Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti

Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti

2018 10 25

Robertas DARGIS
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų perversmų. Paradoksas, bet mūsų nūdienos ekonomikos nebespėja su technologiniais pokyčiais. Iššūkių vis daugėja – idėjų trūkumas, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei jų pritaikomumas, didėjanti atskirtis tarp technologijoms reikalingų kompetencijų ir žmonių turimų įgūdžių, globali konkurencija, reikalaujanti vis aukštesnio produktyvumo lygio.
Lietuvoje produktyvumas auga vangiai dėl kelių priežasčių: griežto darbo rinkos reguliavimo ir neoficialių darbo santykių bei įgūdžių neatitikimo didinant našumą, kuris, beje, vis dar gerokai mažesnis nei EBPO vidurkis, o pastaraisiais metais jo augimas dar sulėtėjo. Nuo 2009-ųjų antrosios pusės iki 2013-ųjų Lietuvos darbo rinkos produktyvumas augo sparčiau nei atlyginimai. Tačiau prieš trejus metus tendencija pasikeitė, o apie numatomas jos neigiamas pasekmes pirštu jau kurį laiką baksnoja vietos ir užsienio ekspertai.
Dabar nepraleidžiame progos pasidžiaugti, kad Lietuvos ekonomika auga, nedarbas mažėja, atlyginimai didėja. Tačiau yra ir kita pusė – įmonėms pagaminti tą patį prekių ar paslaugų kiekį tampa vis brangiau. Tai reiškia, kad neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą. Tokioje situacijoje įmonės paprastai svarsto tik kelis galimus kelius: stabdyti algų kėlimą ir rizikuoti netekti reikiamų darbuotojų, arba kelti paslaugų ir produkcijos kainas.
Dar vienas, bet ilgalaikės strategijos reikalaujantis kelias yra produktyvumo didinimas. Dažnu atveju įsivaizduojame, kad šį klausimą galime išspręsti tik investavę į naują techniką ar technologijas. Bet nepamirškime, kad būtina investuoti ir į žmones, kad jie gebėtų pasinaudoti technologinėmis žiniomis. Dabar susiklostė paradoksali situacija – šiemet pradžioje išaugo ne tik bedarbių, bet ir laisvų darbo vietų skaičius. Vadinasi, įmonės pasirengusios priimti daugiau darbuotojų, bet trūksta turinčių reikiamų kvalifikacijų žmonių.
Dauguma įmonių, didindamos produktyvumą ir spręsdamos darbuotojų trūkumą, jau ne vienerius metus investuoja į technologinį atsinaujinimą. Bet kol kas dažna jų pamiršta ir neišnaudoja turimo reikšmingo turto – jų kaupiamų duomenų. Įmonės per savo veiklos metus sukuria ir sukaupia milžinišką duomenų bazę, tačiau dažnu atveju neišnaudoja šio turimo potencialo dėl mažų savo IT pajėgumų ir šios srities specialistų trūkumo. Dabartinės siūlomos technologijos ir metodai, sparčiai besivystančios analizės galimybės įmonėms suteikia naujus būdus optimizuoti procesus. Tai reiškia ir prieigą prie duomenų, ir naudojimąsi jais, o taip pat produktų ir patirties atnaujinimą – pasaulį, kuriame viskas nuolatos pritaikoma ir tikslinama.
Dėl naujausių didelių duomenų saugojimo galimybių ir analizės naujovių dirbtinis intelektas jau padarė didelę pažangą gerinant gamybos aplinką ir procesus. Tai suteikia naujas galimybes ir įmonių vadovams priimti greitus bei labiau pagrįstus verslo sprendimus. Tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė „McKinsey“ nustatė, kad pramoninės įrangos nuspėjamoji techninė priežiūra, naudojant dabartines dirbtinio intelekto galimybes, gali sumažinti kasmetines techninės priežiūros išlaidas 10 proc., o prastovas – iki 20 proc.
Technologinė pažanga ir duomenų analizė atveria dar ir galimybes hyper personalizuotai gamybai. Tai reiškia, kad įmonės gali pereiti į kitą lygmenį, pritaikydamos produktus ir paslaugas individualiems vartotojams. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc. vartotojų teigė, kad jie yra pasirengę sumokėti 20 proc. priemoką už individualizuotus produktus ar paslaugas.
Galimybė naudotis daugialypiais duomenų šaltiniais – asmeniniais, pramonės, gyvenimo būdo ir elgsenos – ir jų analizė paslaugų ir produktų pardavėjams suteikia beveik realiuoju laiku duomenis apie žmogaus pirkimo įpročius ir jo poreikius, kuriais remiantis priimami rinkodaros ir pardavimo sprendimai.
Akivaizdu, kad dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti. Bet kad pasinaudotume šio technologinio proveržio vaisiais, pirmiausia turime suvokti jų kuriamą pridėtinę vertę ir įvertinti, kokių naujų žinių ir įgūdžių turime įgyti patys. Tarptautiniai ekspertai jau prieš kelerius metus pateikė rekomendacijas daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą: didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę, skatinti suaugusiųjų mokymąsi. Be kita ko rekomenduojama gerinti naujų technologijų diegimo įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą. Be abejonės, kad čia reikalingas bendras – verslo, švietimo įstaigų ir valdžios institucijų – kryptingas darbas, nes pavieniai atskiri žingsniai tikrai negali pasitarnauti taip reikalingai sparčiai pažangai.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Praėjusį mėnesį Verslo ir lyderystės akademijos „Invorpore“ organizuotoje dviejų dienų stovykloje „Visraktis“ susirinkę jaunieji pajūrio savanoriai dalijosi, ką jiems reiškia savanorystė, sėmėsi patirties iš kitų bei mokėsi pažinti save ir kitus. Savo įspūdžiais viešai sutiko pasidalinti Klaipėdos „Asmenybės ugdymo centro“ projektų...


Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų perversmų. Paradoksas, bet mūsų nūdienos ekonomikos nebespėja su technologiniais pokyčiais. Iššūkių vis daugėja – idėjų trūkumas, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei jų pritaikomumas, didėjanti atskirtis tarp technologijoms reikalingų kompetencijų...


2017 m. Lietuvoje kilo 9394 gaisrai. Palyginti su 2016 m., jų sumažėjo 6,4 proc. Pernai gaisruose žuvo 103 žmonės (2016 m. – 101), iš jų – 3 vaikai (5), o 181 gyventojas (204) patyrė traumų. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 152 žmones, iš jų 15 vaikų gyvybes, 721 pastatą, 117 transporto priemonių, 499 gyvūnus.


Per pirmą kadenciją miesto savivaldybės Taryboje Arvydas Dočkus, anot jo paties, apsiprato, o antrojoje dabar jaučiąs „malonumą“. „Labai gera žinoti, kad prisidedu prie didžiausio šalies kurorto raidos. Prisipažinsiu, kad pirmoje kadencijoje ne visų sprendimų kelias iki Tarybos – kas slypi jų esmėje– visada būdavo aišku. Dabar labai patogiai...


Artėjantys Seimo rinkimai jau kaitina kai kuriuos savivaldybių politikus, kurie aktyviai žvalgosi progų savo žinomumui padidinti. Vieną tokią progą jiems, regis, padovanojo Palangos miesto taryba, dar liepos mėnesį nusprendusi įvesti naują rinkliavą už kurortinės infrastruktūros naudojimą vietoj mokesčio už nakvynę kurorte apmokestinant įvažiavimą į Palangą transporto...


Palangos kurorto vystymo perspektyvos – geros, bet miesto ateitis būtų dar šviesesnė, jeigu būtų labiau išnaudojama Palangos ir Klaipėdos, kaip vieno regiono, sinergija, sparčiau sprendžiami žemės nuosavybės klausimai ir labiau pasitikima vietos verslu – bene tokia buvo viena svarbiausių praėjusį penktadienį „Vanagupėje“ įvykusios konferencijos...


Visiems bent kiek mąstantiems žmonėms būdinga tausoti, puoselėti medžius, krūmus, želdinius ir visa kas gyva mūsų nuodėmingoje žemelėje. Man, kaip ir daugeliui palangiškių, malonu, kad miestas yra gražinamas, puoselėjami žalieji plotai. Malonu, kad priešingai nei kai kuriuose netgi greta esančiuose miestuose, mūsų kurorte stengiamasi medžius genėti, menkaverčius šalinti...


Trečiadienio vakarą S. Vainiūno meno mokyklos salėn susirinkusiems Palangos bendruomenės nariams miesto meras Šarūnas Vaitkus pristatė praėjusio pusmečio veiklos ataskaitą. Porą valandų trukusiame susitikime su gyventojais meras ne tik vardijo savo ir visos komandos – Tarybos ir Savivaldybės administracijos darbuotojų – atliktus darbus bei artimiausiu metu numatomus pradėti...


Kodėl turime mokėti už vonios kambario šildymą?

Edvardas SKRITULSKAS, 2013 04 04 | Rubrika: Nuomonės

Jau nebe pirmą kartą kreipiuosi į Palangos miesto merą Šarūną Vaitkų su klausimu dėl vonios kambario ploto atskyrimo nuo apmokestintos šildymo kvadratūros.


Parengta Šventosios jūrų uosto galimybių studija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 28 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę miesto meras Vytautas Stalmokas, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo techninės tarybos posėdyje, kur UAB „Ardanuy Baltic“, Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingeneria“ atstovė Lietuvoje pristatė Šventosios jūrų uosto galimybių studiją.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius