Nemirsetos Kurhauzas savo gyvavimo metais. Nuotrauka iš apleistazona.wordpress.com.

Nemirsetos Kurhauzas savo gyvavimo metais. Nuotrauka iš apleistazona.wordpress.com.

Nemirsetos kurhauzas – nepelnytai užmirštas, bet mena ilgaamžę istoriją

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 11 18

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 86)

Buvęs Nemirsetos kurhauzas stovi nuo XV a. susiformavusios Nemirsetos gyvenvietės istorinės teritorijos pietrytinėje dalyje, prie seno pajūrio kelio iš Klaipėdos į Palangą. Kurhauzas, pastatytas senosios – menančios dar XV a. vidurį – Nemirsetos karčemos sodybvietėje, pastaruoju metu itin liūdnos būklės, ir nežinia, kada situacija galėtų pasikeisti į gera.

Kurhauzui –
per 100 metų

„Palangos tilto“ 86 numeryje citavome istorikės Janinos Valančiūtės istorinę pažymą, kurioje buvo pateikiama trumpa Nemirsetos istorijos apžvalga. Šiame numeryje peržvelgsime paties pastato istoriją, kuri siekia per 100 metų.
Pasak istorikės J. Valančiūtės, apie XIX a. pabaigą-XX a. pradžią pastatytą mūrinį Kurhauzą sudarė 4 korpusai, visi – vienoje linijoje, palei Palangos kelią. Pagrindinis korpusas – dviejų aukštų, kiti – skirtingo lygmens vienaaukščiai.
XX a. pradžios ir XX a. I pusės ikonografijos lyginamoji analizė rodo, kad Kurhauzas XX a. I-oje pusėje buvo rekonstruotas išplečiant paaukštintą pagrindinį (senąjį) korpusą; iš šiaurės pusės senojo vienaaukščio korpuso vietoje galu į Palangos kelią pastatytas 2 aukštų, mansardiniu stogu korpusas su įėjimais iš šiaurės ir vakarų pusių.
Pagal žmonių prisiminimus, prieškaryje Nemirsetos kurhauze buvo įvairaus dydžio viešbučio kambariai svečiams, biliardo patalpa, į sodo pusę – salė. Iš salės išeinant į sodą „<…> po dešine ranka, link mūrinės tvoros“ buvo dengtas praėjimas, tada vadintas kolonada. Ji tęsėsi iki nedidelių vartelių prie kelio (gatvės); už vartelių per kelią ėjo pėsčiųjų takas link jūros. Manytina, kad prieškarinėse periodikos publikacijose epizodiškai minima mūrinė tvora su varteliais supo visą Kurhauzo sodybą, tačiau tikslesnių duomenų apie tai nerasta.

Vertingas istoriniu ir
urbanistiniu požiūriu

Esminiai struktūriniai Kurhauzo sodybos pokyčiai įvyko pokaryje, Nemirsetoje įsikūrus sovietiniam kariniam daliniui. Kurhauzą pritaikant sovietinės kariuomenės dalinio mokymų centrui, jis rekonstruotas. Sunyko istorinės Kurhauzo sodybos ribos, nugriauta dalis senųjų kiemo pastatų; sovietinio karinio dalinio poreikiams pristatyta naujų statinių, tačiau jie, kaip ir istorinėje kiemo struktūroje, buvo išdėstyti teritorijos pakraščiais, kiemą paliekant neapstatytą. Buvusio Kurhauzo sodybos struktūrinis vaizdas sovietmečiu matomas sovietinėje karinėje kartografijoje.
Darytina išvada, kad Kurhauzo sklypo apstatymo raida siekia XV a. vidurį – Nemirsetos senosios karčemos laikus. Kurhauzo sklypo struktūra visiškai susiformavo iki XX a. pradžios ir be didesnių pokyčių išliko iki XX a. vidurio.
Kaip pabrėžia J. Valančiūtė, nežiūrint rekonstrukcijų, Kurhauzas turi istorinę bei urbanistinę reikšmę. Istoriniu-urbanistiniu požiūriu šis pastatas raiškingas kaip vienas ryškesnių Nemirsetos XIX a. II pusės-XX a. I pusės apstatymo fragmentų, o žiūrint iš grynai istorinio taško jis vertingas kaip XIX a. II pusės-XX a. I pusės Klaipėdos krašto komercinės paskirties – užeigų, viešbučių, – statybos ir rekonstrukcijų tendencijų pavyzdys.

Įrašytas į kultūros
vertybių registrą

Į Kultūros vertybių registrą Nemirsetos kurhauzas įrašytas 2009-ųjų sausį. Jam suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo, nurodant, jog pastato vertingųjų savybių pobūdis – istorinis bei architektūrinis.
Prie vertingųjų Kurhauzo savybių priskiriama pastato tūrinė erdvinė kompozicija: trijų korpusų „L“ raidės plano mūrinis pastatas, kurio ilgis – 41,42 m, centrinės dalies plotis – 11,77m, aukštis – 6,5 m iki karnizo, ilguoju fasadu atsuktas į vakarus, į Klaipėdos plentą.
Vertingas ir pats statinio tūris: šiaurinio ir centrinio korpusų – kompaktiškas, dviejų aukštų su pastoge. Beje, pietinis korpusas – menkavertis, perstatytas. Saugotina stogo forma – šiaurinio ir centrinio korpuso – dvišlaitis; stogo dangos tipas – molio čerpės. Pastarąsias derėtų atkurti, nes šiuo metu stogai dengti asbocementinais lakštais. Vertingi taip pat ir šiauriniame fasade išlikę pusapvaliai stoglangiai.
Prie vertingųjų savybių priskiriama ir kapitalinių sienų struktūra bei stačiakampės langų ir durų angos su segmentinėmis sąramomis. Kultūros vertybių registre užfiksuota, jog dauguma angų siaurintos, durų vietoje įrengti langai, tad restauruojant pastatą derėtų atkurti pirminę padėtį.
Vertingi yra ir Kurhauzo pagrindinio (vakarų) ir kiemo (rytų) fasadai – dviejų susikertančių tūrių plokštuminė kompozicija; šoninis (šiaurinis) fasadas simetrinės kompozicijos, plokštuminis; galinis (pietų) fasadas – simetrinės kompozicijos, plokštuminis. Beje, nugriovus buvusį, prie fasado priblokuotas menkavertis priestatas. Saugotinos pastato fasadų architektūrinės detalės: pirmojo aukšto langų ir buvusių durų apvadai su tiesiais sandrikais; profiliuotas tarpaukštinis karnizas bei fasadų apdaila – tinko tipas. Privalu išlaikyti pačias pastato konstrukcijas: pamatus, iš abiejų pusių tinkuotas kapitalines sienas; centrinės dalies medinę stogo konstrukciją bei šiaurinės dalies medinės stogo konstrukcijos tipą.

Būklė bloga
Į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato būklę šių metų rugpjūtį tikrinusi Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė paveldosaugininkė Kristina Litvinienė konstatavo: objekto būklė – bloga.
Dar pavasarį K. Litvinienė, kalbėdama apie kultūros vertybių registre esančių Palangos pastatų būklės vertinimus, buvo priminusi, jog dar pernai nustatyta, kad kai kurių iš jų būklė labai prasta.
„Jeigu kalbėtume apie objektus, kurių būklė šiuo metu prasčiausia, sąrašą ko gero reikėtų pradėti nuo vilos „Jūrapilis“, kitaip vadinamos „Komoda“, – kovo mėnesį sakė K. Litvinienė. – Tačiau, kiek mums žinoma, privatūs jos savininkai jau kreipėsi į KPD ir pradeda rengti reikalingą dokumentaciją vilos restauravimui“.
Prie itin apleistų priskiriami ir Nemirsetos kurhauzas bei Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis. Klaipėdos universitetui perduotąją gelbėjimo stotį šeimininkai rengiasi tvarkyti, o sutvarkę jame ketina įkurdinti ekspoziciją.
Tuo tarpu vienos Palangos uždarosios akcinės bendrovės valdomo Kurhauzo ateitis – labai miglota.
Dėl apleisto Nemirsetos kurhauzo daug priekaištų Palangos miesto valdžiai pernai pavasarį vykusiame Tarybos posėdyje išsakė buvęs kurorto vyriausiasis architektas Edmundas Benetis.
„Nemirseta turi tokį pat Kurhauzą, kokį turi ir Palanga. Tačiau Palangos centre įsikūrusiu istoriniu pastatu rūpinamasi, o jo vienmetis, Nemirsetos kurhauzas ir toliau stovi išdaužytais langais, nuniokotas ir apleistas. Kodėl?“ – teiravosi E. Benetis.
„Kurhauzas Nemirsetoje neturi vardo, o juk jis yra Palangos kurhauzo vienmetis. Po tarybinės armijos išėjimo – Nemirsetos istorinio pastato langai buvo išdaužyti, suniokota aplinka. Tačiau dar dabar valdžia nesiima nieko, kad istorija pulsuojantis namas atsigautų. Žinote, kur didžiausia abiejų Kurhauzų paralelė? Dviejų žinomų Lietuvos architektų tėvai Palangoje buvo garbingi svečiai, kurie lankydavosi Palangos kurhauze, tačiau vakaro pratęsti vykdavo į Vokietiją – (Nemirsetą)“, – „Palangos tiltui“ pernai pavasarį pasakojo architektas.
Tačiau, kaip žinia, pusę Palangos kurhauzo valdo pats miestas, tad ši pusė ir kyla naujam gyvenimui, kurio pradžia numatoma gruodžio 14 dieną. Tuo tarpu antroji pusė Palangos kurhauzo, kaip ir visas Nemirsetoje esantis pastatas, – privačiose rankose.
Norėtųsi tikėtis, jog Nemirsetoje esančiam Palangos kurhauzo vienmečiui jo privatusis valdytojas bus maloningesnis. 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Visas Palangos kurhauzas – miesto rankose

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 10 19 | Rubrika: Miestas

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė ir Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė antradienį pasirašė medinės Kurhauzo dalies priėmimo-perdavimo aktą, tad šis istorinis kurorto objektas vėl atsidūrė miesto rankose.


Sudegusi ir sunykusi medinė Kurhauzo dalis grąžinama palangiškiams – trečiadienį Vyriausybė apsisprendė medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei. Kultūros paveldo departamentas įpareigotas pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą.


„Pagaliau mano, kaip palangiškio, svajonė išsipildė: mes turime sporto areną, kurios seniai reikėjo Palangai. Linkiu, kad tarp šių sienų užaugtų talentai, kurie savo sporto pasiekimais garsintų Palangą Lietuvoje ir Lietuvą pasaulyje“, – skambant ovacijoms universaliosios Palangos sporto arenos atidarymo metu šeštadienį sakė...


Buvęs Nemirsetos kurhauzas stovi nuo XV a. susiformavusios Nemirsetos gyvenvietės istorinės teritorijos pietrytinėje dalyje, prie seno pajūrio kelio iš Klaipėdos į Palangą. Kurhauzas, pastatytas senosios – menančios dar XV a. vidurį – Nemirsetos karčemos sodybvietėje, pastaruoju metu itin liūdnos būklės, ir nežinia, kada situacija galėtų pasikeisti į gera.


Nemirsetos kurhauzas – nepelnytai užmirštas, bet mena ilgaamžę istoriją  1

Parengta pagal istorikės Janinos Valančiūtės iš istorinių šaltinių surinktą medžiagą , 2013 11 14 | Rubrika: Kultūra

Buvęs Nemirsetos kurhauzas stovi nuo XV a. susiformavusios Nemirsetos gyvenvietės istorinės teritorijos pietrytinėje dalyje, prie seno pajūrio kelio iš Klaipėdos į Palangą. Kurhauzas pastatytas senosios (XV a. vid.) Nemirsetos karčemos sodybvietėje. Todėl aprašomo objekto apibūdinimui tikslinga trumpa Nemirsetos istorijos apžvalga.


Restauruojamas Palangos kurhauzas dabinasi naujais langais

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 08 27 | Rubrika: Miestas

Iš degėsių miesto puošmena vėl virstantis restauruojamas Palangos kurhauzas pradėjo dabintis naujais langais. Darbus atliekančios bendrovės „Pamario restauratorius“ statybininkai beveik 60 langų įstatyti planuoja per savaitę.


Lygiai prieš dešimt metų sudegęs Palangos kurhauzas netrukus pakils naujam gyvenimui.  Dar pavasarį šis brūzgynais apaugęs kampas su apgriuvusiu ir degėsiais nusidriekusiu pastatu J.Basanavičiaus ir Vytauto gatvių sankirtoje atrodė lyg iš siaubo filmo. Per tris mėnesius ši vieta gerokai pasikeitė. Nors teritorija apjuosta aukšta medine tvora...


Rytoj degė kurhauzas  2

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 08 23 | Rubrika: Savaitės komentaras

Šeštadienį Palanga sulaukia liūdnos savo miesto istorijos sukakties. Lygiai prieš 10 metų, rugpjūčio 25 dieną, 11 valandą 20 minučių, užsiliepsnojo padegtas kurhauzas – dar 19 amžiaus pabaigoje grafų Tiškevičių pastatytas pirmasis miesto viešbutis, restoranas ir, šiuolaikiškai kalbant, tuometis pramogų centras.


Gyvuliška jėga išvertė penkis kelio ženklus

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 14 | Rubrika: Kriminalai

Ankstyvą penktadienio rytą palangiškiai nustėro pamatę vandališko elgesio padarinius. Ramioje miesto dalyje ant žemės sugulė net penki kelio ženklai.


R. Palaitis: Lenkijoje man suplėšė seno modelio vairuotojo pažymėjimą

Palangos m. savivaldybės informacija, 2009 01 14 | Rubrika: Miestas

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis perspėja, kad seno modelio vairuotojo pažymėjimus turintys vairuotojai iš Lietuvos užsienyje gali turėti nemalonumų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius