Savi prie kurorto griuvenų ir vaiduoklių priprato, svečiai – ne

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 08 11

„Sakykite, kodėl Palangoje yra tiek daug apleistų, nenaudojamų pastatų? Jūsų kurortas  -labai gražus, bet tiek griuvenų, pastatų vaiduoklių nesame matę nė viename Europos kurorte“, - naiviai stebėjosi į redakciją užėjęs svečias iš Lenkijos Rafalas Kosčiukevičius. Nesulaukęs aiškaus atsakymo, jis fotografavosi prie mūsų redakcijos, Vytauto g. 87, jau daugelį metų be gyvos dvasios stūksančio sovietmečio statinio. Ar taip kuriamas Palangos įvaizdis? Ką baigianti kadenciją miesto valdžia nuveikė, kad nenaudojamuose statiniuose vėl suplazdėtų gyvybė? Ar po tragiškos nelaimės Kauno rajone, kur ant čekų skautų užgriuvo neprižiūrimas statinys, mūsų valdininkai sukruto patikrinti kurorto griuvenas ir vaiduoklius?

 

Dėl priežiūros „karia“ savo darbuotoją

„Tokios komisijos po čekų nelaimės Kauno rajone pas mus nebuvo būtinybės sudaryti, nes pas mus yra paskirtas savivaldybės darbuotojas, atsakingas už nenaudojamų pastatų priežiūrą – Bernardas Skersys (Komunalinio ūkio skyriaus vyresnysis specialistas  -aut.),“ – sakė savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas.

Anot jo, B. Skersys turi „didelius įgaliojimus“ – gali surašyti baudą nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.

Bet paklaustas, kiek tokių administracinių teisės pažeidimų (ATP) protokolų buvo šiemet surašyta, kiek išieškota baudų, direktorius negalėjo nieko konkretaus pasakyti:

„Kiek tiksliai, nežinau. Bet protokolai buvo rašomi. Mano žiniomis, baudų nebuvo išreikalauta. B. Skersiui, ne kartą jau sakėme, trūksta principingumo. Už pasyvų darbą jam buvo skirtos nuobaudos, dėl kurių mes su juo po teismus iki šiol vaikštome“, - teigė V. Kuznecovas.

Kita priežastis, anot direktoriaus, - sudėtingas mechanizmas nubaudžiant neprižiūrimų pastatų savininkus.

„Išreikalauti iš jų baudų  - keblu. Pareigūnas turi rinkti įrodymus, kad vienas ar kitas statinys neprižiūrimas – net fotografuoti juos ir kaupti nuotraukas. O prasižengėlis visuomet gali išvengti atsakomybės teisindamasis, kad kaltinimai nepriežiūra – nepagrįsti. Lengviau nubausti gyventoją dėl žole sužėlusio kiemo, negu dėl neprižiūrėto statinio. Taip ir gaunasi užburtas ratas“, - padarė išvadą V. Kuznecovas.

Direktorius nesiryžo spėti, kiek kurorte yra nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių:

„Sąrašas  - ilgas, bet nėra visiškai užmirštų statinių“, - sakė jis.

 

Bernardas Skersys purtosi direktoriaus kaltinimų

B. Skersys, iš žurnalisto išgirdęs administracijos direktoriaus priekaištus dėl principingumo stokos, suspirgo:

„Bepigu jam (V. Kuznecovui – aut.) šnekėti, kai jis yra politinio pasitikėjimo pareigūnas, aš  toks nesu. Vadovaujuosi esančiais teisės aktais, o ne politiniais lozungais. Kai V. Kuznecovui  pateikiu neprižiūrimų statinių sąrašą, kartais jis jo, jeigu jame aptinka pažįstamų pavardžių, nepasirašo. Tai apie kokį principingumą galima šnekėti?“

Anot jo, teismai su savivaldybe dėl nuobaudų dar nebaigti.

Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus  vyresnysis specialistas sakė, kad šiemet surašytas vienas ATPK protokolas ir gausybė nekilnojamo turto savininkų įspėta.

„Nubausti pažeidėjus – labai sunku“, - teigė B. Skersys. „Surašai protokolą, kvieti savininką į savivaldybę pasirašyti jo, o jis vengia atvykti. Kitos išeities nematau – tik prašyti apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad tokie išsisukinėtojai būtų atvesdinti. Akivaizdu, kad reikia tobulinti esančius teisės aktus,“ – sakė B. Skersys. Jis atsakingas tik už privačių savininkų nenaudojamų statinių priežiūrą.

Po tragiškų įvykių Kauno rajone jis netikrino gausybės neprižiūrimų statinių kurorte, nes negavęs tokio nurodymo iš administracijos.

 

Niekas dėl kurorto vaiduoklių merui nesiskundė?

Akivaizdu, kad kadenciją baigianti valdančioji koalicija nieko nepadarė, kad kurorte sumažėtų griuvenų ir pastatų vaiduoklių.

„Netiesa, kad nieko nedarėme. Taryba yra sukūrusi  reguliavimo mechanizmą per žemės ir nekilnojamo turto mokestį. Jeigu nekilnojamo turto savininkai gauna baudų už neprižiūrimą statinį, jie privalo mokėti didesnius šiuos mokesčius. Nenaudojamų pastatų yra ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ar Druskininkuose. Palanga – niekuo ne išskirtinė. Per beveik keturis metus niekas nebuvo pas mane užėjęs su skundais dėl neprižiūrimų pastatų mieste“, - tvirtino savivaldybės meras Vytautas Stalmokas.

Savaitės pabaigoje jis vyks kalbėtis su pramoninku Bronislavu Lubiu dėl buvusių purvo gydyklų Vytauto gatvės gale.

„Dėliojami įvairūs variantai. Kalbėsime su B. Lubiu ne apie pinigus, investicijas – statinio bendrasavininkai yra Šiaulių bankas ir Palangos savivaldybė, - o apie tai, kas galėtų būti nenaudojamame pastate“, - mįslingai sakė meras.

 

Bėdos - dėl neįregistruotos žemės

Savivaldybės Verslo ir turto skyriaus vedėja Zoja Strikaitienė, paklausta, kiek yra kurorte neprižiūrimų nenaudojamų statinių, įrašytų į savivaldybės registrą, sakė, kad „jų - daug, didesnių – iki dešimties“.

„Problema yra ta, kad nenaudojamų pastatų savivaldybė negali niekam perduoti, nes nėra suformuoti daugumos žemės sklypai. Užtrukome su jais todėl, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuri turi įregistruoti patikėjimo teise valstybinį turtą ir tada panaudos teise jį perleisti mums, delsia tai padaryti, nes aiškina, kad tam tikslui neturi biudžete numatytų pinigų. Tą patį girdėjome ir iš apskrities administracijos. Taigi, neįregistravę žemės, negalime teikti jos privatizavimui“, - sakė Z. Strikaitienė.

To paties skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Liebienė „Palangos tiltą“ informavo, kad nenaudojamų statinių kurorte yra dėl kelių priežasčių:

„Vieni yra privatizuojami – tokių du, kitų žemės sklypai yra formuojami – tokių savivaldybės registre taip pat du. Viena visuomeninė organizacija prašo savivaldybės panaudos teise išnuomoti buvusias purvo gydyklas Vytauto gatvėje“, - sakė specialistė.

Pasak jos, sudėtingiausia padėtis su buvusiais karinio dalinio pastatais Liepojos g. 10:

„Jame statinių iš viso – 31. Nors jie perduoti savivaldybei, jokia veikla nėra juose vykdoma, dalis jų  - jau apgriuvę“.

Nenaudojami statiniai Botanikos parke, anot V. Liebienės, perduoti patikėjimo teise Botanikos parkui.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

„Geografine prasme nesame palangiškiai, labiau esame šio krašto, o ne pačios Palangos gyventojai, nors apsipirkti važiuojame į Palangą, čia naudojamės ir pašto paslaugomis“, – sulaukusi straipsnio autorės skambučio Peskonių kaime, šalia Girkalių, su šeima gyvenanti Vaidota Aleksiūnienė dvejoja, ar „Palangos tilto“...


Šiandien Palanga didžiuojasi, kad šilumos kainą miestelėnams per kelis metus sumažino 25 procentais, karšto vandens kainą vos per metus su trupučiu – 15 procentų. Mieste šalto vandens kaina nesikeičia jau nuo 2009 metų, nors darbo užmokesčio, kuro kaštai gerokai išaugo. Šalto vandens kaina šiemet kurorte net sumažėjo 5 procentais....


Palangiškių sąskaitos už šildymą šią žiemą, jau rašėme, yra penktadaliu mažesnės negu atitinkamu metu pernai. Pavyzdžiui, Druskininkų g. 20 name prieš metus kvadratiniam metrui šildyti suvartota 19,2 kilovatvalandės šilumos energijos, o šį gruodį – 15,4, Druskininkų g. 14 name 2014 metais suvartota 18,7 kilovatvalandės...


Dvi pirmosios lapkričio dienos Palangoje buvo kupinos susikaupimo, ramybės. Tik vienur kitur kurorte sušmėžuodavo koks nors vaiduoklis, velnias ar zombis, išpaišytu veidu ar dėvintis šiurpą keliančią kaukę. Kai netolimi kaimynai – Klaipėda, Švėkšna ar koks nors Dauglaukis Šilalės rajone – murkdėsi žiniasklaidos dėmesyje ir gausiais...


Be maisto žmogus išgyventų savaites, be vandens – keletą dienų, tačiau be oro galėtume išbūti tik keletą minučių. Kvėpavimo sutrikimai, kamuojantys tiek vaikus, tiek suaugusius, turi įtakos tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Ir jeigu vaikai dažniausiai kenčia dėl padidėjusių adenoidų, kuriuos galima nesunkiai pašalinti, suaugusiesiems yra sunkiau. Kvėpavimo...


Lietuvos kredito unijoms pastaruoju metu dėmesio nestinga. Sparčiai joms augant, Lietuvos bankas priėmė kredito unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemones. Tačiau į jas Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus linkęs žiūrėti optimistiškai: „Galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija...


2011 metų lapkritį sąžiningų žmonių išleistoje ir palangiškius šventai vienijančioje knygoje „Audra Lukauskytė“, 110 puslapyje, straipsnyje „Rūpėjo architektūrinis miesto veidas“ perskaitome ir 1977 metais Palangos miesto vyriausiuoju architektu dirbti pradėjusio Leono Laimučio Mardoso atsiminmus, iš kurių aišku, jog abu...


Po vėtros išdaigos – per plauką nuo nelaimės

Linas JEGELEVIČIUS, 2010 10 25 | Rubrika: Miestas

Kai vasarą čekų skautus užgriuvo ir vieną jų mirtinai sužalojo, o kitiems ilgam sutrikdė sveikatą, apleistų pastatų padėtimi kurorte besidomėjęs „Palangos tiltas“ iš miesto valdžios išgirdo patikinimus, kad baisių griuvenų, kurios gali bet kuriuo metu sugriūti, tiesiog nėra. Bet ketvirtadienio popietę kurorte siautę vėjai įrodė, kad valdininkai nepažįsta miesto, kuriame dauguma jų gyvena....


Koks yra Palangos miestas? Vasarą šurmuliuojanti Jono Basanavičiaus gatvė, žinoma kaip „madų podiumas“? Palangos tiltas ir pakelės močiutės, pasitinkančios atvykstančius su užrašais „kambarių nuoma“. Palangos įvaizdis keitėsi metai iš metų, tačiau ar pasikeitė ir keičiasi svečių supratimas apie Palangą? Trumpai kalbant, apie Palangos, kaip kurorto, įvaizdį. O gal kurorto įvaizdis – kaip...


„Sakykite, kodėl Palangoje yra tiek daug apleistų, nenaudojamų pastatų? Jūsų kurortas  -labai gražus, bet tiek griuvenų, pastatų vaiduoklių nesame matę nė viename Europos kurorte“, - naiviai stebėjosi į redakciją užėjęs svečias iš Lenkijos Rafalas Kosčiukevičius. Nesulaukęs aiškaus atsakymo, jis fotografavosi prie mūsų redakcijos, Vytauto g. 87, jau daugelį metų be gyvos dvasios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius