Apie turistus žiemą svajojanti Palanga Helovino velnių ir vaiduoklių purtosi

Apie turistus žiemą svajojanti Palanga Helovino velnių ir vaiduoklių purtosi

2015 11 02

Eglė PALUBINSKAITĖ

Dvi pirmosios lapkričio dienos Palangoje buvo kupinos susikaupimo, ramybės. Tik vienur kitur kurorte sušmėžuodavo koks nors vaiduoklis, velnias ar zombis, išpaišytu veidu ar dėvintis šiurpą keliančią kaukę. Kai netolimi kaimynai – Klaipėda, Švėkšna ar koks nors Dauglaukis Šilalės rajone – murkdėsi žiniasklaidos dėmesyje ir gausiais Helovino pramogautojais, atverčiančiais pingines, konservatyvi Palanga, regis, bijote bijo Helovino velnių ir vaiduoklių, nors miesto kultūros strategai atvirai šneka, kad Palangai derėtų galvoti apie naujas šventes ir jų kitas formas.

Jaunimui Helovinas patinka
Kalbintas palangiškis moksleivis Helovino šventės renginių Palangoje pasigedo. „Regis, tik „Šachmatinėje“ vyko Helovino vakarėlis, nors miestui palaikius tokią idėją, pavyzdžiui, Meilės alėja ar Birutės kalnas galėtų tapti visų vaiduoklių susibūrimo ar eisenos vieta. Manau, kad tokį renginį tinkamai išreklamavus, į Palangą suplūstų graži masė žmonių, pramogautojų, ypač jaunimo. Dabar atrodo, kad Palanga bijo įsileisti kitokių renginių, Heloviną taip pat. Keista girdėti senesnės kartos žmones teigiančius, kad svetimos šventės griauna senas tradicijas. Kuo daugiau tradicijų ir įvairovės, tuo linksmiau gyventi, o Palanga bus turtingesnė, – įsitikinęs abiturientas. – Jaunimui Helovinas patinka“.

Eklektikos darinys?
Galbūt nenuostabu, kad senesnės kartos garbūs palangiškiai raukosi išgirdę apie Heloviną, bet nesižavi ja ir Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkas Nerijus Stasiulis, vadindamas ją „eklektikos kratiniu“.
„Šiandien visi taip skubame gyventi, nuolat lekiame ir visiškai nebeturime laiko sustoti, pabūti su savimi, su savo artimu. O lapkričio pradžios šventės – puikus metas tam. Tai yra šventos dienos, tad nederėtų jų „suplakti“ į vieną su visiškai komerciniu dalyku, atėjusiu iš svetur, kuomet parduotuvės pilnos Helovino šventimo atributikos, organizuojami renginiai naktiniuose klubuose ir panašiai. Patogi komercija, bet kokia prasmė lietuviui katalikui, kuriam ši šventė pagal tradiciją visiškai svetima, persirengti įvairiais kostiumais ir kaukėmis? – stebėjosi N. Stasiulis. – Turime lietuviškas Užgavėnes, jei žiūrėtume svetur, vyksta Venecijos, Rio de Žaneiro karnavalai, kurių šventimo prasmė ir suvokimas aiškus. Ar Palangai reikalinga kažkas panašaus, ką organizuoja kiti miestai, džiugindami miesto svečius šviečiančiais moliūgais? Abejočiau“.
Pasak jo, kaimynai kretingiškiai turi Derliaus šventę, kuri sujungta su Moliūgo švente. N. Stasiulis viliasi, kad Palangoje švenčiama Turgaus šventė ateityje išaugs, o joje dėmesys bus skiriamas Helovino simboliui moliūgui.
„Tačiau esu įsitikinęs, kad tikrai neprisirišime čia prie šios svetimos lietuviams šventės, o siesime šią daržovę būtent su derliaus užbaigimu. Organizuoti kažką naujo būtent Visų šventųjų išvakarėse ir švaistyti miesto biudžetą pagoniškai šventei tikrai nematau nei reikalo, nei prasmės“, – sakė N. Stasiulis.
Anot N. Stasiulio, spalio paskutiniąją ar lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, derėtų skirti dėmesį artimiesiems, labiau atsiminti Anapilin iškeliavusius, pasidomėti, gal Bažnyčiai reikalinga visuomenės pagalba tvarkant apleistus kapus ar panašiai.

Švęsdami parodome, kas mes esame iš tikrųjų
Palangos Švenčiausios Marijos Ėmimo į Dangų parapijos klebonas Marius Venskus, paklaustas apie Bažnyčios poziciją į Heloviną ir jo šventimą, nusijuokė: „Liūdna ta mūsų pozicija“. Dvasininko manymu, derėtų nepamiršti, ką turėtume švęsti, ir suprasti, kodėl švenčiame vieną ar kitą šventę. Anot jo, Visų Šventųjų diena, Vėlinės – susikaupimo metas, tad išvakarėse nederėtų lakstyti persirengus įvairiomis šmėklomis ir užmiršti tikrąją šventę, turinčią išties gilias tradicijas. Skaptuojami moliūgai ir iš to padaroma šventė dvasininkui labiau asocijuojasi su derliaus švente: „Gebėkime moliūgą panaudoti pagal jo paskirtį – išsivirti skanią košę ar sriubą, tačiau žinokime, kodėl iš tikrųjų yra degamos žvakės aplankant mirusiųjų kapus“.
Klebonas įsitikinęs, kad švęsdami parodome, kas mes esame. „Tikras katalikas, tvirtai įtikėjęs į Jėzų, tikrai tomis dienomis tik dar labiau susikaups ir nepamirš tikrosios lapkričio pirmųjų dienų šventimo prasmės“, – sakė jis.
Dvasininkas dar kartą grįžta prie žvakutės uždegimo prasmės: „Dėl žmogiško trapumo ir blogio bei nuodėmės paslapties ir buvimo mūsų gyvenimuose, mes kartais išeiname į amžinybę su artimo meilės ir gailestingumo darbų stoka. Todėl, antrą dieną po Visų Šventųjų, mes prisimename Vėlinių – mirusiųjų dieną Kristaus aukoje, šv. Mišiose. Aukojame tą atminimo, išganymo paslapčių auką, kad mirusieji būtų nuskaistinti Avinėlio – Kristaus Kraujyje. Mums labai artima Visų Šventųjų iškilmė. Ji padeda nurimti mūsų širdies ilgesiui, kuris vis nerimsta mumyse“.

Miesto Garbės piliečiui Helovinas – „dirbtinis reikalas“
O štai miesto Garbės piliečiui Vitaliui Bernardui Litvaičiui Helovinas – dirbtinai prilipintas reikalas. Aktyvus visuomenininkas nedrįsta kategoriškai spręsti, gerai tai ar blogai, tačiau jo pozicija aiški: „Tai – pasišaipymas iš Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos. Tai susikaupimo metas, kuomet dera atsiminti savo artimus, palikusius šį pasaulį, o kai išvakarėse lakstoma persirengus įvairiomis kaukėmis, ir pamirštama rimtis – man tai tikrai nepriimtina“.
Paklaustas, kokia jo nuomonė dėl kituose miestuose vykstančių Helovino švenčių – ar reikėtų jų mūsų miestui – V. Litvaitis teigė, kad ir pačios Vėlinės pamažu tampa komercija: „Pažiūrėkit, prie kiekvieno kapinių įėjimo prekiaujama, artimųjų kapai klote nuklojami gėlėmis. Pamirštamas kuklumas, ir mano amžiaus žmogui tos svetimos šventės ne prie širdies“.

Priimti Heloviną – tas pats, kas priimti islamo tikėjimą
Muzikos klubo „Vandenis“ direktoriaus Romo Kisieliaus nuomonė apie Heloviną ir jo šventimą taip pat neigiama. Jo manymu, šventės tikrai nėra blogai, tačiau svarbu suvokti jų ištakas: iš kur atėjusi, kodėl švenčiama, nuo ko kilęs toks pavadinimas ir pan.
„O Helovinas? Ar galėtume rasti lietuvišką atitikmenį šiam šventės pavadinimui? Jo ir nereikia, nes tai – ne mūsų šventė. Palanga turi Stalo, Stintų, Turgaus šventes, kurios savo prasme bemaž vienodos, skiriasi tik metų laikas, tačiau ar reikalinga dirbtinai kažką lipinti prie nelietuviškos šventės ir iš to daryti dar vieną šventę? Nemanau“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, dar senovės lietuviai švęsdavo derliaus nuėmimo šventes, vaikai šiandien darželiuose švenčia Rudenėlio šventes, ir Helovinas, kaip teigia R. Kisielius, tikrai nei Palangai, nei visiems mums nėra reikalingas.
„Asmeniškai man šios šventės priėmimas – tai tas pats, kaip priimti islamo tikėjimą“, – tvirtino R. Kisielius.

Nežino, ar kas nors šventė
Kalbintas kavinės „Molinis ąsotis“ savininkas Klaidas Pakutinskas net nustebo paklaustas, ar jų kavinėje buvo švenčiama ši šventė: „Tikrai ne. Ir net nežinau, ar kas nors išvis Palangoje tai šventė. Juk tai ne mūsų“.
Palangos pensininkų bendrijos „Bočiai“ vadovė Elena Baliūnienė šia tema taip pat buvo gana lakoniška: „Ta amerikiečių šventė – tik pigi komercija: mano amžius jau toks, kad nelabai ką ir žinau apie šią šventę. Aš pati, ir mano artimieji esame pratę tomis dienomis lankyti artimųjų kapus, bendrauti su seniai sutiktais giminaičiais, o kas tas Helovinas – nelabai ir domėjausi“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Pirmadienį Klaipėdoje, Anikės aikštėje, Uosto direkcija pristatė originalų nemokamą uostamiesčiui skirtą audiogidą.


Tradicinėmis šėlionėmis baidė žiemą

Rasa GEDVILAITĖ, 2018 02 15 | Rubrika: Kultūra

Tradiciškai Palangos miesto centrinėje aikštėje antradienio vakare rinkosi persirengėliai, drąsiai nusiteikę išginti žiemą iš kiemo. Netrūko šėlionių, blynų, sulaukta ir itin puošnios Morės, kurios likimas – aiškus, juk visi su nekantrumu laukia pavasario.


Palangiškiai žiemą apsnūdusiame mieste pasigenda pramogų. Šaltuoju metų laiku jau bene šeštus metus iš eilės vis žadama išpilti čiuožyklą, tačiau pažadai taip ir liko pažadais. Norima mažinti sezoniškumą, tačiau galimybių kurorto svečius ir gyventojus sukviesti ant ledo niekaip niekas neranda? Miesto politikai žada, jog čiuožykla greičiausiai...


Dvi pirmosios lapkričio dienos Palangoje buvo kupinos susikaupimo, ramybės. Tik vienur kitur kurorte sušmėžuodavo koks nors vaiduoklis, velnias ar zombis, išpaišytu veidu ar dėvintis šiurpą keliančią kaukę. Kai netolimi kaimynai – Klaipėda, Švėkšna ar koks nors Dauglaukis Šilalės rajone – murkdėsi žiniasklaidos dėmesyje ir gausiais...


Palangiškiai varė žiemą, degino Morę

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 02 22 | Rubrika: Miestas

Nors speigas Lietuvoje atlyžo, tačiau po savimi paliko kalnus „ištižusio“ sniego, plikledį bei šaltą vėją. Vis tik kurorto gyventojai nepabūgo prasto oro ir vakar rinkosi centrinėje miesto aikštėje išvaryti žiemos ir sudeginti Morę. Blynais kvepiančioje šventėje netrūko ubagų, čigonų, velnių, raganų, ožių. Į šventę atskirdo net gandras....


Šią žiemą, ko gero, kiekvienam tenka būti ir sniego kasėju. Nors pagal sutartis UAB „Palangos komunalinis ūkis bei „Palangos butų ūkis“ darbuotojai valo ir kasa apie šimto namų kiemus, tačiau likusieji be gyventojų savanoriškų talkų nukasant sniego kalnus šią žiemą sunkiai verčiasi. „Mes patys organizuojamės talkas ir kasame savo kiemą kastuvais, tačiau sniego valymo traktoriaus papildomai...


Karklėje įsikūrusios sodybos „Poilsio namai Karklėje“ rekonstrukcijos projektas, finansuojamas ES struktūrinių fondų, vis dar nepradėtas įgyvendinti. „Jau buvo pradėtas ardyti vienas iš pastatų, tačiau apie šią įmonę išgirdome ne kokių kalbų, todėl atšaukėme sutartį ir pradėjome derybas su kita statybos įmone“, - kalbėjo ES projekto „Poilsio namų įrengimas Karklėje“ statybos vadovas...


„Sakykite, kodėl Palangoje yra tiek daug apleistų, nenaudojamų pastatų? Jūsų kurortas  -labai gražus, bet tiek griuvenų, pastatų vaiduoklių nesame matę nė viename Europos kurorte“, - naiviai stebėjosi į redakciją užėjęs svečias iš Lenkijos Rafalas Kosčiukevičius. Nesulaukęs aiškaus atsakymo, jis fotografavosi prie mūsų redakcijos, Vytauto g. 87, jau daugelį metų be gyvos dvasios...


Vicemerė atbaidė turistus

Alvydas ZALECKAS, 2010 04 17 | Rubrika: Miestas

Už mokesčių mokėtojų pinigus beveik savaitę Maskvoje praleidusi Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotoja Marytė Vačerskienė, užuot išsamiai pristačiusi didžiausio Lietuvos kurorto privalumus, net nesiteikė atsakyti į žurnalistų klausimus. Vicemerė M.Vačerskienė Maskvoje viešėjo kovo pabaigoje, ten vyko tradicinė tarptautinė turizmo paroda MITT.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius