Vitalius Bernardas LITVAITIS

Vitalius Bernardas LITVAITIS

Antanas Venclova ir jo sąžinė

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 05 02

Vieną, berods,1964 metų rytmetį į mano darbo kabinetą įeina... apstulbau, gi pats Antanas Venclova.
Pakviečiau prisėsti ir pasiteiravau, kuo galiu būti naudingas. Rašytojas buvo labai susinervinęs ir pradžioje man pasirodė, kad jo blogos nuotaikos kaltininku galiu būti aš. Pasirodo, klydau, ir man nusirito nuo širdies akmuo.
Gerbiamas svečias pradėjo pasakoti apie jam nemažą žalą padariusį įvykį. Jis labai mylįs Palangą ir čia praleidžia visas vasaras, turįs Aksionaičio gatvėje (dabar Dž. Simpsono g.) kuklų vasarnamį (pastatas valdžios rekvizuotas iš dar tebekalinčio „liaudies priešo“ Gabrieliaus Milašiaus). Pastatui prižiūrėti samdąs palangiškį ir mokąs pastarajam nemažus pinigus – po 10 rub. į mėnesį. Jo samdinys pamiršo išjungti vandenį žiemai ir atvykęs poilsiauti šeimininkas atrado peršalusį vandens skaitiklį, o gali būti sprogę ir vamzdžiai.
Rašytojas Antanas Venclova nori pateikti ieškinį asmeniui, neatlikusiam prisiimtų įsipareigojimų ir prisiteisti žalos atlyginimą, o aš gal sutikčiau įvertinti nuostolių dydį bei padėti surasti ką nors, kas galėtų viską atstatyti.
A. Venclovos šykštumas visuomenėje buvo tapęs folkloru ir netgi aš apie šią žmogaus nelaimę buvau girdėjęs.
Lankytojui pasiūliau alternatyvą: sutaisome gedimus, rašytojui tas nieko nekainuos ir nereikės gaišti laiko teismams. Svečias džiugiai priėmė pasiūlymą, pasiteiravo, kada būtų pataisyta, nes jam reikia vandens. Pasakiau, kad, tikriausiai, šiandien.
Kitą rytą sulaukiau vakarykščio svečio vizito ir padėkos, pakvietė atvykti pasisvečiuoti pas juos į vasarnamį, kvietimą priėmiau.
Nuo tada, nežiūrint amžių skirtumo, mes tapome beveik draugais. Rašytojas kartais užeidavo pas mane į darbą, o aš apsilankydavau Venclovų viloje. Eliza Venclovienė užplikydavo skanios arbatos bei užkandai padėdavo importinių sausainių. Išgerdavome po stiklą raudono vyno. Kalbėdavomės buitinėmis, šeimyninėmis temomis, į politiką nekišdavome nosies.
E. Venclovienė pasiguodė, kad Tomukas (sūnus) dar nebaigęs kibernetikos mokslų Maskvoje, niekam nieko nesakęs vedė rusaitę. „Kad ir piemenaitė būtai, bet kad tik lietuvaitė“, – atsiduso.
Jau 1965 metais vis tik ryžausi A. Venclovai užduoti visą mano sąmoningąjį gyvenimo tarpsnį kankinusį klausimą.
Rašytojo viloje, besibaigiant vasarai, gėrėme arbatą ir kalbėjomės. Rašytojas pasakojo įspūdžius iš nepamirštamos kelionės po Islandiją. Dedikavo man neseniai išleistą „Šiaurės sidabrą“ – reportažinę knygą apie Islandiją.
Pasinaudodamas pakilia šeimininko nuotaika, ėmiau ir uždaviau mane kankinusį klausimą: „Draugas rašytojau, aš suprantu, kad Smetonos valdžia nebuvo ideali, galbūt netgi labai bloga, tačiau istorija moko, kad savo tėvynę atidavus kitai galingai valstybei, reikalai neišeidavo į gerą, o dažnai valstybės ir tautos netgi išnykdavo. Tad apšvieskite mane, kokios buvo pagrindinės paskatos, privertusios Lietuvos šviesuolius pagalbos kreiptis į Tarybos Sąjungą, atsisakyti savo valstybingumo. Ar tikrai jau nebuvo kitų būdų politines problemas išspręsti savosios valstybės viduje“?
Mano draugo veide atsirado kažkokia skausminga grimasa, lyg skriaudžiamo vaiko, nepakeldamas akių jis man tarė: „Vitaliau, per daug skaudi tema, daugiau niekados šia tema nebekalbėkime. Gerai?“
Aš atsiprašiau, pasižadėdamas ne tik šios temos, bet apskritai jokių politinių klausimų ateityje neliesti. Rašytojas už mano netaktą nesupyko ir mūsų bendravimas tęsėsi dar ilgai.
Supratau, kad A. Venclovos sąžinė jam skaudžiai priekaištauja. Kitaip ir negalėjo būti, juk A. Venclova buvo toli gražu ne koks primityvus individas. Juo labiau menininkas, taigi, ir jautrios sielos žmogus.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



2019-09-19 17:24 (IP: 90.140.217.226)
puikus;zmogus.

Taip pat skaitykite

Vaikų klegėjimas, krykštavimas kelia džiaugsmą daugeliui žmonių, tačiau tuomet, kai tenka prisiimti atsakomybę už visą būrį mažųjų – toks darbas tampa sunkiai įveikiama užduotimi. Bet ne visiems. Su „Palangos tiltu“ apie savo profesiją pasakojusios lopšelio-darželio „Nykštukas“ auklėtojos Violeta Petravičienė ir Snieguolė Kairienė bei...


Klaipėdos teritorinė darbo birža įgyvendina ESF projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“, skirtą padėti 55 metų ir vyresniems darbo ieškantiems asmenims kelti kvalifikaciją, įgyti naujų profesinių gebėjimų ar patobulinti jau turimus.


Nuo 2014 metų sausio 2 dienos Lietuvos darbo biržos įgyvendinamame ESF projekte „Išlik darbo rinkoje“ dalyvavo 118 asmenų, registruotų Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje.


Vakar popietę Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje buvo atidarytas papildomas Jaunimo darbo centras (JDC), aptarnausiantis darbo ieškančius ir profesinę karjerą planuojančius jaunus asmenis iki 29 metų amžiaus bei darbdavius, siekiančius įdarbinti jaunimą. Į naujomis spalvomis suspindusią Palangos darbo biržos pirmojo aukšto erdvę, kur įsikūrė JDC...


Antanas Venclova ir jo sąžinė

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 05 02 | Rubrika: Nuomonės

Vieną, berods,1964 metų rytmetį į mano darbo kabinetą įeina... apstulbau, gi pats Antanas Venclova.


Prieš šimtą metų gaudžiantys parapijos bažnyčios varpai visiems pranešdavo, kad į aną pasaulį iškeliavo parapijietis. Kai kuriose bažnyčiose varpais buvo pranešama apie pasaulinius karus ar šalies prezidento mirtį. XXI-ojo amžiaus pradžioje, radikaliai pasikeitus Katalikų bažnyčios vaidmeniui pasaulyje, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į...


Gelbėjimo stoties viršininkui Jonui Pirožnikui vasara – pats darbymetis. Mums kalbantis, jo telefonas netilo. Gelbėtojų vadas sutiko su „Palangos tiltu“ pasidalinti savo kasdieniniais rūpesčiais, nuogąstavimais ir džiaugsmais.


„Atsiprašau, kad priverčiau laukti – tik ką pasibaigė posėdis, todėl, prieš susitikdamas interviu, norėjau truputį susipažinti su paskutinėmis Lietuvos naujienomis,“-profesorius, Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis į šoną stumtelėjo iškarpų iš įvairių lietuviškų portalų....


Palangos valdančiųjų sąžinė nesmaugia

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 01 20 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės nesurinktas biudžetas – ne priežastis valdininkams atsisakyti solidžių priedų prie atlyginimų. Savivaldybės tinklalapyje paskelbta informacija apie pernai paskutiniajame metų  ketvirtyje valdžios vyrų gautą darbo užmokestį stebina. Kai šalies pensininkams „apkarpytos“ pensijos, išmokos mamoms, auginančioms vaikus, bedarbių pašalpos, kurorto valdžios vyrai...


Paskutiniajame praėjusių metų miesto Tarybos posėdyje patvirtintas kurorto Savivaldybės trejų metų strateginis veiklos planas. Tai detalus institucijos darbo planavimo dokumentas, kuriame, išanalizavus situaciją, suformuluoti Savivaldybės strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės bei numatyti vykdomų programų finansavimo šaltiniai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius