Daugiabučių renovacija – kas geriau: JESSICA ar naujoji, valstybės remiama?

Daugiabučių renovacija – kas geriau: JESSICA ar naujoji, valstybės remiama?

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 09 12

Su JESSICA – geriau, greičiau, pigiau ir pagal gyventojų poreikius

Kol šešiolikos Palangos daugiabučių gyventojai renkasi į susirinkimus dėl namų atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo ir namo atnaujinimo investicijų planų tvirtinimo, kuriuos rengia valstybės remiamą programą įgyvendinanti Savivaldybė, dviejų daugiabučių – J. Janonio g. 28 ir Žvejų g. 38 gyventojai, apsisprendę renovuoti savo namus pagal programą JESSICA, laukia, kada bus baigti pilnu tempu vykstantys jų daugiabučių atnaujinimo darbai, kuriuos, prižiūrimi namą administruojančio „Palangos butų ūkio“ specialistų, atlieka sparčiai dirbantys bendrovės „Pamario statyba“ darbininkai.
„Palangos tiltas“ pasidomėjo: kiek darbų jau atlikta šiuose daugiabučiuose, o taip pat pasiteiravo dvi daugiabučių modernizavimo programas išmanančių specialistų: kokie yra tų programų panašumai ir skirtumai?


Renovuoja du
daugiabučius

Pirmosios renovacijos kregždės Palangoje – daugiabučiai J. Janonio g. 28 ir Žvejų g. 38. Abu namus administruoja bendrovė „Palangos butų ūkis“, abiejų jų gyventojai, nelaukę, kol valstybė imsis vos ne privalomojo daugiabučių renovavimo tuose namuose, kurie suvartoja daugiausiai šilumos energijos, apsisprendė pasinaudoti kita taip pat valstybės remiama programa JESSICA.
Pastoliai prie daugiabučio J. Janonio gatvėje išdygo gegužės pabaigoje. Šiai dienai fasado atnaujinimo darbai baigti 99 proc. – liko tik smulkūs darbeliai prie namo laiptinių, pakeisti langai tiems gyventojams, kurie to nebuvo padarę, pagal vieningą projektą įstiklinti balkonai. Jau pakeisti visi rūsyje esantys magistraliniai vamzdynai – vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų bei šildymo vamzdžiai, apšiltinta perdanga tarp pirmojo aukšto ir rūsio. Dar nesutvarkytos nuogrindos – tačiau šie darbai, kaip ir kai kurie likę smulkesni, artimiausiu metu bus baigti – skaičiuojamos nebe savaitės, o dienos. Namo mordenizavimas įvertintas 424 tūkst. 12 Lt.
Ilgai laukta, rugpjūtį prasidėjo ir daugiabučio Žvejų g. renovacija. Čia darbų laukia daugiau – namas statytas anksčiau, nei daugiabutis J. Janonio g., tad jo būklė gerokai prastesnė, – ir kainuos jie daugiau – 630 tūkst. 586 Lt. Šiuo metu jau sutvarkyta šildymo sistema – radiatoriai, vamzdynai; pakeisti seni vandentiekio, lietaus bei buitinių nuotekų stovai, pertvarkoma elektros instaliacija. Įsibėgėjo fasado tvarkymo darbai – viena daugiabučio dalis jau sutvarkyta, statybininkai persikėlė prie kitos namo dalies, taip pat tvarkoma stogo danga.
 
Tipiniai projektai
Tiek daugiabučio J. Janonio g. 28, tiek Žvejų g. 38 gyventojai namus renovuoja ne pagal vadinamąją valstybinę programą, pagal kurią šiuo metu numatyta Palangoje renovuoti 16 daugiabučių, o pasinaudojo ES struktūrinių fondų remiama vadinamąja programa daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) pagal JESSICA iniciatyvą.
Kaip „Palangos tiltui“ sakė renovacijos specialistė, ne vieno renovacijos projekto vadovė Loreta Panasiukienė, jeigu lygintume dvi daugiabučių renovacijos programas, jų finansavimas praktiškai nesiskiria.
Anot jos, esminis skirtumas tarp JESSICA ir valstybės remiamos programos yra finansavimo skirtumai.
„Ne tik tai, kad JESSICA finansuoja visi pagrindiniai Lietuvos bankai, tarp jų Swedbank ir SEB, o valstybinę – tik valstybės remiamas Šiaulių bankas. Pastarojo banko sutartys su gyventojais yra gan griežtos, juos „pririšančios“ prie daugybės sąlygų, kai tuo tarpu, JESSICA atveju, sutartys kitų bankų su modernizacijos programos dalyviais, gyventojais, yra pakankamai liberalios.
Nors ir pagal vieną, ir kitą programą paskolas turi grąžinti patys gyventojai, ne savivaldybė, bet pagal JESSICA atsižvelgiama į gyventojų norus, per kiek laiko, kokią paskolos dalį mokant tai daroma“, – sakė L. Panasiukienė.
 Pasak jos, valstybinės daugiabučių renovacijos programos atveju, investicinius projektus rengianti viena Kauno įmonė juos tiesiog „štampuoja“.
„Nedaro individualiai, kaip JESSICA atveju, – sakė pašnekovė. – Be to, labai svarbu, kad rengiant modernizacijos projektą pagal šią programą, dalyvauja ir patys gyventojai“.
Jeigu daugiabutis renovuojamas pagal vadinamąją valstybės remiamą programą, investicinį projektą užsako savivaldybė. Klaipėdai tokius projektus rengia savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi įmonė.
„Mūsų administruojamoje Klaipėdos miesto dalyje pirmajam renovacijos etapui parengti keturių daugiabučių modernizacijos projektai, – sakė L. Panasiukienė. – Mes panagrinėjome ne tik šiuos, bet ir kitiems daugiabučiams parengtus projektus. Jie praktiškai nesiskiria: projektų rengėjai pateikė tipinius dokumentus visiems namams, kur neatsižvelgta į kiekvienų jų būklę, pačių namų savybes, į tai, kokius darbus tiesiog būtina atlikti, o kokie nėra mirtinai reikalingi. Jau nekalbame apie tai, kad į daugiabučių namų gyventojų pageidavimus atsižvelgta nebuvo“.
Pasak projekto vadovės, sunku būtų buvę ir atsižvelgti į tuos pageidavimus, nes gyventojai nelabai turėjo galimybės juos išsakyti: 24 daugiabučių namų butų savininkai buvo sukviesti į Žvejų kultūros rūmų salę, kur jiems tiesiog pristatyta renovacijos programa.

Atsižvelgia į poreikius
„Ir vienos, ir kitos programos tikslas – pasiekti, kad po renovacijos name būtų sutaupyta 40 proc. suvartojamos šilumos energijos. Tačiau mes, pasitardami su daugiabučių gyventojais, visų pirma atsižvelgiame į jų pageidavimus: vieni nori keisti langus, kiti – įstiklinti balkonus, treti – įsivesti termostatinius daviklius, kad žinotų, kiek šilumos energijos suvartojama būtent jų bute ir kad galėtų reguliuoti šilumos energijos tiekimą. Atsižvelgiant į tai ir yra rengiami renovacijos projektai. O Savivaldybės užsakymu projektus rengusi įmonė, kaip minėjau, parengė vienodus projektus visiems namams, ir mes nemanome, kad tai yra teisinga“, – sakė L. Panasiukienė.
Ne vieno renovacijos projekto vadovė pabrėžė dar vieną svarbų momentą: iki šiol valstybės remiamos programos rengėjai nėra iki galo apsprendę ir apsisprendę, kokiu būdu bus mokama už šildymą bei renovaciją.
„Savivaldybės atstovai tikina: jūs už renovaciją nieko nemokėsite, ir žmonės džiaugsmingai šiuos žodžius priima. Tačiau tai nėra tiesa. Kiekvieną mėnesį pagal renovacijai paskolą suteikusio banko nustatytus tarifus bus apskaičiuojamas atitinkamas mokestis, kuris atsiskaitant už komunalines paslaugas bus išskiriamas atskira eilute „už namo renovaciją“. Sudarius sutartį su daugiabutį administruojančia įmone ir renovuojant daugiabutį pagal vadinamąją JESSICA programą, kiekvienam gyventojui yra atidaroma sąskaita banke, kur jis kas mėnesį perves tam tikrą numatytą ir jam jau žinomą sumą pinigų“, – aiškino L. Panasiukienė.

Gyvenimas parodys
Pasak Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjos Elvyros Radavičienės, akcentavusios, jog nėra dviejų daugiabučių modernizavimo programų, esanti viena, kurią nebent sąlyginai galima pavadinti JESSICA 1 ir JESSICA 2, kuris iš dviejų būdų – patiems gyventojams inicijuoti renovaciją ar laukti, kol ateis eilė jų daugiabučiui modernizuoti pagal savivaldybių sąrašus – yra geresnis, parodysiąs laikas. Dabar gi esą svarbu, kad apskritai daugiabučių modernizavimas yra remiamas ir palaikomas aukščiausiu lygiu, kad jam daug dėmesio skiria ir premjeras, ir Aplinkos ministras, ir viceministrė. Ir – kad buvo pakoreguotos piniginės socialinės paramos įstatymo nuostatos, numatančios, jog prieštaraujantys namo renovacijai negaus kompensacijų už šildymą. Šis, kaip sakė E. Radavičienė, „bizūnas“ veikia abiem atvejais – ar renovacija būtų vykdoma per savivaldybių programas, ar pačių gyventojų iniciatyva. Lygiai taip pat vienodai veikia dar viena itin svarbi taisyklė: kad mokėjimai už daugiabučio renovavimą netaptų nepakeliama našta gyventojams, jie ne tik kad negali viršyti tos sumos, kiek renovuojamo namo gyventojai mokėdavo už šildymą per mėnesį, bet turi būti 10 proc. mažesni.
„Abiejų programų esmė, tikslai, uždaviniai, siekiai – tie patys, kreditavimas – toks pat, kaip ir valstybės parama. Esminis skirtumas – kadangi gyventojai labai vangiai dalyvavo JESSICA 1, įtraukus į šį procesą savivaldybes, kurios rengia savąsias programas, gyventojai tam tikra prasme mobilizuojami ir greičiau priimami sprendimai. Jeigu anksčiau neprisišaukdavome norinčių renovuoti namus, dabar neatsimušame: mums skambinama ir klausiama, o kodėl mūsų namas neįtrauktas į programą?“ – sakė E. Radavičienė.

Renovuoti būtina
Apie dviejų programų pliusus ir minusus „Palangos tiltui“ pasakojo ir  Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, kurio paklausėme, kuri iš jų turi daugiau perspektyvos būti sėkmingai įgyvendinta?
„Viena vertus, abi programos beveik vienodos, nes keliami tie patys reikalavimai, tikslai, tokie pat ir finansavimo šaltiniai, – sakė J. Antanaitis. – JESSICA daugiau, galima sakyti, bendrauja su tais daugiabučiais, kuriuose yra arba bendrijos, arba gerai organizuota pati gyventojų bendruomenė. Dažniausiai jie nelaukia, kol namas bus nugyventas tiek, kad už šilumą reikėtų mokėti didžiulius pinigus. Valstybės gi remiamoji programa visų pirma orientuota į tuos namus, kur šilumos energijos suvartojama daugiausiai“.
Beje, J. Antanaitis perspėja tuos, kurie tiki laikas nuo laiko pasigirstančiomis kalbomis, jog šilumos tiekėjai bus spaudžiami mažinti kainas, ir neva jie tai padarys. Pasak jo, jeigu vienas namas moka 600 Lt, o kitas – 60 Lt už tokio pat ploto būstą, kalti ne šilumininkai – jie pro langą įlindę šilumos neišleidžia. Kaltas yra „kiauras“ namas, ir kuo greičiau jis bus modernizuotas, tuo daugiau pinigų sutaupys jo gyventojai, mokėdami už mažesnį suvartotos šilumos energijos kiekį.

Geriau, greičiau, taupiau
Kaip jau anksčiau „Palangos tiltui“ yra minėjęs J. Antanaitis, tų daugiabučių gyventojai, kurie nusprendė tvarkytis namą su JESSICA pagalba, visų pirma išlošia todėl, kad jie patys priima sprendimus ir deda parašus. Gi ten, kur modernizacija vyks „iš po pagalio“, atsiras trečias asmuo – tarpininkas, valstybės, kitaip tariant Savivaldybės paskirtasis administratorius, kuris bus įpareigotas rūpintis gyventojais. Iš pirmo žvilgsnio variantas atrodo lyg „saugesnis“, tačiau kol vyks renovacija, šis tarpininkas, gaudamas 35 ct už 1 kv. m modernizuojamo namo ploto, administruos investicinio projekto priežiūrą. Bet pasibaigus renovacijai, liks „kupra“ – kreditas, ir reikės prižiūrėti, kaip vykdomi kreditiniai įsipareigojimai. Gali laikui bėgant išlįsti smulkių defektų – kas eis į teismą? Valstybė šių klausimų neišsprendė. Tuo tarpu įsijungus į JESSICA tokių klausimų kilti neturėtų: visi jie yra išspręsti sutartyse.
„Aš, kaip Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas, galiu pasakyti: matau, kad vadinamasis valstybines renovacijos modelis nėra iki galo išspręstas ir jau pradeda strigti biurokratijos pinklėse bei kabinetų stalčiuose. Tikrai linkiu visiems, kol yra galimybė, čiupti „už ragų“ JESSICA: tai tikrai geresnis, greitesnis ir pigesnis daugiabučių renovacijos būdas, ypač tiems gyventojams, kurie yra organizuoti ir turi gerus administratorius. Tad palangiškiai, nelaukę, kol jų namai bus įrašyti į renovuotinų sąrašą, pirmą žingsnį žengė teisinga kryptimi“, – dar kartą pabrėžė J. Antanaitis.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip, siaubas !.. 2013-09-14 08:00 (IP: 86.100.60.112)
SUPER teisinga ! Plėšikų šaika... Žmonės kentėjo ir kentės !Daugiabučių renovaciją turi prisiimti valstybė! kaip ir kitos ES valstybės, pvz. Lenkija, o ne iš milžiniškų pinigų užnerti kilpą ant kaklo žmonėms!..Iki pat gyvenimo pabaigos tokių pinigų, nustekenti žmonės, niekaip neturės!...Ar kas suvaldė "Vitės valdų" privačią Butų ūkį,?-net nemėgino ! Smaugė žmones su "stogų remontu"-kas iš tikrųjų buvo tik plėvelės patiesimas ,4 a.-taip šalta, kad vos 14 laipsnių...Patys tai įvardino "Papildomi darbai"- apie stogą net neužsiminta!?Garantijų jokių!..Kontrolės jokios! Tyčiojosi B.Ū. -"visus teismus laimėjom ir laimėsim!.. Taip ir buvo !Kur valdžia? Kodėl gyventojai parduodami kaip vergai ..be jų žinios ir sutikimo ??? Kada bus išgirstas žmogus, kuris šeria ir peni valdžią? A U Ū Ū Ū...

Umama 2013-09-13 18:59 (IP: 188.141.65.27)
Tai sakot kad uz sildyma mokesim zymiai maziau, bet tada gaunasi kad silumos tiekejai taip pat zymiai MAZIAU gaus pelno. Cha cha cha ... manot mes patikejom kad valdzia NEGAUNA savo dallies nuo silumininku superpelno. Sumazejus silumos suvartojimui - KAINOS KILS. Lietuvos valstybe tai kaip banditas po tiltu.

Taip pat skaitykite

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa laukia naujo paraiškų antplūdžio – Aplinkos ministerija ką tik paskelbė jau septintą kvietimą ir iki 2020-ųjų metų sausio 31-osios BETA priims gyventojų ir savivaldybių paraiškas daugiabučių renovacijai. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų...


Pasirašytos daugiabučių atnaujinimo sutartys

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 07 14 | Rubrika: Miestas

Liepos 14 dieną Palangos miesto savivaldybėje UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pasirašė sutartis su AB „Šiaulių banku“ dėl II-ojo Palangos daugiabučių atnaujinimo etapo. Šiuo metu jau į daugiabučių atnaujinimo antrąjį etapą įtraukti 35 namai, visi gyventojų prašymai su pageidavimu vykdyti modernizacijos darbus – įvykdyti.  


Bankams skyrus antrajam kurorto daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapui finansavimą, Palangoje renovacija turėtų vykti sparčiau. Nors renovacijos procesas mieste, kaip ir visoje šalyje, patiria trikdžių, renovacijos programos įgyvendinimo administratoriui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ bei renovacijos prievaizdui, Aplinkos ministerijos Būsto Energijos Taupymo...


UAB „Palangos komunalinis ūkis“ administruoja daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Palangoje ir Šventojoje. Pateiksime pavyzdį iš kelių namų renovacijos eigos.


Rugpjūčio 12 dieną sukaks lygiai metai, kai iki tol didžiąją daugumą kurorto daugiabučių administravusi bendrovė „Palangos butų ūkis“ pradėjo teismų procesus prieš jos paslaugų atsisakiusius ir kitą savo turto administratorių pasirinkusius palangiškius bei kitų miestų gyventojus, turinčius butus kurorte. Įkaitais paversti 35 namuose gyvenantys 905 žmonės, kurie kaip...


Palangoje startuoja daugiabučių namų renovacijos antrasis etapas

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2014 03 24 | Rubrika: Miestas

Palangoje startuoja antrasis daugiabučių namų renovacijos etapas – penktadienį pasirašyta Savivaldybės administracijos ir UAB „Terma Consult“ sutartis dėl 58 kurorto daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) energinio naudingumo sertifikatų bei investicinių planų parengimo.


Penktadienį Aplinkos ministerijoje pasirašyta rangos darbų sutartis dėl 14 Palangos daugiabučių renovacijos pradžios. Tad jau metų pabaigoje nemaža dalis kurorto gyventojų galės įvertinti namo renovacijos naudą – iki lapkričio dalyje miesto daugiabučių bus baigti modernizavimo darbai.


Kol šešiolikos Palangos daugiabučių gyventojai renkasi į susirinkimus dėl namų atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo ir namo atnaujinimo investicijų planų tvirtinimo, kuriuos rengia valstybės remiamą programą įgyvendinanti Savivaldybė, dviejų daugiabučių – J. Janonio g. 28 ir Žvejų g. 38 gyventojai, apsisprendę renovuoti savo namus pagal programą...


„Atnaujindami daugiabutį namą sumažinsite būsto šildymo išlaidas, pagerinsite gyvenimo kokybę, aplinka taps komfortiškesnė. Investuodami į daugiabučio namo atnaujinimą didinate būsto vertę. Tai pajus ne tik visi namo gyventojai, bet ir jų šeimos nariai, vaikai ar vaikaičiai“, – miesto savivaldybės posėdžių salėje susirinkusiems penktadienį...


Palangos miesto tarybos sprendimas rengti  žemės sklypo Jūratės g.24 ir žemės sklypų prie  daugiabučių namų Jūratės g.26 ir 28 detalųjį planą, kuriuo numatoma keisti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinius ir planuojamojoje teritorijoje, esant galimybei prie sklypo Jūratės g.24 prijungti du arus laisvos valstybinės žemės, suneramino gyventojus. Kaip „Palangos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius