Dar kartą apie Meilės alėją

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 10 07
Vitalius Bernardas Litvaitis.

Vitalius Bernardas Litvaitis.

Rugpjūčio 20 d. „ Palangos tilto“ rubrikoje „Tiškevičių bulvaras“ skaitytojams bei Palangos praeities gerbėjams pateikta jaukaus prieškopio tako, vadinto Meilės alėja, „biografija“. Naudodamasis kai kuriais man žinomais šaltiniais, galėčiau šį bei tą papildyti ir patikslinti.
Tako pavadinimui „Meilės alėja“ naudoju kabutes, nes pavadinimas sąlyginis. Oficialiai šio vardo alėja niekada neturėjo, tačiau palangiškių bei vasarotojų populiariai taip buvo vadinta tarpukario Lietuvos laikais.
Negaliu sutikti su teiginiu, kad prieš 100 metų takas nebuvo įvardintas jokiuose planuose. Tiškevičių lenkų kalba dar prieš I-ąjį pasaulinį karą sudarytame Palangos miesto plane takas pavadintas „Palangos mylėtojų alėja“ (Aleja Milosnikow Pologi“). Kas buvo tie Palangos mylėtojai?
Vakarų Lietuvos dvarininkai, akcijos iniciatoriai Tiškevičiai, paskelbė politinę manifestaciją: Palanga turi tapti Lietuvos – Lenkijos dominuojančiu kurortu ir nukonkuruoti prūsiškąjį Soboto  (Sopoto) kurortą. Susikūrė bendrija, pasivadinusi „Palangos mylėtojų draugija“. Ši visuomeninė organizacija finansavo reklaminių prospektų lenkų ir rusų kalbomis leidybą, užsakė knygelę apie Palangą ir Kretingą, ją parašė dr. Stanislavas Karvovskis (Stanislaw Karwowski, „Poląga i Kretynga“, Poznan, 1913 m.). Palangos mylėtojai įkūrė meteorologinę stotį, inicijavo progimnazijos reorganizavimą į gimnaziją, ruošėsi steigti Palangos krašto muziejų. Šios organizacijos iniciatyva ir lėšomis sudarytas pirmasis mums žinomas miesto planas (šiame plane pažymėta Palangos mylėtojų alėja), plano kopija yra miesto bibliotekoje. Apie draugiją ir jos veiklą žinios ganėtinai skurdžios, žinoma, kad ji gyvavo iki pirmojo pasaulinio karo, po karo savo veiklos neatnaujino.
1918 m. Palangą užgrobusi Latvija jokių geografinių pakeitimų nedarė, gatvių pavadinimai palikę lenkiški bei rusiški.
Atgavus kurortą po ginčų su „braliukais“, 1922 metais sudarytas lietuviškas kurorto planas, jame gatvėms suteikti jau lietuviški vardai, Palangos mylėtojų alėja pervadinta Laisvės alėja (žiūr. „Palangos istorija“, 270 psl.).
Po S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio ir žūties Laisvės alėja pavadinama legendinių lakūnų vardais. Šis vardas paliktas ir po 1939 metų gaisro, architektui Vadimui Lvovui vadovaujant sudarytame naujame miesto bendrajame plane.
Sovietmečiu, apie 1948 metus, valdžia nutarė, kad lakūnai neverti gatvelės vardo ir alėją pervadino Taikos alėja. Jau nepriklausomybės laikais gatvelė oficialiai pavadinta Meilės alėja, manant, kad atstatomas buvęs tikrasis jos vardas.
Kodėl taip giliai įsišaknijo žmonių sąmonėje Meilės alėjos vardas?
Manau, pirmiausiai dėl asociacijos su buvusiu Palangos mylėtojų alėjos vardu, antra – tarpukario Palangoje šiame take buvo įprasta pasimatymų, susitikimų bei pasivaikščiojimų vieta ir visi populiariai dėl to ją vadino „Meilės alėja“. Alėjoje nebuvo beveik jokių statinių išskyrus Tiškevičių vilų. Tas vardas, matyti, buvo taip įaugęs į žmonių mąstyseną, kad ir atvirukai buvo išleisti su tuo netikru alėjos vardu.
Mano asmeninė nuomonė apie tolesnę Meilės alėjos ateitį: jei jau nutarta šį vardą įteisinti, tegul taip ir palieka, tačiau galbūt būtų sąžininga alėją pasidalinti su Tiškevičių vardu? Alėjos atkarpai nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Birutės kalno suteikti Tiškevičių alėjos vardą. Žinoma, reikėtų nugriauti parko prieigų šmėklą – buvusią „Vaidilutę“, jos vietoje įrengti skverą, o ateityje jame pastatyti paminklą visai Tiškevičių dinastijai.
Tiškevičių alėjos pradžioje, prie S. Dariaus ir S.Girėno gatvės, jau iškart derėtų įrengti meninę žymą su Tiškevičių herbu, šeimos devizu ir labai lakonišku Palangos kūrėjų pristatymu. Tokiam kūriniui vietos ten pakankamai.

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Tai, kad Palangiškio kortelė žmonėms yra reikalinga, jie patys tą įrodė, užplūdę Palangos miesto savivaldybę ir Turizmo informacijos centrą su prašymais ją gauti. Iki šios dienos sulaukta jau bemaž 1000 prašymų.


„Palangos tilto“ iniciatyva ieškoti idėjų Palangai, kad kurortas būtų dar gyvesnis ir įdomesnis, pasiekė kulminaciją: redakcija praėjusį antradienį į „Palangos tilto“ kavaryčio diskusijų naujojo partnerio „Fotokava“ to paties pavadinimo kavinę sukvietė net 14 veiklių, žinomų palangiškių, kurie, mėgaudamiesi skania kava, sutelkė smegenis...


Arčiausiai Baltijos jūros esantis laikraštis „Palangos tiltas“ visiems „Palangos tilto“ prenumeratoriams, skaitytojams, bičiuliams bei visiems Palangos svečiams šiandien pristato savo vasaros priedą, žurnalą „Palanga 2016“.  


„Ko mums labiausiai trūksta? Meilės Lietuvai. Šiandien mes labai jau linkę dejuoti ir verkti dėl to, kad neva „prastai“ gyvename, šiandien mums labai trūksta vienybės ir suvokimo, kiek daug Lietuva yra pasiekusi“, – Gedulo ir vilties dienos išvakarėse sako Laisvės kovų dalyvė Ona Veličkaitė-Gricienė ir nuo vaikystės tremtinės duonos...


Dar kartą apie Meilės alėją

Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 10 07 | Rubrika: Miestas

Rugpjūčio 20 d. „ Palangos tilto“ rubrikoje „Tiškevičių bulvaras“ skaitytojams bei Palangos praeities gerbėjams pateikta jaukaus prieškopio tako, vadinto Meilės alėja, „biografija“. Naudodamasis kai kuriais man žinomais šaltiniais, galėčiau šį bei tą papildyti ir patikslinti.


„Myliu ir nekenčiu“ (Love and hate), – taip anglosaksai dažnai apibūdina socialinius fenomenus ar iškilius reiškinius. Anglija ir visas pasaulis šiomis dienomis atsisveikina su buvusia premjere Margaret Tečer, kurios ambivalentiška asmenybės didybė neabejotinai įkūnija meilės ir neapykantos polius. Nedaugelis taikos meto politikų gali būti...


Palangos kultūrinė – istorinė atmintis savaime gražiai išskiria viešojo intereso labui sąžiningiausiai dirbusius ar tebedirbančius, lemties pašaukimo keliams ištikimus, savosios „tautinės Palangos bendrijos“ narius. Pastarieji 50 metų žinomiausiame Lietuvos kurorte paliko daug įsimenančių ženklų visuose Palangos kampeliuose. Čia pagarbiai minimi...


„Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja bei žydi net mūsų širdies griuvėsiuose“, – yra pasakęs vienas žymiausių XIX a. prancūzų romantikų Viktoras Hugo.


Jau balandžio 14-ąją į pirmą posėdį rinksis naujoji savivaldybės Taryba, o senoji, baigianti keturių metų kadenciją, paskutiniam posėdžiui rinksis rytoj. Daugiau kaip pusė darbą baigiančios kadencijos politikų – net 12 iš 21- rytoj paskutinį kartą brūžins savivaldybės posėdžių salės kėdes. „Palangos tilto“ kalbinami nuo kurorto politikos scenos, savo noru ar pagal rinkėjų valią...


Trys meilės „ilgadieniai“

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 02 18 | Rubrika: Miestas

Nuvilnijo, nuplasnojo trys poilsio dienos. Retas kuris burnojo, gavęs laisvo laiko, mat šiemet tokia prabanga mus aplenks. Pernai atostogų būta per daug, sako, tauta prasigert spėjo, darbo našumas ir rezultatai prastėjo, nuostoliai išaugo, tad šiemet valdžia lyg peiliu nurėžė bet kokį tinginiavimą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas