Dabar – kiti laikai. Reikia, „seneli, gyventi turtingai, o ką?“ – šio rugsėjo išvakarėse pasakė Saulėtekio tako ... aštuonmetė ir vėl „įsikniaubė“ į „planšetinį“.
Jau mano komjaunuoliškoje jaunystėje populiariai ne tik ideologiniuose reikaluose buvo tariama tokia nuostata: „Mes nenorime įžeidinėti tikinčiųjų jausmų“.
Aš tikrai nenorėčiau „reguliuoti“ tikrai privačių jauniausios kartos auklėjimo reikalų, spręsti „kapitalistėjantiems“ tėveliams privalomų problemų, jeigu nekiltų esminis, visuomenei svarbus ir rūpimas, nes ją, tai yra mus visus liečiantis klausimas: „Ar sąžiningas gerumas, mandagumas, švelnumas, pagarbus dėmesys – labdara, išmalda ar tiesiog pareiga, kasdieniška norma? Nes kol kas – seklus „jausmų vakuumas“. Dar graudžiau – dykynė. Jausmų nebuvimas. Vien tik mažalietuvių visus perrėkiantys reikalavimai, pretenzijos, ambicijos ir net isterinės užgaidos: „Aš noriu ir tu man privalai ... supirkti DAUG-DAUG-DAUG ... ką aš matau... kaip tu gali neturėti pinigų? Tu ką – ubagas?“
Būkim atviri: viešumoje dominuoja elementarus chamizmas, agresija, netgi pradžiaklasių mergaičių užgauliojimai, keiksmažodžiai, abejingumas kitiems. Egoizmas, tuštybė dažnusyk praauga vaiko protą, nes, liūdniausia, tenkinami ne intelektiniai vaikų poreikiai, o momentiniai kūno instinktai.
Ūmai nustembi: šių dienų jauni lietuviai tėveliai bijo savo vaikų, bijo jų įžūlumo, rėksmingų pretenzijų ir, kad nebūt gėda prieš kitus, skuba tenkinti mažų besočių įgeidžius. Šitaip – vasarotojai, šitaip – ir palangiškiai.
Šioje vietoje menasi dažnai kartotasis poeto, jūreivio ir fotomenininko Vytauto Brenciaus klausimas: „Į kokį pasaulį paleidžiam vaikus?“
Dabar vėl nuskubu į savo „vaikystės funikulierių“ ir norėčiau kelis sykius pakartoti: „Aš gyvenau labai, labai gražios, švelnios, kito žmogaus širdį jaučiančios, suprantančios ir vienas kitam padedančios Tarybų Lietuvos visuomenėje, kur buvo gerbiamas ir vaikas, ir senelis. Ir daugumai visko užteko, nes nieko nebuvo per daug“.
... nes nieko nebuvo per daug...
Dabar – per daug abejingųjų (vaikų, o ir suaugusiųjų) šalia esančiajam kaimynui, bičiuliui, net giminaičiams, nes daugelio „širdžių siūlus“ suvėlė, supainiojo, sukarpė turtiniai santykiai, greito neuždirbto geidimas.
Kas dabar gilinasi į katalikiškąją nuostatą – „padėk artimam savo“?
Žuvis genda nuo galvos – ar ne amoraliai (jau įprasta!) elgiasi vienas kito atžvilgiu agresyviai nusiteikę Palangos politikai, verslininkai?
Visuomenės moralė mūsų nugyventoje Tarybų Lietuvoje buvo žymiai, ryškiai aukštesnio lygio negu dabar. Buvombiednesni, bet akivaizdžiai teisingesni, jautresni, kaimyniškesni, ir tai nebuvo nė Maskvos, nė Vilniaus, nė CK speciali nuoroda – „Tvarka ir drausmė, kaip ir darbas, privalomi kiekvienam. Kiaurą „parą, nepaisant amžiaus“. Iš sakyklų to paties mokė ir kunigija.
Už nedrausmingumą mokyklose buvo rašomi „Elgesio pažymiai“. Dabar – palaida bala. Vaikai virkdo suaugusiuosius. Ogi, kur nepadeda žodžiai, padeda ekonomika, sumažinkim pirkimus vaikams. mokykim taupumo. Bus sveikiau.
Šventosios pajūrio juostoje ir šalia esančiuose pušynuose stovi apie 260 poilsinių namukų. Vasarą nakvynė tokiame namuke asmeniui kainuodavo vos nuo kelių eurų, tačiau svarstoma juos nugriauti arba išgabenti. Tokiu atveju Vyriausybė jų savininkams už namuką galėtų skirti po 4–12 tūkst. eurų.
Seimo narys Antanas Vinkus, atstovaujantis Seime Palangai ir daliai Kretingos, šiandien „Palangos tiltui“, patvirtino, jog ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose naujojo Seimo rinkimuose.
Dabar – kiti laikai. Reikia, „seneli, gyventi turtingai, o ką?“ – šio rugsėjo išvakarėse pasakė Saulėtekio tako ... aštuonmetė ir vėl „įsikniaubė“ į „planšetinį“.
Vaikus auginantiems tėvams 2018-ieji atnešė naujovių – nuo sausio 1 d. įsigaliojus naujai išmokų vaikams įstatymo redakcijai, kiekvienam vaikui skiriama universali 30 eurų išmoka. Kurorto gyventojai, turintys teisę į vadinamuosius vaiko pinigus, Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyriui turi pateikti prašymą. Tačiau, siekiant išvengti...
Palangos senosios gimnazijos bendruomenę prieš didžiąsias metų šventes pradžiugino, galima drąsiai pavadinti, tikras muzikinis įvykis – buvo parodytas bendromis mokinių ir mokytojų jėgomis pastatytas miuziklas pagal kompozitoriaus V. Barkausko jaunesniojo operą „Gripino klasta, arba kas taps karaliumi“.
Jau nuo kito vasaros sezono Palangoje įvedamas 5 eurų miesto infrastruktūros mokestis, kurį palangiškiai ir kurorto svečiai jau dabar mieliau vadina „įvažiavimo“ į Palangą mokesčiu. Kad Palanga suspėtų kitąmet pasirengti tokios rinkliavos įvedimui, miestas turi verstis per galvą: iki spalio mėnesio parengti konkurso tokiai paslaugai teikti technines sąlygas...
Kurios savivaldybės ir jos mero savimeilės neglosto aukšti savivaldybės ar mero vieši reitingai? Žinoma, tokių nerasi, nes pavadinimas ar vardas 60-ies savivaldybių ar jų vadovų viršuje ne tik malonina širdį, bet ir skatina kolegų pagarbą, garantuoja trumpesnius kelius valdžios koridoriuose ir didesnį rinkėjų palaikymą. Bet ko verti tokie reitingai, jeigu...
Dainininkė Evelina Sašenko - šešis kartus „Dainų dainelės“ laureatė, šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūroje studijuojanti džiazo vokalą. Ji dalyvavo tokiuose projektuose kaip „Triumfo arka 2“, LNK muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai 5“, taipogi du kartus jau žengė į nacionalinės atrankos „Eurovizija“ sceną, antrasis kartas, žinia, buvo sėkmingas – mergina...
Ne tik Kretingos ligoninės gydytojų, bet ir kretingiškių pasitikėjimą įgavęs gydytojas traumatologas ortopedas, pabrėžęs, jog ir atroskopuotojas Nerijus Gerulskis labai laukiamas pajūryje. Kaip pats patikino, toks bendradarbiavimas naudingas visiems, anksčiau lankęsis kartą per savaitę, dabar atvyksta du kartus, pas laukiančius pacientus. „Šiandien dar kol kas nei vienam nepatariau...
Kol vieni balandžio, švaros mėnesį stengiasi apsitvarkyti ne tik namuose, bet ir dalyvauja miesto talkose, kiti nesuka galvos apšniaukštę miškus, pakeles ir kitas, jiems nepriklausančias teritorijas. Kai kurie žmonės be skrupulų į žaliuosius plotus tempia tiek buitines šiukšles, tiek statybinį laužą – lyg patys po to nebambėtų, žaliame miško plote atradę tokių neišvaizdžių „gėrybių“.
