M. Venskus.

M. Venskus.

600 metų istorijos ratas: žemaičiai Vatikane vėl neras popiežiaus

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 02 14


Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus proga nukeliauti į Romą ir susitikti su popiežiumi Benediktu XVI planavo daugiau kaip 600 žemaičių, tarp kurių – per 30 palangiškių. Tačiau tam nelemta išsipildyti: krikščioniškasis pasaulis tuo metu gyvens be popiežiaus, nes netikėtai apie savo atsistatydinimą pranešęs pontifikas vasario 27 dieną atsisveikins su tikinčiaisiais. Istorija kartojasi – prieš šešis amžius 60 apsikrikštijusių žemaičių bajorų delegacija, pasiryžusi prašyti krikšto, taip pat nerado popiežiaus: jis buvo neseniai atsistatydinęs.


Istorija kartojasi

Kovo 2-7 dienomis Romoje bei Vatikane vyksiančiuose renginiuose, skirtuose Žemaičių krikšto 600-osioms metinėms, rengėsi dalyvauti per 600 žemaičių iš Telšių vyskupijos: savivaldybių merai bei administracijos darbuotojai, kunigai ir tikintieji. Už savo lėšas į kelionę rengėsi ir 27 Palangos bendruomenės nariai, dar apie aštuonis palangiškius rengėsi prisijungti prie keliausiančių Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos tikinčiųjų.
Bene svarbiausias kelionės akcentas – susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI, galimybė sekmadienio, kovo 3-osios, vidudienį bazilikos aikštėje drauge su juo sukalbėti Viešpaties Angelo maldą ir gauti pontifiko palaiminimą. Žemaičių delegacija planavo dėkodami už tai, kad buvo priimti į krikščioniškąją šeimą, įteikti popiežiui dovaną – medinę Šv. Kazimiero skulptūrą.
Tačiau dovanos nebus kam įteikti. Vasario 27-ąją Benediktas XVI atsisveikins su tikinčiaisiais, o naują popiežių planuojama rinkti kovo viduryje.
Žemaičių delegacijai susitikti su popiežiumi nepavyksta nebe pirmą kartą. 1415-aisiais 60 krikštą priėmusių žemaičių bajorų delegacija vyko į Vokietijos miestą Konstancą, kur tuomet kaip tik posėdžiavo popiežiaus Jono XXIII atsistatydinimą priėmęs bažnytinis susirinkimas. Bajorų delegacija tuomet prašė kuo greičiau apkrikštyti visus žemaičius, tikino, kad žmonės tam pasirengę. Jų prašymas buvo išklausytas, o netrukus įsteigta ir Žemaičių vyskupija.
„Istorija kartojasi: paskutiniai Europos pagonys žemaičiai ir šį kartą neturės galimybės susitikti su popiežiumi, nes jis visiškai netikėtai atsistatydino – kaip ir prieš šešis šimtus metų“, – atkreipė dėmesį į neįtikėtiną sutapimą tiek pagrindinis jubiliejinės žemaičių kelionės į Romą organizatorius, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios administratorius kunigas Vilius Viktoravičius, tiek palangiškius į kelionę lydėsiantis Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Marius Venskus.

Keistas sutapimas

„Kaip ten bebūtų, visi palangiškiai važiuoja į Romą ir dalyvaus jubiliejiniuose renginiuose“, – sakė M. Venskus.
Renginių programa plati: programą Romoje planuojama pradėti sekmadienį, kovo 3-ąją. Tądien Šv. Petro bazilikoje numatytos Šv. Mišios bei pačios bazilikos lankymas. Kovo 4-ąją, Šv. Kazimiero iškilmių dieną, vienoje Romos bažnyčioje, kurioje palaidotas pirmasis Lietuvos kardinolas Jurgis Radvila, bus aukojamos lietuviškos Šv. Mišios. Paskui planuojamas Romos katakombų lankymas. Planus teks keisti kovo 6-ąją, tądien buvo numatyta popiežiaus audiencija.
„Grįžtant prie paties atsistatydinimo, noriu priminti, jog Benediktas XVI tikėjimo metais kvietė visus akylai stebėti laiko ženklus. Matyt, jis ir pats išvydo tam tikrą ženklą, pajuto Šventos dvasios veikimą. Savo kalboje pranešdamas apie atsistatydinimą jis pabrėžė, jog prieš priimdamas sprendimą ilgai meldėsi. Juk toks žingsnis – didžiulė atsakomybė. Benediktas XVI tapo pavyzdžiu: tikėjimo ir atsakomybės pavyzdžiu. Jeigu jis pajuto, kad fizinės jėgos nebeleidžia deramai tarnauti Dievui ir žmonėms, popiežius, žinodamas ir matydamas, kokie kaip niekada didžiuliai iššūkiai laukia bažnyčios, nutarė atsistatydinti. Šį sprendimą dera gerbti“, – kalbėjo M. Venskus, pabrėžęs, jog nederėtų lyginti Benedikto XVI ir Jono Pauliaus II tarnystės.
O jeigu toliau kalbėti apie ženklus – žinoma, labai keistas ženklas esąs tas, kad popiežiaus atsistatydinimas sutapo su žemaičių delegacijos vizitu.
„Galima leisti sau pajuokauti: kai tik žemaičiai susiruošia pas popiežių, šis atsistatydina“, – šypsojosi tikras žemaitis Marius Venskus.

Šimtmečio įvykiai

„Įdomus sutapimas: istorija kartojasi, – sužinojęs apie prieš 600 metų buvusį įvykį sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus, kuris, kaip ir dar keturių Telšių vyskupijų savivaldybių vadovai, vyksta į renginius, skirtus Žemaičių krikšto 600-osioms metinėms. – Žinoma, labai gaila, kad Benediktas XVI atsistatydino, ir kad šis jo žingsnis sutapo su žemaičių vizitu, nes labai norėjosi ir kartu pasimelsti, ir palaiminimą gauti, ir tiesiog pamatyti popiežių. Tačiau nieko nepadarysi: nuo mūsų norų tokie dalykai nepriklauso. Bet kokiu atveju programa plati, ir įspūdžių turėtų būti labai daug“.
„Gaila, kad šitaip atsitiko, nes bent jau mano kelionės pagrindinis tikslas ir noras buvo būtent planuotasis susitikimas su popiežiumi, – sakė Tarybos narys Tomas Žulkus. – Tačiau bet kuriuo atveju mes atliksime savo misiją. Dėl sutapimo: nežinau visos Vatikano bei katalikų bažnyčios hierarchų istorijos, bet, kiek girdėjau, toks popiežiaus atsistatydinimas – pirmas per šešis šimtus metų. Ir abu kartus sutampa su žemaičių vizitais. Jeigu pajuokauti – tikiuosi, kad dėl tokių sutapimų mūsų neišbrauks iš krikščionių. O jeigu rimtai – šventė didžiulė, ir važiuosiu būtinai“.
„Žinoma, tikėjomės audiencijos pas popiežių ir labai jos laukėme. Jo sprendimas trauktis iš tarnystės buvo labai netikėtas, tačiau mūsų planų nepakeitė – abu su vyru važiuosime į Romą“, – sakė tarybos narė Elena Kuznecova. Ji smagiai nusijuokė, išgirdusi apie istorijos paraleles, ir pajuokavo“: „Žemaičiai yra žemaičiai, turi jie jėgos“.
„Kelionė seniai suplanuota, ir atšaukti jos neketinu, – patikino Tarybos narys Dainius Želvys. – Pernai jau buvau Romoje, ir turiu prisipažinti, jog iš visų matytų pasaulio miestų Amžinuoju vadinama Roma paliko didžiausią įspūdį. Tad važiuoju dėl dviejų priežasčių: dėl žemaičių krikšto jubiliejaus šventės ir dėl to, kad dar kartą apsilankyčiau įstabiam mieste. Ir ne su šiaip privačiu vizitu, o su visa didžiule bendruomene. Žinoma, labai gaila, kad neteks susitikti su popiežiumi. Nežinojau, kad ir prieš 600 metų žemaičiai šventojo tėvo nerado. Štai, kokie sutapimai su tais, kurie paskutiniai Europoje priėmė krikščionybę...“
„Žinoma, gaila, kad neteks pamatyti popiežiaus. Ir sutapimai įdomūs, ypač kai neeilinis įvykis pasikartoja po 600 metų. Bet negi dabar rašysi peticiją ir grįši į pagonybę“, – pajuokavo Tarybos narys Gediminas Valinevičius, pabrėžęs, jog kelionė į Romą ir dalyvavimas jubiliejinėse iškilmėse – ne eilinis, o šimtmečio įvykis.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Konservams TAIP 2013-02-15 15:22 (IP: 82.135.197.57)
Eilinį kartą kai kurie komentatoriai rodo savo neišprusimą: nei T.Žulkus, nei G.Valinevičius konservatoriams nepriklauso :)

Išverstskūriai... 2013-02-15 14:29 (IP: 86.100.60.112)
-Kas kada matėte bažnyčioje tuos, kurie taip veržiasi dabar pas Popiežių ?.. O, juk, ne taip senai jie "puikavosi" kitų struktūrų sąrašuose....

Konservams NE 2013-02-15 13:27 (IP: 194.176.60.225)
Eilinį kartą Palangos tiltas pardodo, kad yra šališkas. Interviu ima tik iš konservų ir deda tik jų fotkes...

Taip pat skaitykite

Trečiadienį Palangos kurorto muziejuje buvo pristatyta apžvalgininko, tinklaraštininko Tomo Vilucko knyga „Popiežiaus Pranciškaus tiltai“. Į knygos sutikimą atėjo būrys tiek Tomo įžvalgų, tiek ir popiežiaus Pranciškaus gerbėjų. Jis pats pripažino, jog, kai buvo renkamas naujas popiežius, jis visas viltis dėjo į kardinolą Jorge Mario Bergoglio, dabartinį...


Palangos miesto savivaldybėje vakar atidaryta fotografijų paroda „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje“. Parodą pristatė J. E. Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon. Parodoje pristatomos per 20 fotografijų, geriausiai atskleidžiančių istorinio įvykio atmosferą ir svarbiausius popiežiaus kelionės susitikimus.


Po rekordinių 2015-ųjų, kai per metus Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai neketina sustoti. Pusmečio statistika rodo, kad šiemet sausio-birželio mėnesiais per Lietuvos oro uostus jau skrido 2,2 mln. žmonių – t. y. 14,6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu. Skrydžių skaičius per tą patį laiką ūgtelėjo...


Palangos Birutės parką šeštadienį praturtins liaudiškos melodijos. „Gražiausios žemaičių dainos“ – taip vadinasi paskutinysis ciklo „Ant krašto marės, Palangos miestelėj“ koncertas, vyksiantis jau tradicine tapusioje vietoje – ant Žemaičių kalnelio.


Riugeno salos (Vokietija) sostinės Bergeno, su kuriuo Palanga palaiko glaudžius draugystės ir bendradarbiavimo ryšius, 400-ųjų metų miesto jubiliejaus šventėje dalyvavo ir Palangos miesto savivaldybės delegacija, kurioje buvo 13 žmonių. Palangiškių delegacijai vadovavo meras Šarūnas Vaitkus.


Antradienio vakarą į Palangos miesto viešosios bibliotekos salę rinkosi ir vyresni, ir pusamžiai, ir jauni, ir visai mažiukai, kuriuos atsivedė ar net ant rankų atsinešė tėveliai, žodžiu, tie palangiškiai, kurie myli žemaičių tarmę. Juos pavakaroti sukvietė Skuodo žemaičių draugija, tarmių metų proga parengusi ne tik gimtosios žemaičių tarmės, bet ir valgių pristatymą.


Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus proga nukeliauti į Romą ir susitikti su popiežiumi Benediktu XVI planavo daugiau kaip 600 žemaičių, tarp kurių – per 30 palangiškių. Tačiau tam nelemta išsipildyti: krikščioniškasis pasaulis tuo metu gyvens be popiežiaus, nes netikėtai apie savo atsistatydinimą pranešęs pontifikas vasario 27 dieną...


Ar žemaičiai turi švęsti šešių šimtų metų Žemaitijos krikšto jubiliejų? „Ne“, – atsako žemaičius vienijančio sambūrio „Būkime vieningi“ nariai Vaidas Želvys, Vaidas Lekstutis ir Olegas Titorenko. Paminėti jį reikia – tai istorinis faktas. Tačiau tikrai nesą ko švęsti bei džiūgauti.


„Žemaičių žemės krikščionys šiais 2013 metais mini mūsų protėvių krikštijimo pradžios – 1413-aisiais – 600 metų sukaktį“, – savo ganytojiškame žodyje skelbia Telšių vyskupas Jonas Boruta. Mini jubiliejų ir Palangos krikščionys – paantrina vyskupui Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Marius...


Žibininkuose pagerbti žemaičių protėviai

Aistas MENDEIKA, 2009 10 28 | Rubrika: Sveikata

Praėjusį šeštadienį Žibininkuose, šalia HBH „Juozo alaus bravoras“ esančioje alkoje susirinkę žemaičiai iš Palangos, Skuodo, Plungės, Telšių, Klaipėdos, Kelmės, Skaudvilės pagarbino ugnį, senuosius dievus, taip paminėdami XIII amžiuje vykusias kovas su galingais priešais bei Skuodo mūšio 750 metų sukaktį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius