Žvėriškai sudaužyto paauglio skriaudikui – kaltinimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (VISAS STRAIPSNIS)

Į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teismo posėdžių salę įkiūtinę du paaugliai, regis, net nežvilgtelėjo vienas į kito pusę. Šešiolikmetis Jokūbas (redakcijai pavardė žinoma – aut.), pernai žiauriai bendraamžio sukultas Palangos riedlenčių parke prie Senosios gimnazijos, nervingai kandžiojo lūpą, o smurtautojas, Tomas (redakcijai pavardė žinoma – aut.) gunktelėjęs pėdino į kaltinamųjų suolą. Nors Jokūbo sumušimų mastą geriausiai liudija jo mamos ligoninėje daryta fotonuotrauka, kurią, šiek tiek paredaguotą, kad nešokiruotų skaitytojų, skelbia ir „Palangos tiltas“, teismo medicinos ekspertai nustatė, kad Jokūbas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Mama yra apstulbusi dėl sužalojimo kvalifikavimo
„Aš esu apstulbusi – Jurbarko atvejis (turėta omeny, kai pernai išžagintai ir žiauriai sumuštai merginai teismo ekspertai taip pat nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą – L. J.) kartojasi. Tai – aiškiausios mūsų įstatymų spragos, palankios smurtautojams,“ – „Palangos tiltui“ sakė Jokūbo mama Džiuljeta.
Tik ar jos sūnaus skriaudikas sulauks bausmės apskritai? Jo gynėjas teisėjos Dianos Vercinskės paprašė savo ginamajam skirti teismo ekspertizę, kuri nustatytų, kokia dabar yra kaltinamojo psichologinė ir psichiatrinė sveikata. „Teismo ekspertai jau anksčiau nustatė, kad mano ginamasis turi kompleksinį sutrikimą, jo kalbinė išraiška – sudėtinga, o jo intelektas – žemesnis nei vidutinis,“ – teismui sakė agresoriaus advokatas.

Kraupi drama kurorto riedlenčių parke
Kraupi drama įvyko pernai liepą, 15 dieną. Palangoje kovos menų treniruotes lankęs paauglys surengė žiaurią egzekuciją – vienu smūgiu nokautavo vaikiną, kuriam pargriuvus, dar spyrė į veidą. Medikai jam diagnozavo žandikaulių lūžius, sužalotą nosies pertvarą, teko susiūti žandą. Dėl patirtų smūgių buvo pradėjusios tinti smegenys, tačiau, laimė, padėtis stabilizavosi sukėlus dirbtinę komą. Paauglys kentė nežmoniškus skausmus. Kaip pasakojo žiniasklaidai įvykio liudininkais tapę kiti paaugliai, mušeika dar mestelėjo, kad už tai jam vis tiek niekas nieko nepadarys.

Liudininko pasakojimas
„Mes susitikome parke, kas važinėjosi, kas šiaip bendravome, „čilinome“. Netrukus atėjo vienas vaikinas, kurį šiek tiek keli iš kompanijos pažinojo, po to atėjo tas, kuris smurtavo. Iš pradžių jis tik netoliese atsisėdo ant suolo ir ėmė ieškoti problemų. Tai vieniems mėtė necenzūrines replikas, tai kitiems. Po to kreipėsi į mano draugą, pareiškė „ateik, reikia pakalbėt“. Jis atrodė arba girtas, arba vartojęs kažko, jis net ant suoliuko sunkiai nusėdėjo. Todėl niekas nesitikėjo, kad jis gali būti pavojingas. Mano draugas iš pradžių nereagavo, bet tas pristojo prie dviejų jaunesniu paauglių ir pradėjo juos įžeidinėti ir grasinti. Tada mano draugas gindamas silpnesnius nuėjo pasikalbėt ir pasakė, kad viską išsiaiškinam ir baigiam dabar. Grasinęs sumušti mano draugą tas vaikinas pradėjo sakyt, kad ateik rytoj, tipo, šiandien dar gali būt jam kažkokių problemų su tėvu. Mano draugas bandė išsiaiškinti ir viską užbaigti, tada prasidėjo muštynės. Pirma mano draugą pastūmė, netrukus „kabliu“ vožė į galvą taip, kad mano draugas krito be sąmonės. Po to dar tas vaikinas spyrė, kaip kad filmuose rodo, mano draugui į veidą. Jei būtų tą padaręs visa jėga, mano draugą būtų užmušęs. Tikrai kraupus vaizdas. Tada ginti pakritusio draugo šoko vienas iš kompanijos vaikinų. Jis išgelbėjo mušamam bičiuliui gyvybę, nes tik tada tas mušęs atstojo ir pasišalino iš aikštelės. Aš iškart iškviečiau pagalbą“, – po įvykio Delfi.lt pasakojo iš kito miesto bičiulio aplankyti užsukęs vaikinas.

Mamos pasakojimas
„Pirmadienio vakarą atėjo į aikštę kažkoks iš matymo žinomas vaikinas su draugu. Mano sūnus sakė, kad nebendraudavo dėl skirtingų pomėgių. Jo draugai, trys iš Vilniaus ir kiti vietiniai vaikai, teigia, kad berniukai buvo išgėrę. Vaikai taip ir sakė: jis buvo girtas ir gana stipriai. Jie atsisėdę valgė, gėrė, pradėjo tyčiotis iš mažesnių vaikų. Vienas buvo ilgais plaukais, jį vadino „pederastu“, vartojo necenzūrinius žodžius. Mano sūnus, kai buvo mažas, iš jo paties tyčiodavosi. Jis manęs klausė, kodėl parke mažesnių niekas neužstoja. Jam sukilo emocijos, bandė kelis kartus pasakyti, kad tie berniukai liautųsi. Sakė, koks skirtumas, kaip kiti atrodo, visi gali būti kokiais tik nori. Berniukai nereagavo, atseit – ko čia dar tu nori. Prasidėjo žodinis kivirčas, tada jau pasikarščiavo jie, sakydami: „Ko tu čia sieki, muštis nori?“. Nežinau, kaip ten viskas buvo, yra vaizdo įrašas, įvyko susistumdymas, baigėsi tuo, kad mano sūnus trenkė pirmas, paskui vienas kitam trenkė. Kiek žinau, tas berniukas lankęs boksą, užsimojo, rado gerą vietą ir mano sūnų atjungė visiškai be sąmonės. Ačiū dievui, kad ant žolės. Tada priėjo ir pradėjo spardyti batu į veidą. Draugai pamatė, kad grėsminga situacija ir skambino į policiją, puolė skirti juos. Kai išgirdo, kad iškviesta policija, vaikinai pabėgo. Atvažiavus greitajai jis tino akyse, pradėjo vemti, kliedėti. Man medikai iškart pasakė: „Laikykitės, situacija rimta“, – po įvykio 15min.lt pasakojo sumušto berniuko mama.
„Atlikę tomografiją gydytojai pasakė, kad nieko nežada, padėtis labai rimta, smegenų brinkimas reiškia ir kraujo išsiliejimą, kad gali būti reikalinga skubi operacija,“ – prisiminė mama.
Iš Londono į pagalbą atskridęs kitas sūnus padėjo mamai pakaitomis prižiūri sužalotą brolį. Anot mamos, skriaudiko tėvas, išvydęs savo sūnaus padarytus sužalojimus savo bendraamžiui, apsiverkė, tačiau pasiūlė „tartis“ – išvengti tyrimo.

Liko potrauminiai reiškiniai
Kaip Jokūbas jaučiasi praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po egzekucijos Palangoje?
Jo mama trečiadienį, prieš teismo posėdį, sutiko apie tai kalbėtis su „Palangos tiltu.“ „Ruošiame sūnų sanatoriniam gydymui, nes ambulatorinis gydymas nepadėjo įveikti visų potrauminių reiškinių. Aiškiai sutriko sūnaus atmintis, tapo emociškai nestabilus – tenka emocijas slopinti vaistais. Dantų sąkandis yra blogas, galva svaigsta, naktį blogai miega, net šaukia. Dėl atminties dalinio praradimo ir ilgo gydymosi pablogėjo sūnaus akademiniai pasiekimai,“ – sakė mama.
Anot jos, sūnus kartais net neranda kelio į muzikos mokyklą Vilniuje, kurią lanko ne vienerius metus.
Paklausta apie teismo ekspertų išvadas, kad sūnaus patirti sužalojimai – nesunkūs, ponia Džiuljeta sakė jaučiasi „apstulbusi.“
„Tai – kaip parodija, kaip pasityčiojimas. Jurbarko tragedijos pakartojimas. Man tai liudija akivaizdžias mūsų teisinės bazės spragas. Koks tuomet yra apysunkis ar sunkus sužalojimas? Ar turi netekti kurios nors kūno dalies, kad sužalojimas būtų kvalifikuojamas kaip sunkus? Juk mano vaiko gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai,“ – ašaras tramdė vilnietė.
Anot jos, ji kartu su sūnumi jau ne vieną vasarą darbuojasi Palangoje. „Sūnus čia turi daug draugų. Tikra nelaimė, kad sūnus tądien susidūrė su tuo vaikinu,“ – sielojosi mama.

Palangos policija buvo atsaini?
Ji atkreipė dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas, anot jos, neatliko visų „namų darbų.“
„Nuo pat jo pradžios man susidūrė įspūdis, kad Palangos policija „dangstė“ mano sūnų sumušusį paauglį. Man jau važiuojant iš ligoninės, susilaukiau skambučio iš kurorto policijos. Man buvo nedviprasmiškai pasiūlyta nerašyti pareiškimo, girdi, anot policininkų, „du bernai pasimušė.“ Komisariate man dar kartą pasiūlė viską baigti gražiuoju,“ – pasakojo mama.
Ją nustebino ir kurorto policininkų nenoras atlikti agresoriaus patikrinimą dėl blaivumo. „Man visi vaikinai, įvykio liudininkai, pasakojo vėliau, kad sūnų sumušęs vaikinas buvo apspangęs, tačiau man policijoje tvirtino, kad jis, girdi, buvo blaivus. Policija pavėluotai atliko to paauglio blaivumo testą, buvo nustatytas lengvas girtumas,“ – prisiminė mama.
Ponios Džiuljetos ir jos sūnaus interesus teisme atstovaujantis advokatas Arvydas Aranauskas taip pat turėjo pastabų dėl Palangos policijos atlikto ikiteisminio tyrimo.
„Teisiamajam buvo nustatyta 0.44 promilės alkoholio po kelių valandų. Nusikaltimo įvykdymo metu alkoholio kiekis jo kraujyje buvo neabejotinai didesnis. Buvo neatliktas ir narkotikų testas. Motyvuota, kad iškart po įvykio jo nerado. Palangoje nerasi... O gal neieškojo?“– „Palangos tiltui“ sakė advokatas.

Prašo priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos
Jis teismui įteikė prašymą, be kita ko, priteisti ir 10 000 eurų neturtinės žalos iš teisiamojo. Klausiamas teisėjos D. Vercinskės, kaltinamasis sakė, kad nebaigė mokslų vienoje Palangos mokykloje, o pastaruoju metu dirbęs statybose.
„Jis buvo paliktas kartoti mokslo metų kursą, todėl metė mokslus ir ėjo dirbti,“ – teismui patikslino jo advokatas.
Palangos policija pirmiausia pradėjo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau vėliau perkvalifikavo jį į nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo sukėlimą.

Skriaudikas policijai buvo žinomas
Kęstutis Bončkus, Palangos policijos Veiklos skyriaus viršininkas, po skaudaus įvykio sakė kad smurtu įtariamas nepilnametis išties buvo žinomas, tačiau baudžiamoji byla jam keliama pirmą kartą. Tyrimą, anot jo, apsunkino tai, kad smurtu įtariamas paauglys nebuvo sulaikytas įvykio vietoje.
Kurorto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas po įvykio šalies žiniasklaidai teigė, jog, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, sako pamatęs, kad rankas į darbą paleido ne įtariamasis.
„Palangos tiltui“ K. Bončkus sakė, kad įtariamajam palangiškiui pareikštas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) numatytą nusikalstamą veiką. Už ją baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Sudėtingesniais atvejais – iki penkerių metų.
„Po šio įvykio jūsų minimas nepilnametis su policija reikalų neturėjo, daugiau jokie tyrimai jo atžvilgiu pradėti nebuvo. Kažkokios oficialios nepilnamečių įskaitos policijoje nėra, tačiau kasmet policijoje yra sudaromas rizikos ir policiją dominančių asmenų sąrašas, su šiame sąraše esančiais asmenimis yra vykdomas individualus prevencinis darbas, į šį sąrašą gali būti įtraukti ir nepilnamečiai. Policija nuolat glaudžiai bendradarbiauja su miesto ugdymo įstaigomis, savivaldybe, vaiko teisių apsaugos tarnyba ir operatyviai reaguoja į nepilnamečių daromus teisės pažeidimus, į jų netinkamą elgesį ugdymo įstaigose,“ – sakė K. Bončkus.

Mažame mieste sunku pasislėpti
Smurtautojas gerokai apkartino gyvenimą ir sau. Nors Palangos švietimiečiai „Palangos tiltui“ tvirtino, kad dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo bei Asmens duomenų apsaugos įstatymo net jie nebuvo informuoti apie Tomo, nusikaltimą įvykdžiusio paauglio, pavardę, žinia apie problematišką paauglį mažame mieste spėjo pasklisti žaibo greičiu. Jau ruošiant šį straipsnį, su šių eilučių autoriumi susisiekė vieno paauglio, besigydančio vaikų sanatorijoje „Gintaras“, mama. Ji piktinosi, kad agresyvus, teismo laukiantis Tomas gali laisvai įeiti į šią gydymo įstaigą, vaikščioti po palatas ir kelti išgąstį čia besigydantiems kitiems paaugliams. „Žinoma, jo neužrakinsi narve, tačiau kodėl sanatorijoje nėra video kamerų? Ką daro personalas? O jeigu smurtautojas vėl kada nors „pratrūks“?“ – sakė palangiškė.