Ar tikrai muziejai – šviesos ir kultūros steigėjai?

Gina KUBILIŪTĖ, 2012-08-06
Peržiūrėta
1928
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gintaro muziejus Palangoje sulaukia daugiausia lankytojų.
Gintaro muziejus Palangoje sulaukia daugiausia lankytojų.

 

Muziejų metais paskelbti 2012-ieji atrodo turėtų pritraukti daugiau lankytojų, o ir pačios kultūros įstaigos džiaugtis didesniu tiek žmonių, tiek valdžios dėmesiu.

Tačiau Palangos muziejai negali pasigirti itin dideliais pokyčiais, ar gausesniu finansavimu organizuoti kultūrinei veiklai. Ar „popsinės“ kultūros kupina J.Basanavičiaus gatvė neužgožia rimtojo meno? „Kas ką nori, tas tą randa“, – atsako „Palangos tilto“ kalbinti pašnekovai. Šiemet šioje sferoje gali atsirasti ir naujas objektas – Palangos krašto muziejus, tačiau procedūros dėl steigimo slenka gan lėtu žingsniu.

 

Lėšos vargingos

Kurorte valstybinius ar savivaldybės muziejus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: Palangos gintaro muziejus, Antano Mončio namai-muziejus, Jono Šliūpo memorialinė sodyba.

„Ar pakanka Palangai tiek muziejų? Nesigilinant, nieko nepakanka. Jei pažiūrėtume pozityviai – turime viską, tik nėra didesnių erdvių kultūriniams renginiams. Kameriniai koncertai, taip, telpa į mūsų bažnyčią, muziejų. Šiaip turime gausybę renginių. Netrukus prasidės Naktinės serenados, kur renkasi patys išrankiausi muzikos gurmanai“, – kalbėjo

Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius.

Anot jo, kurie apskritai skundžiasi gyvenimu, nieko ir neranda.

Jis pripažino, kad savivaldybės šiemet skiriama 30 tūkst. litų suma kultūros projektams yra vargana. Tačiau pasidžiaugė, kad valdžia išvis nenubraukė lėšų kultūrai.

„Šiemet pinigų nepadaugėjo. Apie vienas milijonas litų skirtas kurhauzo restauracijai, bet čia ne kultūrinė programa, nors tai susiję su kultūra. Visi galime pasakyti, kiek kainuoja duona, kava, tačiau, nemanau, kad žmonės suvokia kultūros vertę – kiek kainuoja gražus ir malonus įspūdis gyventojams ar miesto svečiams“, – sakė V.Rekašius.

 

Steigs krašto muziejų

Šiais metais kurorte pajudėjo ledai dėl krašto muziejaus steigimo.

„Savivaldybės gėda buvo neturėti savo krašto muziejaus. Taryba yra priėmusi sprendimą dėl jo steigimo, tebevyksta biurokratinės procedūros“, – kalbėjo Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas.

Preliminariai, pradžiai, anot jo, planuojama ekspozicijoms išnaudoti vietą „Anapilio“ pirmajame aukšte. Eksponatų apie kraštą tikimasi surinkti iš viešosios bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus, privačių žmonių.

„Turėjo būti paskelbtas konkursas muziejaus vadovo pareigoms užimti. Tačiau nežinau, kodėl jis dar nėra paskelbtas“, – stebėjosi V.Rekašius.

Kaip laikraščiui paaiškino Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, šiuo metu yra atliekama galimybių studija krašto muziejaus steigimui.

„Turime išsiaiškinti, kas galėtų būti tame muziejuje, kur geriausia būtų jam vieta“, – aiškino pašnekovė.

Po galimybių studijos bus skelbiamas ir konkursas vadovo pareigoms užimti.

Galimybių studijai savivaldybė iš miesto biudžeto skyrė 25 tūkst. litų. Ją tikimasi užbaigti dar šiais metais.

 

Žiūri skeptiškai

Į tokio objekto atsiradimą gan skeptiškai žiūri Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė.

„Aš būčiau ėjusi kitu keliu. Bet toks sprendimas jau priimtas. Norint daryti tokį muziejų, reikia turėti rinkinių, abejoju, kad jie turi. Daugeliu atveju jie kartosis, kas yra Jono Šliūpo muziejuje. Nežinau, kokia prasmė būtų atidaryti panašų muziejų“, – komentavo B.Kulnytė.

Lietuvos nacionaliniam muziejui Palangoje priklausančioje Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje taip pat esama daug informacijos apie kurorto istoriją. Tai yra vienintelis burmistro išlikęs namas Lietuvoje.

Per metus muziejaus, darbuotojų išlaikymui skiriama apie 150 tūkst. litų.

Anot pašnekovės, per metus čia apsilanko iki 6 tūkst. žmonių. Ypač gausu yra vaikų, kurie čia įleidžiami nemokamai.

Skundžiamasi tuo, kad iki šiol iki sodybos nuo Vytauto gatvės nėra tinkamo priėjimo.

„Lankytojų sulaukiame panašiai, tik gauname barti dėl tako”, – prisipažino pašnekovė.

Viliamasi kada nors nutiesti šaligatvį. Anot muziejininkės, šiemet situaciją bent kiek palengvino tai, kad atsirado rodyklė, nurodanti, kur yra Jono Šliūpo sodyba.

 

Remia ir privatūs asmenys

Kiek daugiau lankytojų sulaukia savivaldybės finansuojami Antano Mončio namai-muziejus.

Anot direktorės Loretos Birutės Turauskaitės, kaip ir kasmet į muziejų ateinančių lankytojų yra 7-10 tūkstančių. Tačiau čia esą ne visi žmonės, nes ekspozicijos yra vežamos ir į kitus miestus ar užsienį, kur taip pat netrūksta lankytojų.

Beje, šiemet Palangos savivaldybė suteikė tikslinę dotaciją – 15 tūkst. litų. Papildomos lėšos skirtos eksponuoti muziejaus parodą Vokietijoje, taip reprezentuojant Palangą. Paprastai metams muziejui, darbuotojų atlyginimams skiriama apie 110 tūkst. litų. Pasak direktorės, šiuos metus paskelbus muziejų metais, paremti Antano Mončio namus panoro ir privatūs asmenys.

Pasak jos, situaciją pagerino tai, kad šiemet apie muziejus, lankytinas vietas labiau išplatinta informacinėje sistemoje. Informacijos turistai, tarp jų ir užsieniečiai, gali rasti turizmo centruose, oro uostose.

„Ateina žmonės, atkeliavę iš Rusijos, sako, kad dabar žino, kur gali apsilankyti. Informacijos sklaida dabar didesnė, o tai labai padeda žmonėms rasti muziejus“, – džiaugėsi L.B.Turauskaitė.

 

Daugiau nereiškia geriau

Paklausus, kaip vertina Palangos muziejų gyvenimą, L.B.Turauskaitė atsakė, jog jų gali būti dar ir daugiau, tačiau, tai nereiškia, kad bus geriau.

„Mieste turėtų būti atlikta kokia studija Palangos kultūros poreikiams. Dabar jaučiasi chaotiškumas, nėra kultūros sistemos Palangoje. Nėra tarpusavio bendravimo, atrodo, kiekvienas kažką darome atskirai“, – teigė muziejininkė.

Ji pasakojo, kad lankytojai dažnai klausia, kur yra kiti muziejai. Jie papasakoja, ir kryptį nurodo. Tačiau teko sulaukti pasakojimų iš turistų, kad, paklausus, kur yra Antano Mončio namai, kitų muziejų darbuotojai atsakydavo esą nežino.

„Myliu visus Palangos muziejus. Jie yra pakankamai geri ir reikalingi. Jie nubraukia dešimt Palangos minusų“, – šyptelėjo L.B.Turauskaitė.

 

Gintaro muziejuje – atsinaujinimas

Kur kas didesniais lankytojų srautais gali pasidžiaugti Lietuvos dailės muziejui priklausantis Palangos gintaro muziejus. Iki šių dienų šiemet jame apsilankė jau daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Panašūs srautai tuo pačiu laikotarpiu buvo ir pernai.

Daug metų neremontuotas muziejus atsinaujina ir bando prisitaikyti prie modernesnių ekspozicijų. Dar pernai buvo pakeistos eksponatų vitrinos, atsirado audiovizualinės medžiagos.

„Visokių nuomonių susilaukiame, vieniems patiko senesnis variantas, kai buvo daug medžio, sako, dabar per daug stiklo atsirado, atrodo kaip parduotuvėje. Kitiems dabartinis pateikimas patinka“, – teigė Palangos gintaro muziejaus vedėja Vilija Macienė.

Žinia, jau baigėsi muziejaus remonto pirmasis etapas, kurio metu buvo sutvarkytos vazos, balkonai, terasa ir padaryti kiti darbai.

Anot muziejininkės, dabar vyksta antro etapo darbai. Jame nusimato dar daugiau darbų – suremontuoti visas buitines sąlygas.

„Planuojama sutvarkyti ir stogo dangą, komunikacijas, vandentiekio sistemą. Reikės įrengti liftą neįgaliesiems“, – vardijo V.Macienė.

Kalbėdama apie muziejus Palangoje, pašnekovė teigė, kad svarbiausia yra ne kiekybė. Muziejus, anot jos, turi būti traukos centras, o ne tai, kad pastato eksponatą ir jis niekam neįdomus. 

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".

 

Jūsų komentaras:

Parko ir muziejaus vadovams 2012-08-07 17:49 (IP: 78.61.88.19)
Gal būtų gerai nors papraščiausias pandusas neįgaliesiems prieš svaičiojant apie liftą.Jau treti metai parko renovacijai,o vis neįmanoma pakliūti net į Židinio menę paklausyti koncerto,o jei turit bilietą į terasą prasideda lietus,koncertas persikelia į menę,o tu važiuoji namo kad ir su bilietu.O ir prie rožyno užtenka palyginti takelį ir atrakinti šoninius vartus.

Taip pat skaitykite

„Pasakiška Palangos vila „Anapilis”, kurią su didžiule meile, neišpasakytai  atsakingai ir kruopščiai Palanga atnaujino iš pagrindų, puikus ir inovacijų kupinas Palangos kurorto muziejus, naujas atostogų kultūros tradicijas žadantis „Palangos parko festivalis“ ir mūsų eurovizinė princesė Monika Liu vakar atvertė dar vieną puikų kultūros renginių naujose Palangos erdvėse puslapį....


Kurorto kultūros ir meno darbuotojai paminėjo Kultūros dieną

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 20 | Rubrika: Kultūra

Palangos kultūros ir meno srities darbuotojai turiningai paminėjo pasaulinę Kultūros dieną. Balandžio 14 d. Nepriklausomybės aikštėje tradiciškai buvo iškelta Taikos vėliava, o po šios ceremonijos kurorto kultūros ir meno darbuotojai išvyko į turiningą ekskursiją. Ekskursijos metu aplankyta Žemaitijos sostinė Telšiai, Alkos muziejus, Plungės...


Šių metų liepos 10 dieną sukako 15 metų, kai Palangoje, pastate, kurio adresas – S. Daukanto g. 16, duris atvėrė Antano Mončio namai – muziejus. Būtent tą dieną čia oficialiai atidaryta nuolatinė šio menininko kūrinių ekspozicija, kuri pati yra verta kultūros vertybės statuso. O 2010-ųjų sausį pastatas, kuriame įsikūrė A. Mončio namai – muziejus įrašytas...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


„Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013 turi visas galimybes parengti Kultūros plėtros programos viziją ir, sukūrusi didžiulį bendradarbiavimo tinklą, jungiantį savivaldybės, biudžetines įstaigas, viešąjį ir verslo sektorių, nuoširdžiai ir nuosekliai dirbdama šiuos ir ateinančius metus, 2017-aisiais pateikti savo kandidatūrą tapti Europos kultūros sostine...


Be maisto žmogus išgyventų savaites, be vandens – keletą dienų, tačiau be oro galėtume išbūti tik keletą minučių. Kvėpavimo sutrikimai, kamuojantys tiek vaikus, tiek suaugusius, turi įtakos tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Ir jeigu vaikai dažniausiai kenčia dėl padidėjusių adenoidų, kuriuos galima nesunkiai pašalinti, suaugusiesiems yra sunkiau. Kvėpavimo...


Lietuvos kredito unijoms pastaruoju metu dėmesio nestinga. Sparčiai joms augant, Lietuvos bankas priėmė kredito unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemones. Tačiau į jas Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus linkęs žiūrėti optimistiškai: „Galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija...


Muziejų metais paskelbti 2012-ieji atrodo turėtų pritraukti daugiau lankytojų, o ir pačios kultūros įstaigos džiaugtis didesniu tiek žmonių, tiek valdžios dėmesiu. Tačiau Palangos muziejai negali pasigirti itin dideliais pokyčiais, ar gausesniu finansavimu organizuoti kultūrinei veiklai. Ar „popsinės“ kultūros kupina J.Basanavičiaus gatvė neužgožia rimtojo meno?...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius