Akmenų siena prie Palangos tilto gali būti kopų ardymo priežastis?

Linas JEGELEVIČIUS, 2019 02 17

Kaip sustabdyti kopų eroziją? Mūsų protėviai kopas saugojo vydami iš karklo vytelių apsaugines tvoreles, statydami akmenų sienas jūroje. O ką dabar daryti, kad kopos išliktų ir ateities kartoms? „Palangos tiltas“ kalbėjosi su vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu Lietuvos energetikos institute Algiu Džiugiu. Mokslininkas save vadina „dideliu“ Palangos mylėtoju.
– Kokia yra Palangos kopų situacija?
– Palangos kopų padėtis yra prasta, bet ne kritiška. Prasta dėl to, kad keičiasi mums įprastas vaizdas, mes nežinome, kas bus, ir tai kelia nerimą.
– Kokia kopų situacija yra kaimyniniuose kurortuose, Neringoje, Jūrmaloje, Zelinograde?
– Nežinau, bet pats stebiu, kaip jūra kasmet vis daugiau ir daugiau išgraužia Latvijos pakrantės ruožą tarp Papės ir Jūrmalciems. Kita vertus, girdėjau, kad prieš kelis dešimtmečius sovietai, apsaugodami Papės Konuciems kaimą, supylė kopas dirbtinai. Ir tos kopos iki šiol kuo puikiausiai stovi.
– Kokios yra priemonės sustabdyti kopų eroziją? Kurios jų tinkamos, o kurios ne Palangos paplūdimiui ir kopagūbriui?
– Kopų eroziją sustabdytų mažų mažiausiai dvejopos priemonės. Pirma, kopų sutvirtinimas, supylimas, kaip Papės Konuciems kaime, ir panašios. Antra, jūros srovių ir bangų suvaldymas taip, kad kopas papildytų smėliu, o ne ardytų.
– Jūs teigiate, kad akmenų siena prie Palangos tilto gali būti paplūdimio išplovimo ir kopų ardymo priežastis. Iš kur tokia nuomonė?
– Ta mintis atsirado sykį pamačius, kaip bangos verčiasi per akmenų sieną, kurios aukštis beveik sulig jūros paviršiumi. Akmenų siena kartu su krantu sudaro tokį savotišką „baseiną“ su atviru išėjimu į šiaurę. Iš vakarų ir pietvakarių ateinančios bangos persiverčia per akmenų sieną ir taip papildo baseiną. Iš baseino vandens perteklius gali ištekėti tik per atvirą šiaurinę pusę Šventosios link. Tokiu būdu, jūrai pakankamai stipriai banguojant, „baseine“ susidaro pastovi srovė, tekanti nuo akmenų link kranto ir sukanti Šventosios link. Labai supaprastintas modelis parodė, kad ši srovė gali plauti krantą ir padėti bangoms lengviau pasiekti kopas ir taip ardyti kopas prie Palangos tilto.
– Kaip jūs siūlote sustabdyti paplūdimio ir kopų ardymą?
– Mano skaičiavimas yra tik parodomasis ir paskatinamasis, t. y. jis tik atveria erdvę mokslinei diskusijai, kad galbūt būtent taip sukrauti akmenys gali būti kopų ardymo priežastis, ir skatina pradėti rimtesnius tyrimus. Tik po jų gali būti pateiktos tikrosios išvados. Tačiau eksperimentai su akmenimis yra labai brangūs. Sukrovėm akmenis vienaip – nepavyko. Sukrovėm kitaip, jau kažkiek geriau. Perkrovėm trečiaip... Taip galima daryti, bet šitas būdas labai brangiai kainuoja. O skaitinis modeliavimas yra pigesnis, ir patikrinti galima daug daugiau atvejų. Todėl ir siūlau pradžioje eiti modeliavimo keliu, o šis skaičiavimas yra pavyzdys, kaip tai gali būti daroma. Be to, galima pabandyti modeliuoti visą Palangos pajūrį ir taip spręsti ne tik padėtį prie tilto.
– Ar tai jūsų generuotos idėjos, ar jos subrandintos pasižvalgius į užsienio valstybių gerąją praktiką?
– Tai yra mano mintis, nors, manau, kad taip daroma visur. Esu tikras, kad taip daroma ir Lietuvoje, tik Palangos kopų atveju, jei kas ir darė tokius tyrimus, tai plačioji visuomenė apie juos nežino. O tokiu opiu klausimu reikėtų daugiau viešumo.
– Kaip sovietmečiu buvo saugomas paplūdimys ir kopos?
– Žinau tik tiek, kad buvo saugomas vytelėmis ir kad naktį visus iš kopų išvaikydavo. Gal tas antras būdas geriausiai ir gelbėjo nuo ardymo...
– Ar paplūdimio maitinimas smėliu davė norimą efektą?
– Nežinau.
– Ar įmanoma apsaugoti paplūdimį ir kopas nuo gamtos stichijų, audrų ir uraganų?
– Įmanoma bet ką padaryti, jei tam skiriama pakankamai pinigų ir laiko. O tai, kad gal visam pasaulyje nėra tiek pinigų, kiek reikėtų, tai jau kitas klausimas.
– Ką galėtų padaryti Palangos miesto savivaldybė, apsaugodama paplūdimį ir kopas?
– Visų pirma reikia pakankamai patikimų tyrimų, kurie ir atsakytų į šį klausimą. Tam reikia, pirma, daugiau atvirumo ir viešumo šiuo klausimu. Antra, pasiekti, kad būtų daromi atitinkami moksliniai tyrimai, o jų eiga ir rezultatai būtų kuo viešiau aptariami. Skirkite pinigų ir skelbkite konkursą, tegu mokslininkai varžosi dėl tokio užsakymo. Manau, kad Lietuvoje yra pakankamai mokslininkų, žinančių, kaip spręsti tokius uždavinius. Galima kreiptis į Mokslų akademiją, kad prižiūrėtų šiuos tyrimus.
Galiu ir pats prisidėti, nors apie mūsų pajūrį žinau tik kaip mėgėjas, tačiau labai jau mėgstu mūsų pajūrį, bet hidrodinamiką ir skaitinį modeliavimą išmanau gerai.
– Tarpukario laikais paplūdimys nuo išplovimų buvo saugomas vijant karklų vyteles palei kranto liniją. Ar toks paplūdimio saugojimo būdas – jau atgyvenęs?
– Manau, kad šis būdas yra šiuolaikinis ir dabar. Tačiau tai tik vienas iš būdų, gal net ir būtinų, bet nepakankamas. Juk akmenis anam tūkstantmetyje irgi ne šiaip sau sukrovė.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Palangiskis 2019-02-23 12:46 (IP: 78.60.155.248)
Akmenu siena papludimo isplovimo priezastis.

kas veža ir pila 2019-02-23 09:37 (IP: 78.56.26.209)
smėlį kasmet?

Dėdė 2019-02-18 22:57 (IP: 78.63.231.20)
Pagooglinau apie tą mokslininką, tai turbūt apie šitus jo skaičiavimus čia kalb: https://algis-dziugys.blogspot.com/2019/02/ideja-kodel-jura-ardo-palangos-kopas.html

Taip pat skaitykite

Kaip sustabdyti kopų eroziją? Mūsų protėviai kopas saugojo vydami iš karklo vytelių apsaugines tvoreles, statydami akmenų sienas jūroje. O ką dabar daryti, kad kopos išliktų ir ateities kartoms? „Palangos tiltas“ kalbėjosi su vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu Lietuvos energetikos institute Algiu Džiugiu. Mokslininkas save vadina „dideliu“ Palangos...


Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, iki sausio 15 d. dėl neatsargaus elgesio vandens telkiniuose Lietuvoje jau nuskendo septyni žmonės.


Artėjančios Mamos dienos proga visi savo mamoms, senelėms, krikšto mamoms sakome tik gražiausius žodžius, renkame padėkas ir rodome kitaip savo dėmesį. Tądien prisimenamos ir mamos, kurių jau nebėra šalia. Neturėti mamos arba būti ją neseniai išlydėjusiam į Nebūtį, yra nepakeliamas praradimas, todėl reikia branginti kiekvieną akimirką, praleistą su brangiausiu žmogumi...


Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį dėl Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Svajūno Bradūno, kuriam įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos perkvalifikuoti į įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšio paėmimo. Valdininkas trims mėnesiams nušalinamas...


Dėmesio: gali būti padidėjęs oro užterštumas

„Palangos tilto” informacija, 2013 01 28 | Rubrika: Sveikata

Visuomenės sveikatos centras informuoja, kad pagal gautus gyventojų pranešimus Palangos miesto centrinėje ir rytinėje dalyse gali būti padidėjęs aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, cheminiais junginiais.


Palangiškiai piktinasi, kad už vaistų recepto perrašymą vienoje gydymo įstaigoje jiems tenka mokėti 5 litus.   Mokėjo 5 litus „Kadangi mano vyras gyvena Vilniuje, tai pati nuėjau pas šeimos daktarę Palangoje paimti jam reikalingų vaistų receptą“, – „Palangos tiltui“ pasakojo Raminta. Tačiau ji nežinojo, kad yra...


Ar gali būti taip, kad mūsų gražiajai Palangai, pajūriui ir ištisiems regionams galėtų grėsti didelis pavojus? Jokiam uraganui Anatolijui ar Ervinui, nuniokojusiems pajūrį, neprilygtų atominės elektrinės Visagine nelaimės mastai. Kas mena Černobylį ar stebėjo Japonijos Fukušimos tragediją pernai televizijos ekranuose, gerai suvokia pražūtingą atomo poveikį. Trečiadienį...


Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus nurijo karčią piliulę – Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė B. Martinkaus prašymą panaikinti jam nepalankų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą.


„Tai yra baisu. Mano dukra prarado daug gyvenimo džiaugsmo – po nelaimės olandų atrakcionuose dėl galvos skausmų, svaigimo negali lankyti šokių ir sporto užsiėmimų, o galbūt po Palangos prokuratūros sprendimo nebus ko reikalauti atlyginti žalą už sveikatos sutrikdymą ir moralinius išgyvenimus“, – „Palangos tiltui“ sakė rugpjūčio mėnesį per...


Palangoje griuvo „Berlyno siena“

„Palangos tilto“ informacija, 2009 08 20 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį J.Basanavičiaus gatvę Palangoje buvo užtvėrusi „Berlyno siena“ – taip palangiškiai bei poilsiautojai pakviesti vienai dienai persikelti į 1961-ųjų rugpjūčio 14-ąją, kai pradėta statyti pasaulį į Rytus ir Vakarus padalijusi Berlyno siena, kuri tapo „geležinės uždangos“ simboliu visoje Europoje.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius