„Aš ir pati savęs esu klaususi, kodėl aš taip susižavėjau miškais“

Rasa GEDVILAITĖ, 2010-08-28
Peržiūrėta
1901
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kaip perteikti jausmą aplink supamai gamtai, siūruojantiems miškams, neseniai pasodintiems ir sėkmingai šaknis leidžiantiems dar jauniems medeliams, tačiau kažkuomet tapsiančiais galingais miško valdovais, kaip išmokti tai perteikti kitiems? Žurnalistė, viešosios įstaigos „Žaliosios girios“ direktorė Irena Šalkauskienė tai puikiai geba. Veikli moteris šiuo metu baigia ruošti jau šeštąją „Miškas ir mes“ knygą, kurioje šįsyk bus plėtojama miškų urėdijų tema. Ankstesnėse knygose – įvairi tematika, atskleidžianti unikalias, itin traukiančias miškų detales. Šia veikla I.Šalkauskienė neapsiriboja.

 

Perduodama patirtis

„Aš ir pati savęs esu klaususi, kodėl aš taip susižavėjau miškais. Tam tikriausiai didžiausios įtakos turėjo mano gyvenime sutiktas miškininkas Rimantas Grikevičius, ėmęs vėliau su užsidegimu leisti ir „Miškas ir mes“ knygas“, - užsiminė I.Šalkauskienė apie užgimusios meilės kaltininką. Šio garbaus žmogaus dėka, pasak pašnekovės, užgimė ir noras išvysti draugėn suburtus Jaunųjų miško bičiulių būrelius. „Kartą pasodinę medelį, vaikai jau niekuomet jų nelaužys“, - patirtimi pasidalino I.Šalkauskienė. Jos ir gyvenimo bendrakeleivio Antano Zelenausko dėka kasmet Zelenauskų sodyboje klega stovyklaujantys vaikai. Jie tęsia Angelės Zelenauskienės įkurto labdaros ir paramos fondo „Klotilda“ išvystytą idėją. Vasaros metu sodyboje stovyklaudavo netgi po 300 vaikų, deja, šiemet padėtis kur kas skurdesnė – finansavimo stoka sutrukdė atvykti ir ne tik žaisti, bet ir pasisemti naudingų žinių.

Turėję stovyklavietę šalia jūros, pasibaigus panaudos sutarčiai, teko jos atsisakyti, žinoma, dėl to vaikai nenukentėjo, nukentėjo tik ta vieta, nes kadaise buvusi tvarkinga, šiuo metu ji tapusi tiesiog apleista ir niekam nenaudinga apgriuvusių pastatų vaiduoklių buveinė. Veikla nenutrūko, siekiant vienintelio tikslo – suteikti visapusiškai naudingą laiką vaikams, tad nuolatiniai užsiėmimai, sekantys vienas kitą, metai iš metų vilioja jaunuosius aktyvistus atvykti į pajūrį.

„Miškams vaikai tiek daug gero padaro – sodina medelius, tveria skruzdėlynus, patys jį taip ima pažinti, žinoma pradeda ir kitaip vertinti. Ir mano anūkai pasodinę medelius, su smalsumu visuomet juos lanko“, - apie vaikų patiriamą naudą kalbėjo I.Šalkauskienė.

 

Nueitas kelias

„Pasiėmė mane miškai“ – straipsnių, apybraižų, reportažų rinkinys, parašytas I.Šalkauskienės, atspindintis visą jos, kaip žurnalistės, nagrinėtą miškų tematiką. Su pertraukomis baigusi žurnalistikos studijas, po keletos metų ėmėsi savo pasirinktos profesijos „Komjaunimo tiesoje“. Kaip prisiminė I.Šalkauskienė, apie jokią pasirinkimo laisvę, ką gvildenti, nebuvo ko net svajoti, tad vienu metu net buvo išėjusi iš darbo. Išdirbusi ten dešimt metų buvo pakviesta dirbti Lietuvos vaikų fondo, Invalidų draugijos ir Raudonojo Kryžiaus draugijos laikraštyje „Bičiulystė“. Po penkerių metų keliai nuvedė prie „Dienos“ redaktoriaus Ryčio Tarailos kabineto durų. Kaip pripažino žurnalistė, šis redaktorius suteikė daug naudingų pamokų, pravertusių ir pradėjus dirbti miškų žinyboje. Veiklios žurnalistės dėka „Valstiečių laikraštyje“ atsirado priedas „Giria žalioji“, skirtas miškininkams ir visuomenei. Ėmusi dirbti Generalinėje miškų urėdijoje ryšiams su visuomene atstove, I.Šalkauskienė susidūrė su vidiniais prieštaravimais, paskatinusiais imtis savarankiškos veiklos. Taip gimė jos įsteigta viešoji įstaiga, ėmusi džiuginti gyvybingomis knygomis. „Dabar aš viską darau taip, kaip man norisi, o ne kitiems“, - apie pasikeitusią padėtį džiugiai atsiliepė I.Šalkauskienė, galėdama laisvai imtis veiklos, kurioje gali puikiai atsiverti.

 

Kylantys pavojai

„Kai dirbau Generalinėje miškų urėdijoje ypatingai buvo siekiama skleisti kuo daugiau informacijos apie miškus, miškininkus visuomenei. Taip buvo siekiama žmones supažindinti su miškininkų veikla, taip pat užkirsti kelią galimoms grėsmėms“, - prisiminė buvusią veiklą I.Šalkauskienė, negalėdama pamiršti ir to, kaip buvo kovojama prieš ugnies pavojų. Kaip pasakojo pašnekovė, į pagalbą buvo pasitelkusi net kunigus.

Miškams dažnai kyla pavojų, tačiau, kaip patvirtino I.Šalkauskienė, dažniausiai tik privačiuose miškuose kyla anarchija, kuriuose medžiai kertami vos tik užsigeidus. „Valstybiniuose miškuose to padaryti neįmanoma, būtų baudžiama griežtai. Viskas daroma pagal nustatytą tvarką. Draustiniuose apskritai niekas neliečiama“, - apie miškuose vyraujančias taisykles papasakojo veiklioji moteris, puikiai pažįstanti šias vietoves.

 

Tėvynės šauksmas

„Daug kur nebūta, negirdėta, nematyta“, - būtent apie mūsų gimtąją Lietuvą iš vienos jau išleistų knygų „Miškas ir mes“ byloja pačios knygos leidėjos I.Šalkauskienės užrašyti žodžiai. Neveltui jos leidžiamos knygos įvardijamos kaip enciklopedijos. Jose ne tik daug pažintinių kelionių po miškus, su juos prižiūrinčiais miškininkais, bet ir naudingų patarimų, žinių. Nors, kaip papasakojo pašnekovė, kasmet su šeima patraukia atostogų į svečias šalis, tačiau ilgai užsibūti nesinorima, nes „Lietuva ima šaukti“. Keletą metų jau Palangoje gyvenanti, iš Vilniaus atvykusi moteris atrado čia savo namus, kuriuose jaučiasi laiminga, gali „susidėlioti mintis“ visiems darbams ir be vargo juos įgyvendinti, juk šiuo metu gyvena apsupta gamtos, netoliese ošiančios jūros.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Pastaruoju metu Valstybinė miškų tarnyba iš miško savininkų sulaukia nemažai klausimų dėl žemės mokesčio. Teiraujamasi, ar pagal tikslius duomenis žemės mokestis jiems apskaičiuotas.


Esate itin svarbi bendruomenė, kuri mums visiems užtikrina saugumo jausmą. Jūsų darbas reikalauja ne tik didžiulės fizinės, bet ir dvasinės ištvermės, neišsenkančių jėgų ir kantrybės. Linkiu, kad šios profesijos reikšmė ir kilnumas atsvertų darbo įtampą bei sudėtingumą. Ir toliau būkite tvirti, atsakingi, drąsūs, telydi Jūsų darbus visuomenės pagarba ir artimųjų palaikymas.


Koks instrumentas vadinamas sielos veidrodžiu, kam orkestrui reikalingas dirigentas, kodėl muzikuojant būtina klausytis vienas kito – atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų naujojoje edukacinėje programoje vaikams „Skambantis miškas“ kviečia atrasti „Palangos orkestras“. Pirmosios muzikinės kelionės mažųjų klausytojų laukia jau gruodžio 17 d. Palangos kurhauzo teatro salėje. 


Ko gero, pirmąkart per ilgą savo žurnalistinę karjerą savo pašnekovui sunkiau nei įprastai formulavau interviu klausimus. Ko dabar, karantino suvaržymų metu, klausti žmogaus, kuris iki koronaviruso pandemijos sukosi visų Palangos kultūros renginių centre? Kokia gali būti kultūra kurorte karo, kaip šių eilučių autoriui pasakė viena „Palangos tilto“ skaitytoja –...


21-erių metų Marius Žostautas, prekybos centro „Maxima“ Palangos centre kasininkas-pardavėjas, pateko į didžiausio šalies maisto prekybos tinklo sausio herojų vienuoliktuką – už paslaugumą ir dėmesį klientams. Viena palangiškė nepatingėjo apie jai patikusį „Maxima“ darbuotoją parašyti jam padėką ir nusiųsti ją „Maxima“ vadovybei į...


Daugiau kaip 2 000 eurų prieš Kalėdas pagalbos reikalingiems palangiškiams išdalinęs Paulius Rojus, verslininkas, įmonės „Pajūrio šaltinis“ direktorius,  prašė „Palangos tilto“ neskelbti apie jo geradarystes: „Man nereikia to, bet suprantu, kad jums, žiniasklaidai, to reikia, tad tebūnie... Tai padariau pirmiausia dėl savęs...


Žiemai atėjus, atrodo, paukščiai prityla, bet tik ne profesionaliems paukščių stebėtojams, kurie jų atranda bet kokiais metų laikais. O jų ir yra. Palangiškiai puikiai žino, kur būriuojasi gausiausi ančių būriai, kaip prisivilioti zylutes, o ornitologas Algimantas Petraitis papasakojo, kad ir žiemą galima išgirsti paukščių giesmių. Kalbėjomės apie...


Vadovaujantis Aplinkos ministerijos ministro 2009-ųjų metų įsakymu ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“, buvo parengtas Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas. Šio žemės ir miško savininakms svarbaus projekto organizatorius yra Aplinkos ministerija, o rengėjas –Valstybinė miškų tarnyba. Šią savaitę su projektu buvo...


Kaip perteikti jausmą aplink supamai gamtai, siūruojantiems miškams, neseniai pasodintiems ir sėkmingai šaknis leidžiantiems dar jauniems medeliams, tačiau kažkuomet tapsiančiais galingais miško valdovais, kaip išmokti tai perteikti kitiems? Žurnalistė, viešosios įstaigos „Žaliosios girios“ direktorė Irena Šalkauskienė tai puikiai geba. Veikli moteris šiuo metu baigia ruošti jau šeštąją...


Alkoholis – iš apytamsių rūsių ir miškų

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 24 | Rubrika: Miestas

Nuo šių metų sausio 1-osios Lietuvoje įsigaliojo naujos įstatymų pataisos, ribojančios alkoholio prekybą nakties metu – nuo 22 valandos vakaro iki 8 valandos ryto. Beveik nėra manančių, kad alkoholio vartojimas sumažėjo. Labiau tikima, kad klesti šešėlinė prekyba – kenčia didieji alkoholinių gėrimų gamintojai, o pelną krauna nelegaliai gaminantys svaigalus. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius