UAB „Palangos vandenys“ paskirta viešu paviršinių nuotekų tvarkytoju Palangos mieste

"Palangos tilto" informacija, 2019 10 03

Ant žemės paviršiaus iškritęs lietus, tirpstantis sniegas vandens telkinius pasiekia Palangą po žeme išraizgiusiais paviršinių nuotekų surinkimo tinklais, kurių bendras vamzdynų ilgis mūsų mieste siekia daugiau nei 50 kilometrų.
Jų priežiūra ir gera būklė yra labai svarbi. Didesnių liūčių metu šiukšlėmis užsikišusios ir laiku neišvalytos vandens nubėgimo grotelės ar kur nors pažeistas vamzdis tam tikroje gatvės vietoje, ar didesnėje teritorijoje gali virsti tikru potvyniu.
Lietingojo sezono metu nuo gatvėse staiga pakilusio vandens kasmet kenčia klaipėdiečiai. Visai neseniai matėme Madridą ištikusią nelaimę, kai dar neregėta liūtis užtvindė Ispanijos sostinės metro liniją, o jos gatvės virto sraunia upe, kuri nešė net automobilius.
Palanga panašių nelaimių išvengia dėl to, kad savivaldybei priklausantys paviršinių nuotekų surinkimo tinklai yra nuolat prižiūrimi ir valomi. Iki šiol šių vamzdynų priežiūros darbus atlikdavo bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“ ir jie būdavo apmokami iš miesto biudžeto. Be tinklų rekonstravimo ir atnaujinimo vien tik jų valymas ir priežiūra kasmet kainuodavo apie 15 tūkst. Eurų.
Šių metų gegužės 30 dienos sprendimu Palangos miesto taryba viešu paviršinių nuotekų tvarkytoju nuo 2020 metų sausio 1 d. paskyrė UAB „Palangos vandenys“, kuri veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vandens įstatymu bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu.
Šiuose teisės aktuose įtvirtintas principas, kad sąnaudas, patirtas įgyvendinant vandensaugos tikslus ir teikiant vandens paslaugas, turi padengti vandens vartotojas pagal nuotekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.
Tai reiškia, kad už paviršinių nuotekų sistemos priežiūrą turi mokėti tų sklypų savininkai ar nuomotojai, kurie yra prijungti prie savivaldybei priklausančių paviršinių nuotekų infrastruktūros. Teisės aktai numato, kad mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą moka juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys, užsiimantys komercine veikla (abonentai).
Pagal abonentų skaičių, prižiūrimų tinklų ilgį ir jų priežiūrai būtinas sąnaudas kubinio metro paviršinių nuotekų tvarkymo kainą nustato savivaldybės taryba, suderinus su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Kainos nustatomos tokios, kad padengtų paviršinių nuotekų tvarkytojo patiriamas sąnaudas.
Kol kas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paviršinių nuotekų tvarkymo kainas yra nustačiusi tik 24 šalies savivaldybėse iš 60. Brangiausiai už lietaus vandens surinkimą mokama Visagine, Druskininkuose ir Šiauliuose - 29, 26 ir 25 centai už kubinį metrą.
Mažiausias mokestis paskaičiuotas Panevėžyje, Marijampolės ir Lazdijų rajonuose – po 7 centus.
UAB „Palangos vandenys“ tik dabar renka duomenis apie paviršinių nuotekų surinkimo tinklus, jų būklę, tinklų priežiūrai būtinas sąnaudas, abonentų skaičių. Pagal šią informaciją paviršinių nuotekų tvarkymo kaina bendrovei „Palangos vandenys“ bus skaičiuojama tik kitais metais. Tikėtina, kad mūsų kurorte veikiantiems abonentams šis mokestis bus pradėtas taikyti kitų metų antrajame pusmetyje.
Paviršinių nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal meteorologinius duomenis apie regione iškrentančių kritulių vidutinį daugiametį kiekį ir abonento naudojamo žemės sklypo plotą. Apskaičiavus mokestį už metus, jis bus mokamas kas mėnesį lygiomis dalimis.
Apskaičiuojant abonento teritorijoje susikaupiančias paviršines nuotekas didžiausią reikšmę turės žemės sklypo paviršiaus dangos.
Pavyzdžiui, stogų dangoms taikomas didžiausias 0,85 koeficientas, kietoms ir vandeniui nelaidžioms dangoms (asfaltuotam paviršiui) – 0,83, akmens grindiniui – 0,78.
Mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą perpus mažės už iš dalies vandeniui laidžius paviršius (sutankintą gruntą, žvyrą, skaldą) – 0,4 koeficientas. Žaliesiems plotams: pievoms, vejoms, gėlynams, kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra taikomas 0,2 koeficientas.
Abonentų naudojamų teritorijų žalieji plotai, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra ar žemės ūkio naudmenos į apmokestinamą paviršių nebus įtraukiamos.
Visi Palangos savivaldybėje veikiantys abonentai artimiausiu metu bendrovei „Palangos vandenys“ privalės deklaruoti naudojamų žemės sklypų paviršiaus plotus, pagal kuriuos bus skaičiuojamas šiam sklypui tenkančių paviršinių nuotekų kiekis. Duomenų nepateikusiems abonentams, pateikusiems klaidingus duomenis bus taikomas 0,8 koeficientas.
Už paviršinių nuotekų tvarkymą nereiks mokėti miesto pakraščiuose ar tose miesto vietose veikiančioms įmonėms, kur nėra šių nuotekų surinkimo infrastruktūros, o lietaus nuotekos pačios įmonės yra nuvestos į upelius ar vandens telkinius.
Abonentams, kuriems teks mokėti už paviršinių nuotekų tvarkymą, yra svarbu, kokio dydžio mokesčio reikia tikėtis? UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis pateikė tokį pavyzdį.
Palangai artimiausios Kretingos vandens matavimo stoties duomenimis metų vidutinis daugiametis kritulių kiekis yra 849 mm. Vadinasi, įmonei priklausančiame, pavyzdžiui, 10 arų plote per metus iš viso iškrenta 849 kubinių metrų kritulių.
Jei, tarkime, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suderins ir miesto savivaldybės taryba patvirtins Palangoje 12 centų vidutinę dabar kitoms savivaldybėms jau taikomą kubinio metro kainą, už tokį kiekį nuotekų įmonė per metus turėtų mokėti 101,88 eurus. Tačiau pritaikius kietoms dangoms skirtą 0,83 koeficientą, ši suma sumažėja iki 84,56 euro.
Vadinasi, 10 arų ploto teritoriją, kurią sudaro kieta danga, turinti įmonė kas mėnesį privalėtų mokėti po 7,05 euro.
Informacija apie mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą ir prašymas deklaruoti savo teritorijos dangų plotus Palangos abonentams bus išsiuntinėti artimiausiu metu.
UAB „Palangos vandenys“

 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Šių metų gegužės 30 dienos sprendimu Palangos miesto taryba viešu paviršinių nuotekų tvarkytoju nuo 2020 metų sausio 1 d. paskyrė UAB „Palangos vandenys“, kuri veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vandens įstatymu bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu.  


Kad neįveda nuotekų tinklų, ne Savivaldybė kalta

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 22 | Rubrika: Skundų dėžutė

Vytauto gatvės gyventoja pasiskundė PT, kad jai, ir kitiems palangiškiams, gyvenantiems tarp Druskininkų ir Vanagupės gatvės, Savivaldybė nesiima žingsnių įvesti miesto nuotekų tinklų. PT gavo aukšto savivaldybės atstovo neoficialų atsakymą dėl skundo.


Informuojame, kad UAB „Palangos vandenys“ ne kurortinio sezono metu atlieka vandentiekio tinklų plovimą. Tai yra būtina norint palaikyti gerą jų būklę, kadangi didelė dalis Palangos miesto vandentiekio tinklų eksploatuojama jau daugiau kaip 30-40 metų. Tinklai plaunami visoje Lietuvoje taikomu vandentiekio tinklų plovimo metodu „vanduo-oras“. Atliekant darbus vandens...


Vandens Palangoje – daug ir labai geros kokybės, bet šis natūralus gamtos turtas – anaiptol ne dovana kiekvienam vandens vartotojui. UAB „Palangos vandenys“ galvos skausmas – nesąžiningi ar neišgalintys už vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą susimokėti klientai. Nors bendrovė turi įstatymo galias atjungti vandenį ar kanalizaciją...


Ilgametis UAB „Palangos vandenys“ vadovas Pranas Madzajus šiandien miesto bibliotekoje atidarys parodą, skirtą kurorto vandentiekio įmonės 105-osioms metinėms, bet jo mintys jau kitur – direktorius daug kam netikėtai nusprendė įteikti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Toks jo sprendimas kurorte jau pakurstė spėliojimus: kokie motyvai slypi už tokio...


Palangos miesto savivaldybė bei UAB „Palangos vandenys“ įgyvendina Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Palangos mieste (Vilimiškės, Nemirsetos, Kunigiškių, Monciškės gyvenamuosiuose kvartaluose)“. Ją įgyvendinus gyventojams nebereikės sukti galvos dėl geriamo vandens kokybės bei buitinių...


UAB „Palangos vandenys“ ir Palangos miesto savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Palangoje (Palangos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija)“, kuris buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, šalies biudžeto ir UAB „Palangos vandenys“  lėšomis.


Bendrovė „Palangos vandenys“ dėl prieš dešimtmetį pasirašytos sutarties su UAB „ „Palangos šilumos tinklai“ ir po kurio laiko tuomečio mero Raimundo Palaičio iniciatyva papildytos įmonei nenaudingu susitarimu, kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 2 – asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, pakeitė sutarties tarp UAB „Palangos vandenys“ ir šiuo metu valdančios miesto šilumos ūkį UAB...


UAB „Palangos vandenys“, dalinai finansuojant Europos Sąjungos Sanglaudos fondui, 2009 metais pabaigė įgyvendinti investicinį vandentvarkos projektą „Nemuno žemupio baseino I paketas“. Šioje projektų grupėje sutelktos investicijos į geriamo vandens tinklų, vandenruošos, nuotekų tinklų ir nuotekų valymo įrenginių plėtrą ir renovaciją 10-yje gyvenviečių, kuriose yra daugiau nei 2000...


Šventosios uostui paskirta teritorija

„Palangos tilto“ informacija, 2009 10 03 | Rubrika: Miestas

Susisiekimo ministerijos teikimu atkuriamam Šventosios valstybiniam jūrų uostui Vyriausybė paskyrė 15,3 hektaro ploto žemės sklypą ir 209,6 hektaro išorinę akvatoriją. Jie bus naudojami uosto molams, krantinei, laivybos kanalui ir kitai būtinai infrastruktūrai įrengti.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius