Didelė Palangos pergalė, kuri per šventes buvo nepelnytai užmiršta

Linas JEGELEVIČIUS, 2020 01 09

Prieš didžiąsias metų šventes, Kalėdas ir Naujuosius metus, vieną žinią, itin svarbią Palangai ir visai Lietuvai, daugelis dėl šventinio šurmulio, matyt, praleido ir pro akis, ir pro ausis – gruodžio 20 d. Seimas didžiule balsų persvara priėmė įstatymą, suteikiantį galimybę Savivaldybėms pačioms spręsti, kam patikėti viešųjų paslaugų teikimą vandentvarkos, miesto tvarkymo, šildymo, atliekų išvežimo ir kt., savivaldybės teritorijoje. Kartu pritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui, kad Savivaldybės galėtų pačios spręsti, kas valdys jų turtą, reikalingą viešosioms paslaugoms teikti.
Palangai – būtent Palangos mero Šarūno Vaitkaus iniciatyva – tereikėjo vos mėnesio sukelti tokį vajų, kad, Vyriausybės teikimu, Seimas priimtų tokį įstatymą.
Konkurencijos taryba (KT), lapkričio 18 dieną pradėjusi tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimo perduoti baseino valdybą savivaldybės įmonei „Palangos investicijų valdymas“, liko it musę kandusi.
KT nagrinėjo, ar Palangos savivaldybė galėjo privilegijuoti savo įmonę ir tokiu būdu diskriminuoti kitus rinkos žaidėjus bei taip sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas.
Į Konkurencijos tarybą kreipėsi plaukimo mokykla „Nemunas“, prašydama išnagrinėti Palangos savivaldybės sprendimus, kuriais ši perdavė savo valdomai įstaigai valdyti ir naudoti Savivaldybės lėšomis pastatytą baseiną bei jame teikti viešąsias ir komercines paslaugas.
Palangos pergalė Seime – gan netikėta, ypač turint omeny, jog ant Konkurencijos tarybos grėblio praėjusį birželį dėl to paties dalyko užlipo ir gavo antausį Vilniaus miesto savivaldybė. KT nusprendė, kad Vilnius pažeidė Konkurencijos įstatymą, kai ji be konkurso pavedė savo įstaigai „Sveikas miestas“ valdyti Fabijoniškių baseiną, ir skyrė 31,5 tūkst. eurų baudą. Vilniaus miesto savivaldybė šį sprendimą yra apskundusi teismui.
Nujausdama, kad gali sulaukti to paties likimo, Palanga per mėnesį sugebėjo sukelti tokią vėtrą, kad galima tik stebėtis.
Galimybės savivaldybių įmonėms patikėti teikti viešąsias paslaugas prašė Lietuvos savivaldybių asociacija – tokį kreipimąsi vienbalsiai pasirašė visi 60 savivaldybių merų.
Tik kas nors truputį nutuokia apie savivaldą, gali suvokti, kokį milžinišką darbą reikia padaryti VISAS šalies savivaldybes įtikinant pasirašyti bendrą dokumentą bet kuriuo klausimu. Juolab per mėnesį!
Tas pats Vilnius, kuris, užuot kaip Palanga, dėjęs pastangas inicijuoti įstatymą, suteikiantį galimybę savivaldybėms pačioms spręsti, kam patikėti viešųjų paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, tačiau laukė konkurencijos prievaizdo baudos, o tik tuomet dėl jos panaikinimo kreipėsi į teismą – sutikite, labai tradicinis problemų sprendimo būdas – turėtų jaustis praleidęs įstatymleidybinę iniciatyvą.
Pilną teisę ožiuotis ir nepasirašyti tokio visų savivaldybių kreipimosi turėjo ir Šiaulių savivaldybė, kuri, pastačiusi koncertų salę, dar primoka koncesininkui, kad jis ja rūpintųsi.
Būtent dėl to Palanga iš Šiaulių nekart pasišaipė kai, pastačiusi savo Koncertų salę, Palanga ne tik kad nesutiko mokėti jos koncesininkui, o privertė jį mokėti už salės nuomą.
Sausio pabaigoje sukaks du metai, kai Palangos Koncertų salė yra patikėta koncesininkui. Per 10 metų koncesininkas miestui grąžins salės statybai pasiskolintas lėšas – apie 1,8 mln. Koncesininkas turės grąžinti 153.999 Eur per metus, pirmaisiais metais mokant 10% šios sumos, antraisiais – 50% , nuo trečių metų – visą sumą.
Žinoma, merui Šarūnui Vaitkui, ko gero, būtų neįmanoma vienam surinkti visų savivaldybių merų parašų, bet su Lietuvos Savivaldybių asociacijos (LSA) vėliava – Š. Vaitkus yra LSA viceprezidentas – toks uždavinys buvo gerokai lengvesnis.
Per mėnesį jis kartu su kitais asociacijos vadovais idealiai atliko lobistinę kampaniją dėl tokio įstatymo, užkertančio kelią privatininkams į Savivaldybių viešųjų paslaugų sektorius, priėmimo – buvo apsilankyta pas Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, net Prezidentūroje įvyko pasitarimas dėl LSA iniciatyvos.
Nors Š. Vaitkus korektiškai nurodo, kad Seimas priėmė Palangos savivaldybei palankų įstatymą dėl sutelktų LSA pastangų prieš Konkurencijos tarybą, kas žino Š. Vaitkaus įtaką ir kaip ji veikia, liaudiškai tariant, jo landumą ir lipšnumą, šyptelėtų – Š. Vaitkus įrodė, kad jis žaidžia tik tūzais su pirmais valstybės asmenimis.
Palangai Seimo balsavimas reiškia, kad miestą ir toliau galės tvarkyti pelno gyventojų sąskaita nesiekiantis „Palangos komunalinis ūkis“, bus išsaugota apie 150 darbo vietų, o miesto baseino, kuriame vaikams vyksta nemokamos kūno kultūros pamokos bei treniruotės, nemokami sveikatinimo užsiėmimai visiems norintiems, kur taikomos ypatingos nuolaidos senjorams, neįgaliesiems ir Palangos miesto gyventojams, valdymo, be miesto tarybos sutikimo negalės perimti iš šios paslaugos užsidirbti siekiantys privatūs verslininkai.
Kritikų bandymai įgelti Palangos merui eilinį kartą baigėsi nesėkmingai, nors, žinoma, faktinis baseino vadovas Donatas Elijošius – buvęs miesto Tarybos narys, kaip ir meras, konservatorius.
Tačiau čia – ne apie tai.
Man ši Palangos pergalė yra tokia pat skambi kaip ir epinė Palangos pergalė prieš Kurhauzo buvusį bendrasavininką Gediminą Jacką.
Prisiminkime: atstatant jį, Š. Vaitkus pasiekė, kad būtų priimtos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos, po kurių Kultūros paveldo departamentas (KPD) 2013 metų pradžioje pateikė teismui ieškinį, kuriame prašoma nacionalizuoti Jackų šeimos valdomą Kurhauzo dalį. Žinia, tas ir buvo padaryta, nors ne vienas kraipė galvą: o kaip su Konstitucijoje numatyta privačios nuosavybės apsauga?
Gal kas nors kokioje nors knygoje kada nors atskleis ir Š. Vaitkaus lobistines pastangas – susitikimus su Vyriausybių vadovais, be kita ko, ir neformaliose aplinkose – ir gaunant valstybės finansavimą Palangos Koncertų salei, įvažiavimui į Palangą sutvarkyti, Vilniuje „pramušant“ Šventosios uosto atstatymą ar – čia yra smulkmena, ar ne? – sustabdant „Lietuvos pašto“ siekį uždaryti pašto skyrių „bame.“
Kai kokia nors plytelė iš šaligatvio iškliba mieste, sprendžiant pagal komentatorių įtūžį socialiniuose tinkluose, galima pagalvoti, kad Palanga – vienas baisiausių miestų šalyje, o jos meras – tikras nevykėlis.
O dabar galime visi čia lengviau atsipūsti: miesto komunalinį ūkį ir toliau tvarkys „savas“ komunalinis ūkis, o baseiną – miesto įsteigta bendrovė.

 

 

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Simas 2020-01-10 23:11 (IP: 84.15.181.165)
Ačiū, štai kaip reikia ginti gyventojų intetesus be skrupulų ir krūpčiojimų.

Pagarba 2020-01-09 23:05 (IP: 84.15.188.191)
Tai visiems ir sakau, kad Palanga turi nerealų miestą mylintį merą.

Taip pat skaitykite

Prieš didžiąsias metų šventes, Kalėdas ir Naujuosius metus, vieną žinią, itin svarbią Palangai ir visai Lietuvai, daugelis dėl šventinio šurmulio, matyt, praleido ir pro akis, ir pro ausis – gruodžio 20 d. Seimas didžiule balsų persvara priėmė įstatymą, suteikiantį galimybę Savivaldybėms pačioms spręsti, kam patikėti viešųjų paslaugų teikimą...


Antradienį, gegužės 28 dieną, nuostabia akustika pasižyminčioje Palangos kurhauzo salėn susirinkusi publika patyrė nepakartojamą malonumą: čia skambėjo išskirtiniu tembru pasižyminčiu lietuvių liaudies instrumentu birbyne atliekami klasikinės ir šiuolaikinės muzikos kūriniai. Pirmuoju savo rečitaliu su Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla atsisveikino jos absolventai Dominykas...


Paskutinėse Mezon-NKL čempionato reguliaraus sezono rungtynėse Palangos „Palanga“ susikovė su Joniškio „Delikateso“ ekipa. Išsiaiškinti, kuri ekipa stipresnė, neužteko pagrindinio rungtynių laiko. Po ketvirtojo kėlinio rezultatas buvo lygus – 81:81, todėl komandos žaidė pratęsimą. Svečiuose rungtyniavę „Palangos“...


Pirmosios NKL čempionato rungtynės nenusisekė Palangos „BC Palanga“ ekipai, kuri išvykoje 97:69 (29:18, 22:18, 19:14, 27:19) turėjo pripažinti Raseinių „Rasų“ komandos pranašumą.


„Šiandien – didelė šventė...kad jus vėl matau“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2016 08 25 | Rubrika: Nuomonės

Tada, kai niekur žemaitiškų provincijų statybvietėse ar „renovavietėse“ nebuvo melsvų lauko biotualetų, kai joks lietuviškas vaikas nesižvalgė į kompiuterinius „Porno-portalus“, kai garvežys „Lietuva“ buvo be priekabiaujančio triraidžio „TSR“...


Avarinė tarnyba – per didelė prabanga

Edvardas SKRITULSKAS, 2013 12 20 | Rubrika: Skundų dėžutė

  „Mažam miestui gyventojų sąskaita išlaikyti visą parą   budinčias tarnybas – per didelė prabanga“, - įsitikinęs palangiškis Edvardas Skritulskas. Garbus palangiškis jau nebe pirmą kartą kreipiasi į Palangos miesto savivaldybę prašydamas įvertinti, kad nuosavų namų gyventojai už avarinės tarnybos paslaugas susimoka patys, tuo...


Buvęs Nemirsetos kurhauzas stovi nuo XV a. susiformavusios Nemirsetos gyvenvietės istorinės teritorijos pietrytinėje dalyje, prie seno pajūrio kelio iš Klaipėdos į Palangą. Kurhauzas, pastatytas senosios – menančios dar XV a. vidurį – Nemirsetos karčemos sodybvietėje, pastaruoju metu itin liūdnos būklės, ir nežinia, kada situacija galėtų pasikeisti į gera.


Nemirsetos kurhauzas – nepelnytai užmirštas, bet mena ilgaamžę istoriją  1

Parengta pagal istorikės Janinos Valančiūtės iš istorinių šaltinių surinktą medžiagą , 2013 11 14 | Rubrika: Kultūra

Buvęs Nemirsetos kurhauzas stovi nuo XV a. susiformavusios Nemirsetos gyvenvietės istorinės teritorijos pietrytinėje dalyje, prie seno pajūrio kelio iš Klaipėdos į Palangą. Kurhauzas pastatytas senosios (XV a. vid.) Nemirsetos karčemos sodybvietėje. Todėl aprašomo objekto apibūdinimui tikslinga trumpa Nemirsetos istorijos apžvalga.


Palangoje gali būti keblu išsinuomoti viešbutį ar nors kambarėlį pas močiutę vasarą, tačiau ne sezono metu, kai viskas apmiršta, siekis išnuomoti ištuštėjusį butą dažną palangiškį varo į neviltį – pasiūla nuomotis butą yra didelė, o paklausos tam beveik nėra. Kaip palangiškiai verčiasi per galvą ieškodami nuomininkų, kuriuos žiemą galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų? Ar atsiranda...


Šiluma, kuri laužo kaulus

Šarūnas VAITKUS, 2009 02 07 | Rubrika: Miestas

Sąskaitos už šildymą yra ta veiklos rūšis, kuri mirtinai reikalauja, kad mūsų vyriausybė, savivaldybės ir gyventojai dirbtų petys į petį. Gruodžio mėnesį Palangoje senos statybos daugiabučių namų gyventojai, turintys apie 60 kv. metrų ploto būstą, už šilumą privalėjo sumokėti daugiau nei pusšešto šimto litų. Esant ekonominiam sunkmečiui, kai mus visus slegia kreditų našta, neramumai dėl darbo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas