Apie dešimtmečius, kurie mokė garbingo lietuvio „abėcėlės“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2010 12 01

Naujasis laikmetis ir Palangos istoriniame metraštyje įrašė naujas, vietos bendruomenės gyvenimo pulsą įtakojančių asmenybių pavardes. Tarp jų yra ir pirmosios, 1990 metais palangiškių išrinktosios miesto tarybos narys, penkerius metus buvęs Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinės Palangos kuopos vadas Algirdas Montvydas.

 

Gerbiamas Algirdai, palangiškių pagarbą pelnėte ne tik už darbščias rankas tvarkant Palangos šilumos ūkį, santechniką „Baltijos“, „Lino“ poilsinėse, bet ir už patriotines pažiūras. Ar neretėja idealistų gretos? Ar sugebėsime apginti Kovo 11-osios siekius?

Jokiu būdu nereikia kelti kokias nors dvejones žmonėse sėjančių klausimų pagrindimais – Lietuvos laisvės, valstybingumo klausimais. Ekonomika – sau, o likimo lietuvio savigarbos ir moralumo, patriotizmo, neparsidavimo reikalai yra šventai, „genetiškai“ gauti gimstant, čia kiekvienas turime išlikti sąžiningi. Kaip buvę Sibiro tremtiniai. Sutinku: dar ne viename iš mūsų tebėra gaji „vergo sąmonė“, yra ir dabar žmonių, lyg „netikrų pinigų“, kaukėtų, besidairančių tik materialinės naudos sau. Turime susitvarkyti ir savo „dvasinį ūkį“, užgesinti ne vieną amoralumo židinį, vėl atrasti ribas tarp „galima“ ir „negalima“. Jaunimui privalome būti moralumo pavyzdžiais. Valstybės tvirtumas – jos istorijoje, šeimoje, mokykloje.

Išgyvensim, neabejoju, ir dvasinę krizę, lietuviai nebenorės palikti Tėvynės. Turi susitvarkyt. O greitai nieko nebūna.

 

Per tiek metų gerai pažinote Palangą ir palangiškius. Kas, jūsų nuomone, pirmiausia rūpi palangiškiui?

Palanga yra sutraukusi į save visų Lietuvos kraštų gyventojus. Ypač po 1980 metų, kai galutinai „Palangos statyba“ užbaigė tada labai modernų Virbališkės gyvenamąjį rajoną. Visuomeninei veiklai palangiškius nelengva prisišnekinti, bet galima. Čia juk viskas priklauso nuo to, kokiais žodžiais su paprastais žmonėmis kalbėsies.

Pirmiausiai einantys į valdžią privalo kuo rimčiausiai pagalvoti, kaip sugrąžinti socialinį teisingumą, kad materialinė nelygybė nežemintų palangiškių nei kitų lietuvių. Tada ir daugelis moralės, visuomeninio aktyvumo, demokratinės pilietinės visuomenės kūrimo reikalų savaime susiklostys geriau.

 

Pernai, iš Kelmės rajono Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio vidurinės mokyklos lituanistikos mokytojos metodininkės Aldonos Bacevičienės gavau unikalų, Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleistą leidinį „Pažink Lietuvos šaulius“. Įstrigo tie puslapiai, kur Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos moksleivė Jurgita Kviatkauskytė aprašo žemaičių apygardos partizanų vadą, buvusį šaulį Vladą Montvydą-Žemaitį ir jo sūnų... Jus, Algiuką...

Žinoma, ačiū, kad pastebite, kad partizanų kovos Žemaitijoje ir Lietuvoje rūpi Lietuvos moksleivijai. Neslėpsiu: Tėvelio gyvenimas, jo partizaninė veikla Varnių apylinkėse, Nevardėnuose yra skaudi, tačiau šventa širdies žaizda man ir kiekvienam mūsų šeimos nariui. Juk patys suprantate, kaip galėjome jaustis visos žemaičių partizanų apygardos vado žmona, mama, šviesaus atminimo Bronislava Montvydienė ir mes, vaikai, Irena, Vytautas, Danutė, Rimontas, aš, Likimo ir gerų žmonių išgelbėti nuo sunaikinimo, nuo žūčių, gali sakyti, tik „per plauką“... Blaškė gyvenimo štormai giminės valtį išties negailestingai, bet nesėkmės užgrūdino, suvienijo šeimą. Kur buvę-nebuvę visi vaikai lankomės Telšių rajone, Varniuose. Pastatėme ten savą atminimo kryžių buvusio „stribokyno“ vietoje, žuvusiems partizanams, dabar jau mąstome, kaip kitąmet tėviškėje, netoli Girgždūtės kalno minėsime Tėvelio, partizanų apygardos vado V.Montvydo gimimo 100-ąsias metines. Jau susipažįstame su jam skirto paminklo eskizais.

 

 

Prieš 20 metų visus vienijo Sąjūdžio idėjų dvasia. Jūs tuomet atkūrinėjote Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinės Palangos kuopos veiklą. Prisiminkime greta buvusius, dar ir dabar padedančius palangiškius...

Tų dienų, metų ir mirtis neištrintų. Lietuvybės idealai, noras išgirsti teisingą istoriją ir nusikratyti okupantų primestas vergiško gyvenimo grandines skatino palangiškius pasišventėliškiems darbams, net nemąstant, o kiek, kam už tai bus sumokėta. Visus prisimenu kaip gimines šeimyninio albumo nuotraukose. Kai kuriuos jau priglaudė „paskutinė Palangos poilsinė“, bet išliko geri atminimai apie darbus. Vytautas Jurevičius, Stanislovas Valančius, Gintautas Likša, Rimantas Bobelis, - jų, tremtyje vargusių, už Sąjūdžio idėjas kovojusių, Šaulių sąjungą atkūrusių pavardes prisimename su pagarba.

Taip pat vis nuoširdžiai prisimenu ir kitų bendražygių laisvėjimo procesuose veiklą. Tai ir inteligentiški vyrai, buvę miesto tarybos nariai Vytautas Ličkus, Kęstutis Švėgžda, Arūnas Šateika, tai gydytojai, Sąjūdžio Palangos grupės vadovai Ona Tranyzienė ir Edvardas Skritulskas, tremtinė-poetė Stefa Daukšienė ir jos likimo sesuo Irena Stonkienė, Petras Gabrėnas, Alvydas Kačinauskis, Justinas Valenta, Algirdas Pečiukonis, Petras Neverdauskas, Juozas Zobernis ir dabar Palangos šauliams vadovaujantis Adolfas Sendrauskas, su kuriuo ruošiame ekspoziciją Karių dienai miesto bibliotekoje. Daug yra žmonių, apie kuriuos kalbėti galima su didžiule pagarba.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

2019 metais buvo minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės. Respublikos Seimas paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais, pabrėžiant Žemaitijos lemiamą reikšmę Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės 13-14 amžiais valstybių formavimosi istorijoje ir Žemaitijos vaidmenį to laikotarpio Europos istorijoje.


Beveik tris dešimtmečius gyvename demokratinėje valstybėje. Prieš penkerius metus buvo pakeisti įstatymai ir suteikta teisė tiesiogiai rinkti ne tik savivaldybių tarybų narius, bet ir miestų bei rajonų merus. 2015 m. pirmieji tiesioginiai mero rinkimai buvo tarsi brandos testas mūsų visuomenei. Deja, mūsų bendruomenė galimybe išreikšti savo valią pasinaudojo labai...


Praėjusį šeštadienį Kaune, karininkų ramovėje, vykusiame Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) suvažiavime dalyvavo 191 delegatas. LŠS sudaro 10 rinktinių, veikiančių teritoriniu principu visose Lietuvos apskrityse. Šiandien rinktines sudaro daugiau nei 100 kuopų, įkurtų visuose Lietuvos rajonuose. Ir Šaulių sąjungai priklauso per 10 tūkst. narių....


Nors už lango – gan niūru, ir, regis, jokių didelių darbų savivaldybės įmonės nevykdo, tačiau miesto vandens įmonė – UAB „Palangos vandenys“ – pluša iš peties: Būtingėje vykdo valymo įrenginių rekonstrukciją. UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis savo kompiuterio ekrane rodė vykstančių darbų nuotraukas. Vykdomų darbų...


Šią savaitę Palangos vaikų parke atidaryta neišnešiotų kūdikių asociacijos „Neišnešiotukas“ nuotraukų paroda „Gimę su genijaus žyme“. Fotografės Jūratės Karkauskienės nuotraukose 13 ankstukų įkūnijo 13 žymių, anksčiau laiko gimusių istorinių asmenybių, kurių gyvenimai įrodo, jog per anksti gimę kūdikiai yra kovotojai nuo pirmosios savo...


Dabar jau net sunkoka žodžiais nusakyti nuotaikas ir potyrius iš 1990–1991 metų Laiko karuselės Palangoje ir Klaipėdoje. Ką ten karuselės! Kosmonautų rengimo centro centrifūgos, į kurią veiksmu panaši gal ir visiems žinoma skalbyklė. Ėjom, bėgom, žvalgėmės, smalsavom, kalbėjom... Užsirašinėjom. Stebėjom ir pamažiukais nebesistebėjom, nes daug kas, jei ne viskas...


Vyksta miesto „vaiduoklio“, buvusių purvo gydyklų (Vytauto g. 170) pastatų griovimo darbai. Darbus atlieka UAB „Minera“, AB „Šiaulių bankas“ dukterinė bendrovė.



Praėjusį šeštadienį Kelmėje įvyko Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo 25-ečio minėjimas-sąskrydis, kuriame dalyvavo ir grupelė Palangos šaulių.


Naujasis laikmetis ir Palangos istoriniame metraštyje įrašė naujas, vietos bendruomenės gyvenimo pulsą įtakojančių asmenybių pavardes. Tarp jų yra ir pirmosios, 1990 metais palangiškių išrinktosios miesto tarybos narys, penkerius metus buvęs Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos rinktinės Palangos kuopos vadas Algirdas Montvydas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius