Valstybinės ligonių kasos atstovai susitiko su vietos medikais aptarti opiausių problemų

Antradienį, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės (KLJ) Palangos departamente lankėsi bei opiausias problemas aptarė Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai. Su KLJ Palangos departamento vedėju Remigijumi Kirstuku, skyriaus vedėja Laimute Ežerinskiene bei S. Kulikauskienės bendrosios praktikos gydytojų centro savininke Sondra Kulikauskiene susitiko VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas, Strategijos skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis, vedėjo pavaduotoja Edita Navickienė, Draudimo plėtros departamento direktorius Gintaras Kacevičius, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jūratė Sabalienė bei Klaipėdos teritorinių ligonių kasų direktorius Algirdas Bumblys. Susitikime su Ligonių kasų atstovais taip pat dalyvavo Palangos mero pavaduotojas Saulius Simė bei Savivaldybės gydytoja Lina Riaubaitė.

Pasak G.Kacevičiaus, susitikimo tikslas yra gauti informacijos, praversiančios kuriant VLK  2012 – 2014 m. strateginį planą. „Strategijas galima kurti kabinetuose, bet reikia kokybiškų, kurias parengsime tik bendraudami su žmonėmis, įsigilindami į juos jaudinančias problemas. Turime parengę projektą, su juo lankėmės visose Teritorinėse ligonių kasose o kartu ir vienoje iš miesto ligoninių“, - sakė G.Kacevičius.

Pokalbio metu R.Kirstukas, L.Ežerinskienė bei S.Kulikauskienė pristatė pagrindines problemas, su kuriomis susiduria kurorto medikai. Viena iš opiausių – greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadų skaičius. Pasak R. Kirstuko, vasarą turėdami tris brigadas medikai šiaip taip išsiverčia, tačiau iškvietimų vis daugėja. R. Kirstukas atkreipė dėmesį, jog pagal asmenų, gavusiųjų greitąją pagalbą, skaičių tūkstančiui gyventojų Palanga Klaipėdos apskrities ir šalies vidurkį viršija 60 – 70 proc. Tačiau pacientų, apsilankiusių pirminės sveikatos priežiūros centruose, vidurkis Palangoje yra mažesnis, nei bendrai šalyje. Susitikimo dalyviai pripažino – reikia ieškoti svertų, priversiančių sveikatos priežiūros centrus kooperuotis ir medicinos paslaugas gyventojams teikti visą parą. Tai ženkliai sumažintų GMP brigadų darbo krūvį.

Iškeltas ir finansavimo už pirminių sveikatos priežiūros centrų suteiktas paslaugas klausimas, slaugos lovų finansavimo problema. Nesklandumų Palangos medikams kyla ir su medicinines paslaugas gavusiais užsieniečiais. Anot L.Ežerinskienės, svečiai iš Vakarų Europos už paslaugas susimoka, o latviai bei baltarusiai neretai atsisako pateikti savo dokumentus bei susimokėti už gydymą. 

L.Ežerinskienė atkreipė dėmesį, jog gyventojai nepatenkinti ilgomis eilėmis pas siauros srities specialistus, o medikai susiduria su kita opia problema – neblaiviais asmenimis, patenkančiais į ligoninę ne dėl ligos ar traumos, o tik dėl girtumo. Tokie asmenys trukdo medikams dirbti tiesioginį darbą.

V. Zaksas teigė likęs patenkintas pokalbiu su medikais „Buvo labai naudinga. Tokių susitikimų su savivaldos bei gydymo įstaigų atstovais metu galima išgirsti įdomių niuansų, kurių neiškyla kituose miestuose. Pavyzdžiui, kitur nebuvo iškelta greitosios medicinos pagalbos sezoniškumo problema. Tam, kad greitoji dirbtų kitaip, reikalingi pokyčiai pirminėje priežiūroje.  Ką daryti? Iš karto pasakyti recepto, kaip išspręsti šią problemą, negalėčiau, bet galvosime apie tai“, - sakė V. Zaksas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog papildoma GMP brigada vasaros sezono metu skiriama tik Palangai bei Neringai. „R. Kirstukas minėjo, kad tam tikras bendradarbiavimas tarp kaimyninių miestų greitųjų yra, bet gal jis galėtų būti didesnis. Šalia Palangos – Kretinga, Klaipėda, tad pajėgumų, jei juos racionaliai išnaudotume, užtektų“, - sakė V. Zaksas.