Anglijoje balandžiai greitesni už internetą

Romualdas RIMA

Lietuviai dažnai mėgsta skųstis bloga gyvenimo kokybe, mažais atlyginimais ir dideliais mokesčiais. Atsirado net toks žodis, kaip „Europos užkampis“. Tačiau ne visose gyvenimo srityse mūsų šalis tokia nelaiminga. Štai informacinių technologijų srityje, įvairių šaltinių duomenimis, Lietuva lyderiauja Europoje ir yra antra pasaulyje. Tuo jau daugybę kartų teko įsitikinti ir man įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose naudojantis interneto paslaugomis.

Didžiosios Britanijos miestuose ir miesteliuose, taip pat didesniame kaime internetu nemokamai galima pasinaudoti bibliotekose. Kiekvieno miesto savivaldybė yra nustačiusi savo taisykles, tačiau dažniausiai jos būna panašios. Pirmą kartą užėjus į biblioteką maloniai pasitinka draugiškai nusiteikusios tarnautojos, kurioms lietuviški vardai ir pavardės kartais prilygsta sudėtingo rebuso sprendimui. Sėkmingai užsiregistravęs naujas bibliotekos lankytojas gauna specialų kreditinės kortelės dydžio bilietą, kuriame yra unikalus prisijungimo kodas ir PIN (keturių skaičių slaptažodis būna atskirai). Tačiau prie kompiuterio prisėsti nėra taip paprasta, nes dažniausiai visi jie būna užimti. Todėl vietą, kurioje bus galima praleisti ne daugiau kaip dvi valandas, tenka užsisakyti iš anksto. Tiesa, galima pasinaudoti taip vadinamu extra atveju penkiolikai minučių, tam skirti kiti kompiuteriai.

Pirmiausiai į akis krenta senos kompiuterių dėžės, kurios dėl jų saugumo kai kuriose bibliotekose patalpintos į specialias grubokai sukonstruotas metalines dėžes ir jose užrakintos. Nesudaro gero pirmo įspūdžio ir jau spėjusi senstelėti „XP“ operacinė sistema. Štai, čia ir prasideda visas malonumas. Kai pirmą kartą laukdamas kol ateis mano eilė pasinaudoti internetu pamačiau porą jaunuolių (beje, irgi lietuvių), trenkusių į stalą kumščiu, riebiai nusikeikusius, ir nedelsiant išėjusių, nesupratau ko jie įsiuto. Tik pradėjęs spaudyti pelytę suvokiau, kad kompiuteris manęs nelabai nori klausyti. Visas darbo procesas vyksta lyg sulėtintame kine. Nuspaudus niekada neatnaujintą „Internet Explorer“ galima pamiršti apie viską pasaulyje ir pasiruošti lengvam snūduriavimui. Neiškentęs patikrinu kompiuterio konfigūraciją ir duomenis. Pasirodo, kad tas technikos stebuklas sukurtas prieš gerą dešimtmetį ir jame vos kojas galėjo pavilkti „Windows 98“. Jeigu teko pasinaudoti viso labo tik extra atveju, tai per tas penkiolika minučių sunkiai galima įveikti elektroninį paštą, nekalbant apie daugiau paveiksliukų turinčius tinklalapius. Beje, kartais lietuviški puslapiai atverčiami greičiau nei vietiniai. Matyt, įtakos turi mūsų šalies šviesolaidinis greitis.

Daugelyje bibliotekų į akis krenta pagyvenusio amžiaus lankytojai. Matyt jie nenori leisti pinigų įsigyti nuosavam PC, todėl mielai naudojasi nemokamomis paslaugomis. Tie žmonės laiko turi į valias, jiems galbūt nekyla panašių problemų. Be to, matyti neblogas Jungtinės Karalystės pagyvenusių žmonių kompiuterinio švietimo rezultatas.

Na, bet nusivylus nemokamu internetu bibliotekose galima užsukti į privačias interneto kavines. Jose viena valanda kainuoja nuo pusės iki vieno svaro. Čia paslaugų kokybė labai svyruoja. Yra neblogų vietų, kur interneto greitis siekia iki 30 megabitų per sekundę (bibliotekose teoriškai turėtų būti panašus greitis, nes dažniausiai naudojama ta pati infrastruktūra ir interneto tiekėjas). Beje, skirtumas tik toks, kad ne taip seniai pradėtas įsisavinti šviesolaidinis tinklas nepasiekia vartotojų iki galinio taško, kaip yra Lietuvoje. Privačių interneto kavinių paslaugas siūlo Afrikos ir Azijos šalių atstovai. Jų supratimo lygis apie informacines technologijas nepasirodė aukščiausias. Būna atvejų, kai savininkas giriasi gerais kompiuteriais ir šviesolaidiniu greičiu, o prisėdus prie kompiuterio matyti, kad jis turi daugybę problemų.

Tačiau interneto greičiu ir kokybe nepatenkinti ne tik šviesolaidinio interneto išlepinti lietuviai. Mane labai prajuokino prieš pusantrų metų „Londono žiniose“ išspausdintas straipsnis, kurį desertui siūlau ir „Palangos tilto“ skaitytojams: „Didžiosios Britanijos Jorkšyro grafystėje buvo surengtos informacijos perdavimo lenktynės tarp pašto karvelio ir plačiajuosčio interneto. Pašto karvelis sugebėjo pralenkti technologiją, praneša BBC naujienų tarnyba“.

Lenktynių metu karvelis vardu Rory atminties kortelę nuskraidino per dvi grafystes greičiau nei prie plačiajuosčio interneto prijungtu kompiuteriu į internetą buvo persiųstas penkių minučių trukmės vaizdo įrašas. Balandis iš Rytų Jorkšyro į Linkolnšyrą išskrido tuo pat metu, kai kompiuteriu imta į internetą siųsti įrašą. Balandis atskrido maždaug per 80 minučių, o įrašas tebebuvo siunčiamas.