo pačių sudėtingiausių kultūros paveldo vietovių vertingųjų savybių nustatymas. 2013 metais pabaigti tikslinti Vilniaus senamiesčio apskaitos duomenys. Patvirtintos dar 13 vietovių vertingosios savybės: Klaipėdos ir Telšių senamiesčių, Rokiškio, Druskininkų, Rusnės istorinių centrų, etnografinių Dargužių (Varėnos r.), Salų (Ignalinos r.), Beržoro (Plungės r.) kaimų ir kt.

Vertingosios savybės buvo nustatytos Renavo (Mažeikių r.) ir Žeimių (Jonavos r.) dvaro sodyboms, evangelikų reformatų bažnyčiai Biržuose, Videniškių Atgailos kanauninkų vienuolyno ir Šv. Lauryno bažnyčios pastatų kompleksui (Molėtų r.), eilei Trakų karaimų namų, Šv. Apašt. Petro ir Povilo (kitaip – Saulės) kapinėms Vilniuje bei daugybei kitų reikšmingų kultūros paveldo objektų. Patikslinti keliolikos 1863 m. sukilimą menančių istorinių objektų duomenys. Sutvarkyta Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate esančių archeologijos paminklų apskaitos dokumentacija.

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą paveldo objektų vertingąsias savybes, jų teritorijų ribas ir reikšmingumo lygmenis nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Jų prie Departamento veikia keturios, iš kurių viena specializuota – skirta archeologinio paveldo objektams svarstyti. Šiuo metu steigiama ir penktoji Taryba, kuri svarstys memorialinio ir istorinio paveldo objektus.

 

Kasmet pasipildo

Kokiais naujais objektais nuo šių metų sausio pasipildė Palangoje registruotųjų kultūros vertybių sąrašas?

„Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 117 kultūros vertybių, esančių Palangoje, – sakė paveldosaugos klausimus kuruojanti Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė. – Tarp jų – trys kilnojamieji ir 107 nekilnojamieji objektai. Pastarieji skirstomi pagal tipą: įregistruota viena vietovė – Palangos miesto istorinė dalis, 8 kompleksai: Balio Dvariono sodyba, Bažnyčios kompleksas, Palangos dvaro sodyba, Palangos piliakalnis su gyvenviete, vienas pastatų ir trys vilų kompleksai, taip pat per 70 pavienių objektų“.

Kultūros vertybių sąrašas nėra baigtinis. Kasmet Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistas, atsakingas už paveldosaugą, organizuoja konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą – sudaro naujai išaiškintų nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą ir teikia vertinimo tarybai, kuri nusprendžia, kuriems objektams reikia parengti paveldosauginio vertinimo medžiagas, į kurias atsižvelgus, priimamas sprendimas dėl teisinės apsaugos suteikimo naujai išaiškintai kultūros vertybei.

Kultūros skyriaus specialistas potencialius objektus atrenka, atsižvelgdamas į objekto ar jo vertingųjų savybių sunaikinimo grėsmę, Kultūros paveldo departamento, atitinkamos srities specialistų ir aktyvių vietos gyventojų pasiūlymus.

 

Šiemet – keturi objektai

Palangos miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą sudaro penki nariai. Jai vadovauja habilituotas daktaras Petras Grecevičius, besispecializuojantis urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo srityje, pirmininko pavaduotoja – Irma Leščinskaitė-Mikulėnienė, dailės krypties meno licenciatė, kurios specializacija Taryboje – dailės nekilnojamasis kultūros paveldas.

Povandeniniu nekilnojamuoju kultūros paveldu rūpinasi habilituotas mokslų daktaras, akademikas Vladas Žulkus, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė, architektūrinio, urbanistinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė – ekspertizės specialisto kategoriją turinti architektė Laima Šliogerienė kuruoja architektūrinį nekilnojamąjį kultūros paveldą, etnokultūrinio, istorinio, memorialinio nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė – ekspertė Janina Valančiūtė Taryboje atsakinga už istorinį nekilnojamąjį kultūros paveldą.

Tarybos siūlymu, pernai į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašyti du objektai: Birutės al. 46 esanti Lietuvos karininkų ramovės vila, regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam viešbučiui „Žilvinas“.

„Šiais metais Registre bus 117 Palangos kultūros paveldo objektų, – pasakojo K. Litvinienė. – Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba teisinę apsaugą suteikė keturioms naujai išaiškintoms Palangos nekilnojamosioms kultūros vertybėms. Trys iš jų yra J. Basanavičiaus gatvėje: pastatai, kurių adresai – J. Basanavičiaus g. 35 ir 37 ir Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 21. Nekilnojamosios kultūros vertybės statusas suteiktas ir 1965 m. pastatytai tuometinio Palangos vyriausiojo architekto Albino Čepio projektuotai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaityklai, esančiai Vytauto g. 72. Tai – antrasis objektas Palangoje, kuris buvo suprojektuotas ir pastatytas tarybiniais metais. Pirmas toks objektas, kuriam buvo suteikta teisinė apsauga – viešbutis „Žilvinas“.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) atliko neplaninį statinių statybos teisėtumo Monciškės gyvenvietėje, Palangoje, patikrinimą ir užfiksavo 4 savavališkos statybos atvejus.


Gegužės 5 dieną Vilniaus Rotušės didžiojoje salėje Palangos Kultūros ir jaunimo centro folkloro ansambliui „Mėguva“ įteiktas išskirtinis sertifikatas, pažymintis, jog didžiausiame šalies kurorte rengiamos Jurginės įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.


Kaip įprasta, artėjant pavasariui – džiugų metą mūsų sukauptų žinių, iš kartos į kartą perduodamų įgūdžių ir tradicijų puoselėtojų bendruomenėms – skelbiami naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai. Jų šį kartą, jau penktąjį, net devyni – praneša Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tarp nematerialaus kultūros paveldo vertybių – ir Palangos Jurginės.


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.


Palangos kurhauzo bendrasavininkas G. Jacka, kuriam priklausanti neaiškiomis aplinkybėmis 2002-ųjų rugpjūtį kilus gaisrui nukentėjusi, neprižiūrėta ir beveik visiškai išnykusi medinė pastato dalis, dėl kurios perėmimo valstybės žinion spręs teismas, reikalauja, kad kultūros ministras Š. Birutis išbrauktų Kurhauzą iš nacionalinės vertės valstybės...


Kasmet Kultūros vertybių registras pasipildo naujais objektais, kuriems suteikiama teisinė apsauga. Šių metų pradžioje į Registrą įtrauktos keturios Palangoje esančios kultūros vertybės: pastatai, kurių adresai – J. Basanavičiaus g. 35 ir 37, Tremties ir rezistencijos muziejaus pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 21, bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos...


Palangoje – šimtas trylika kultūros vertybių

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 09 | Rubrika: Kultūra

Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 111 kultūros vertybių, registruotų Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: Birutės al. 46 esanti Lietuvos karininkų ramovės vila, regioninio reikšmingumo kultūros vertybės statusas suteiktas 1969 m. pastatytam architekto Algimanto Lėcko projektuotam viešbučiui...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Dar du objektus ruošiamasi į jį įrašyti artimiausiu metu. 60 jų yra saugomi valstybės arba jie turi kultūros paminklo statusą, 51 objektas yra tik įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Kas gi valdo minėtąsias vertybes?


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie Kunigiškių karjero...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius