Palangoje – Dalios Ibelhauptaitės režisuota „Bohema“ su Merūnu Vitulskiu

Palangos tiltas, 2016-08-04
Peržiūrėta
3117
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangoje – Dalios Ibelhauptaitės režisuota „Bohema“ su Merūnu Vitulskiu

Rugpjūčio 5-6 dienomis Palangos koncertų salėje rinksis norintys patirti įspūdingą Giacomo Puccini operos „Bohema“ dvasią. Prieš dešimtmetį režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dick Bird bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus sukurta opera prisikelia naujam gyvenimui. Pagrindinius vaidmenis pajūryje atgimsiančiame spektaklyje atliks jaunosios kartos operos žvaigždės Merūnas Vitulskis ir Viktorija Miškūnaitė. Operą diriguos Vladimiras Ponkinas.
„Bohema“ buvo svajonė, kurią įgyvendinau ne šimtu, o tūkstančiu procentų. Dabar, „bohemiečiams“ švenčiant dešimtmetį, ši opera pradės naują gyvenimą, atves naują jaunų solistų kartą į Lietuvos žiūrovų akiratį ir, svarbiausia, ji atgims būtent pajūryje“, - džiaugėsi operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
„Bohemos“ kūrėjus į pajūrį pakvietė naujasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas. Šia opera pradedamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Kartu tai simbolinis didžiulės rekonstrukcijos laukiančio teatro ambicijų ir kokybės pažadas ateinantiems metams.

„Bohemos“ statytojai G. Puccini operos veiksmą perkėlė į penkiasdešimtuosius, pokario metus. „Mūsų opera yra kaip kinas, kur operos solistas vaidina lyg kino aktorius. Todėl čia ne mažiau svarbus ir vizualinis momentas. Juozas Statkevičius yra pats įdomiausias, didžiausią fantaziją turintis žmogus dizaino srityje Lietuvoje, mūsų spektakliams kuriantis ne kostiumus, o personažus.“
Kurdamas kostiumus G. Puccini „Bohemai“ J. Statkevičius atsisakė šiuolaikinių medžiagų ir, D. Ibelhauptaitės pasakojimu, nudirbo neįsivaizduojamą darbą: iš antikvariatų supirkęs senus drabužius juos ardė ir iš naujo modeliavo kostiumus. Miuzetės kostiumas, anot jos, jau tapo muziejiniu.
Dekoracijas spektakliui sukūrė britų scenografas Dick Bird, dirbantis Londono „Covent Garden“, Paryžiaus operoje ir kituose teatruose. „Scenoje jis sukūrė tą tikrą romantišką Paryžių – aptrupėjusį, poetišką, nuspalvintą mansardomis ir stogais. Toks Paryžius dabar atsidurs pajūryje“, - pasakojo D. Ibelhauptaitė.
Pajūryje atgimsiančioje „Bohemoje“ vaidmenis kuria jaunosios kartos operos solistai Merūnas Vitulskis (Rudolfas), Viktorija Miškūnaitė (Mimi), Mindaugas Rojus (Marčelas), Aistė Pilibavičiūtė (Miuzetė), Šarūnas Šapalas (Šonoras), Rokas Spalinskas (Kolenas) ir kiti.
D. Ibelhauptaitė prisipažino, Merūną savo pastatymams „nusižiūrėjusi“ dar 2007 m. viename televizijos projektų. Nors artimesnis ryšys tarp jų užsimezgė prieš ketverius metus, tačiau vis nepavykdavo suderinti tinkamo laiko, vaidmenų. „Nors mano širdyje Merūnas jau senas „bohemietis“, iš tiesų kartu dirbame pirmąkart“, - sakė režisierė.
Pats Merūnas Vitulskis tvirtino tikįs, jog „Bohemos“ pastatymas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre niekuo nenusileis geriausiems šios operos pavyzdžiams Europoje. „Tai kūrinys, turintis fantastinę aurą. „Bohemoje“ atsiranda nepaaiškinamas bendrumas: scenoje mes daugiau nei kolegos“, - prisipažino solistas.
M. Vitulskis taip pat džiaugėsi galimybe dirbti su perspektyviais jaunais solistais. „Su Viktorija dainuoti vienoje scenoje svajojau seniai. Tai ypatingu talentu apdovanota solistė. Džiugu, kad ją įvertino ir kritikai, ir žiūrovai“, - apie Mimi vaidmenį kuriančią Viktoriją Miškūnaitę sakė M. Vitulskis.
Geriausia 2015 metų operos soliste pripažinta ir Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota operos solistė Viktorija Miškūnaitė „bohemiečių“ gretose ne naujokė. Tačiau Mimi vaidmuo D. Ibelhauptaitės režisuotoje „Bohemoje“ jai – debiutas.
„Daug žmonių sako, kad manęs neatpažįsta, kad šiame spektaklyje esu kitokia. Tačiau aš pati jaučiu, jog kuriu tą vaidmenį, kuris artimiausias mano prigimčiai“, - sakė V. Miškūnaitė.
Drauge su G. Puccini operos „Bohema“ atgimimu pajūryje prasidės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas vasaros festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, klausytojams dovanosiantis unikalių kamerinių ir simfoninės muzikos programų.
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

“Demokratija yra niekas daugiau, kaip gaujos valdžia, kur penkiasdešimt vienas procentas žmonių gali atimti teises iš likusių 49 procentų”, -  yra pasakęs Tomas Džefersonas , vienas žymiausių 18–19 a. JAV valstybės veikėjų. 


Palangos viešosios bibliotekos interneto skaitykloje rugpjūčio mėnesi eksponuojama palangiškio menininko Gintaro Puškoriaus tapybos darbų paroda. 


Ką veikti karantino metu, kai ant tavo populiaraus mieste baro laikinai dėl suvaržymų kabo spyna? Imtis naujo verslo! Vietoje nenustygstanti „Resort Pub“ direktorė Sandra Kakhiani ir jos gyvenimo draugas Ernestas per karantiną atidarė švaros įmonę – „Palangos Švara.“ 


Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.



Buvusi senosios autobusų stoties teritorija Palangoje po metų turėtų pasikeisti neatpažįstamai: ją norima kapitališkai rekonstruoti ir paversti nauju turistų traukos centru. Anot Palangos valdžios, jau yra gautas statybų leidimas, ir dabar viskas priklausys nuo finansų, mat projektas įvertintas apie 730 tūkst. eurų.


Rugpjūčio 5-6 dienomis Palangos koncertų salėje rinksis norintys patirti įspūdingą Giacomo Puccini operos „Bohema“ dvasią. Prieš dešimtmetį režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dick Bird bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus sukurta opera prisikelia naujam gyvenimui. Pagrindinius vaidmenis pajūryje atgimsiančiame spektaklyje atliks jaunosios kartos...


Buvusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui paskirta 15 907 Eur bauda už „nerūpestingą elgesį“. Apie tai pranešė sprendimą priėmęs Vilniaus apygardos administracinis


LESTO Palangoje tiesia kabelines linijas

„Palangos tilto“ informacija, 2013 09 16 | Rubrika: Miestas

Nuo rugpjūčio pradžios Malūno ir Sodų gatvėje triūsia darbininkai: ardo šaligatvių plyteles, kasa griovius, tiesia komunikacijas. Darbus čia atlieka elektros skirstymo bendrovė LESTO, tiesianti šioje Palangos dalyje naują vidutinės įtampos kabelinę liniją.


Sunku įsivaizduoti Palangą be jūros tilto. Nuo jo atsiveria vaizdas į kopas, pliažus ir beribius jūros tolius. Ant jo galima pasiklausyti jūros ošimo, žuvėdrų klyksmo, palydėti saulėlydį ir, be abejo, „pasigrožėti” raižiniais  ir „hieroglifais” ant tilto turėklų, kurie skirti „įsiamžinti“ save Palangoje. Jei tiltas kalbėtų, jis tikrai vaitotų....


Renginių kalendorius