Ar gerbiame autorių teises?

2019 01 04

Palangoje sutvarkyta dar viena erdvė – buvęs beveidis, pilkas praėjimas palei bažnyčios tvorą. Tai Signatarų alėja su nauju miesto akcentu – stela, skirta signatarams turintiems sąsajų su Palanga. Tai gražus veiksmas sutvarkant ne tik plotą tarp pašto pastato ir bažnyčios tvoros, bet ir formuojant miesto veidą, puošiant jį naujais ryškiais simboliais. Žinoma, galima diskutuoti dėl pretenzingo praėjimo tako pavadinimo – alėja, kurią puošia tik vienas gražus ąžuolas. Bet, atsakant oponentams, galima sakyti, kad pati erdvės su pavadinimu sutvarkymo idėja visuomenei buvo pateikta gan senokai ir tada jokių pastebėjimų bei pasiūlymų nebuvo.
Tęsiant straipsnio pavadinime esančią mintį labai džiaugiuosi, kad naujajame meno kūrinyje pažymėtos visų prie to prisidėjusių kūrėjų pavardės. Tai pagarba žmonėms, kūrusiems naująjį miesto akcentą, ir labai svarbu pagarba dabar ypač akcentuojamoms autorių teisėms. Atkreipus dėmesį į šią gražią iniciatyvą paminint autorius, paskatino pasidomėti kaip su kitais miesto meniniais akcentais. Pavyzdžiu galėtų būti biustas J.Basanavičiui, esantis labai matomoje miesto vietoje. Jame nurodytas architektas, skulptorius, idėjos autorius, mecenatas. Beje, fundatoriaus pavardė paminėta ir ant ryškiausio Palangos akcento – mūsų bažnyčios. Gal pagarbos parodymas asmenims, paaukojusiems vienam ar kitam geram darbui, paskatintų vystyti mecenatystės šventą reikalą ? Nors ir nelabai matomoje vietoje pastatytas biustas pirmajam Palangos burmistrui Jonui Šliūpui, bet ant jo pažymėti visi asmenys prisidėję prie šio garbingo asmens įamžinimo. Bet aptarkime ir kitus mieste esančius meno kūrinius. Prie vadinamųjų akmenų esanti paukštį vaizduojantį skulptūra bevardė. Nei kūrinio pavadinimo, nei autoriaus. Skulptūra iš dangaus juk nenukrito – be abejonės ji turi ir pavadinimą, ir autorių, ir architektą. Lygiai taip pat ir paminklas generolui Jonui Žemaičiui – jokių pagarbos ženklų paminklą kūrusiems žmonėms. Beje, užrašas ant šio paminklo apie J.Žemaičio nuopelnus Lietuvai dėl savo įmantrumo beveik neįskaitomas. Ir tai ne vien tik šio paminklo požymis. Kaligrafiškai įmantrus užrašas ir ant stelos pagerbti signatarus taip pat apsunkina aprašymo skaitymą. Jei jau sustojau ties užrašų aiškumu, negalima nepaminėti ir užrašo esančio lentoje ant Palangos tilto. Susidaro toks įspūdis, kad vos ne sąmoningai rašoma taip, kad nebūtų galima įskaityti. Bet juk taip nėra ?
Meno kūrinių autorystės klausimas aktualus praktiškai visiems mieste esantiems meniniams akcentams. Tai ir mergaitei, esančiai prie miesto vasaros skaityklos, ir daktaro L.Vaineikio biustui, ir Tremtinių kryžiui, esančiam senosios vaistinės kiemelyje ?. Atskiro pokalbio tema galėtų būti ir Palangos simboliais vadinamųjų monumentaliųjų meno kūrinių – Eglė žalčių karalienės, Laiminančio Kristaus, Juratės ir Kastyčio skulptūros. Tai ryškūs žinomų autorių kūriniai, suteikę miestui platų žinomumą toli gražu ne tik Lietuvoje. Beje, yra ir gražus pavyzdys kuriuo tikrai būtų galima sekti taisant praeityje padarytas klaidas. Tai meninis užrašas ant akmens Birutės parke prie ąžuolo Tautos vadui pasodinto jo 60 gimimo metinių proga. Atmintiną vietą puošia informacinė lentelė su užrašu paminint pasodinimo metus. Beje, ir ant Signatarų alėjoje naujosios stelos pastatymo metai nepažymėti. Šiandien žinome kada pastatėme, o ryt?
Baigiant norėtųsi pakviesti miesto visuomenę diskusijai. Labai puiku, kad paminėti 4 signatarai, kurie mokėsi mūsų mieste buvusioje progimnazijoje. Artėjant Palangos miesto grąžinimo Lietuvai 100-čiui, ar nereikėtų paminėti signataro, pirmojo Lietuvos Prezidento A.Smetonos ir kitame kontekste. Kaip rodo istorijos šaltiniai A.Smetona buvo delegacijos vadovas nuo Lietuvos valstybės sienų nustatymo tarptautinės komisijoje, kuriai vadovavo škotas D.J. Simpsonas. Jokiu būdu nenuvertinant šio garbaus, pasaulyje pripažinto teisininko, nuopelnų, būtina neužmiršti gal ir nevienareikšmiškai Lietuvos istorijoje vertinamo asmens Antano Smetonos. Bet tai nesumažina jo indėlio mūsų miesto istorijoje. Kokie tai galimi būdai įamžinant pagarbą prie Palangos grąžinimo Lietuvai asmeniui reikėtų svarstyti. Diskutuokime.
Lankantis taip pat Palangos simboliu vadinamame parke, ir prasidedant rinkiminiam laikotarpiui, kreipiuosi į būsimuosius miesto dirigentus. Įsitikinęs, jog nėra palangiškio bei mūsų miesto svečio, kuris nebūtų aplankęs šio gražaus miesto kampelio. Bet turbūt retas kuris lankėsi parke tamsiuoju paros laiku. Palanga vis labiau lankoma net tik vasaros kurortinio sezono metu. Mūsų visų tikslas tiek paankstinti pavasarį, tiek kuo ilgiau pratęsti rudenį, o ir šaltuoju metu laiku pritraukti kuo daugiau į miestą lankytojų. Palangoje atsirandant vis naujiems lankytiniems objektams, reikia ieškoti būdų efektyviau panaudoti ir jau turimus mūsų resursus. Kaip žinia, gyvename tokioje geografinėje platumoje kur ryški metų kaita, šviesaus paros laiko neturime labai daug. Siūlyčiau politinėms jėgoms sieksiančioms miesto tarybos mandatų įsitraukti į savo programas ir parko apšvietimą. Šiandien ten esantis dekoratyvinis apšvietimas nesudaro tinkamų sąlygų lankyti miesto puošmeną ne šviesiuoju paros laiku. Tokiu būdu mūsų turimas turtas panaudojamas neefektyviai. Juk matome koks puikus apšvietimas įrengtas naujose miesto erdvėse. O kodėl to nepadaryti parke ir tokiu būdu suteikti galimybę visiems svečiams ir miesto gyventojams džiaugtis turimu didžiuliu gamtiniu turtu ? Siūlykime.


Voldemaras Kesminas
Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo
pirmininko pavaduotojas


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Nepritariu 2019-01-05 14:56 (IP: 193.219.12.61)
Jau to apsvietimo per akis visur, jokios romantikos

Taip pat skaitykite

Palangoje sutvarkyta dar viena erdvė – buvęs beveidis, pilkas praėjimas palei bažnyčios tvorą. Tai Signatarų alėja su nauju miesto akcentu – stela, skirta signatarams turintiems sąsajų su Palanga. Tai gražus veiksmas sutvarkant ne tik plotą tarp pašto pastato ir bažnyčios tvoros, bet ir formuojant miesto veidą, puošiant jį naujais ryškiais simboliais. Žinoma...


Iš Londono į Palangą atsikėlusi (gimė ir augo Šiauliuose) gyventi Oksana Morar jau spėjo pamilti mūsų visų kurortą. „Myliu jūrą ir savo laisvę čia“, – šypteli pašnekovė. Ji neslepia esanti netradicinės seksualinės orientacijos, lesbietė. Tokiu prisipažinimu jau vargiai ką nors šiandien nustebinsi. „Man niekad nebuvo būtinybės...


Viešoje erdvėje dažnėjant interpretacijų dėl Kretingos-Palangos vienmandatėje apygardoje išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo nario Antano Vinkaus aktyvios veiklos – tą patvirtina straipsnis „Tortas dar neiškeptas, tačiau Seimo narys jau nusitaikė į vyšnią ant jo“ laikraščio „Palangos tiltas“ šių metų vasario 2 d. numeryje...


Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai gauna nemažai gyventojų klausimų dėl galimybės tiesiogiai konsultuotis pas gydytojus specialistus. VLK pranešime spaudai primena, kad daugeliu atvejų reikia kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau kai kada apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu turi galimybę pas gydytoją specialistą patekti ir be...


Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybėje į bendrą pasitarimą susirinkusių institucijų, atsakingų už vaiko teisių užtikrinimą Palangoje, atstovai aptarė platesnio bendradarbiavimo galimybes bei būdus, padėsiančius labiau rūpintis mažaisiais kurorto gyventojais.


Palangos miesto savivaldybės administracija vengia pradėti vykdyti Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko įsakymą dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plano tvirtinimo. Šiame įsakyme, kuris buvo išleistas dar kovo mėnesį, yra nurodoma Palangoje įrengti nudistų pliažą, o Šventojoje – nudistų ir vyrų pliažus.


Lapkričio pradžioje į aštuntosios kadencijos Lietuvos mokinių parlamentą (LMP) nuo Palangos išrinktas Senosios gimnazijos III D klasės moksleivis Vidmantas Mitkus aktyviai pradeda du metus truksiantį darbą šioje visos šalies moksleivius jungiančioje ir vienijančioje institucijoje. Nuo 2000-ųjų veikiančiame LMP pakeitęs kadenciją baigusią Oną Labžentytę, V. Mitkus...


Miestų herbų ištakos atsirado dar XII a. antrojoje pusėje. Pradžioje herbas buvo riterio asmens simbolis – jo šeimos ženklas. Vėliau šis atributas tapo paveldimu ir   ženklino ne tik asmenį, bet ir bajoro-riterio gimtinę. Europos miestų herbai atsirado XIII amžiuje. Miestui gavus Magdeburgo, ar kitos konstitucijos teises, būdavo patvirtinamas heraldikos...


Apie daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų pasirinkimą „Palangos tiltas“ kalbėjosi su UAB „Palangos butų ūkis“ atstovu Jevgenij Sakovskiu


Mokinių projektas sudomino Šventosios skulptūromis

Nijolė ŠAUKLIENĖ Šventosios pagrindinės mokyklos mokytoja , 2013 05 30 | Rubrika: Jūros vaikai

Mokslo metų pradžioje per gimtosios kalbos pamoką Šventosios pagrindinės mokyklos septintokai aplankė Skulptūrų parką, kur eksponuojami tarptautinio simpoziumo ,,Akmens amžius-2009“ kūrybiniai darbai. Apžiūrėję įvairių autorių kūrinius, mokiniai prisipažino, kad čia lankosi retai, skulptūromis beveik nesidomi. Nutarta daryti projektą „Domiuosi skulptūromis”. Jo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius