Rytoj degė kurhauzas

Rytoj degė kurhauzas

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 08 23

Šeštadienį Palanga sulaukia liūdnos savo miesto istorijos sukakties.
Lygiai prieš 10 metų, rugpjūčio 25 dieną, 11 valandą 20 minučių, užsiliepsnojo padegtas kurhauzas – dar 19 amžiaus pabaigoje grafų Tiškevičių pastatytas pirmasis miesto viešbutis, restoranas ir, šiuolaikiškai kalbant, tuometis pramogų centras.
Tuomet sausą vasaros pabaigą kurhauzą ėmusios laižyti liepsnos beregint jį apglėbė nuo pamatų iki stogo. Nepaisant ugniagesių pastangų, po 2 valandų iš istorinio pastato liko degėsių krūva.
Kurhauzas visais laikais buvo tarytum kurorto vystymosi pradžios simbolis ir jo netektis pribloškė visą Lietuvą. Gaisrą stebėję sukrėsti palangiškiai ir gausybė poilsiautojų, kaip susitarę atkartodavo tiesiog ore plevenusią mintį – kartu su Tiškevičiaus kurhauzu dega ir senojo Palangos kurorto dvasia.
Tačiau ši liūdna sukaktis šiandien yra džiaugsmo ir vilties ženklas. Po daugiau nei 9 metus trukusio bejėgiško įvairių Palangos valdžių tąsymosi ir betikslių ginčų su pastato bendrasavininkais bent jau savivaldybei priklausanti mūrinė kurhauzo dalis atgimsta naujam gyvenimui.
Gaisro sukaktį kurorto simbolis pasitinka atstatytomis ir rusva spalva nudažytomis mūro sienomis, iš toli švyti raudonų čerpių stogas, artimiausiomis dienomis pastato kiaurymes uždengs nauji langai. Po metų-kitų gyvybė atsiras ir pačiame kurhauze, kuris dar prieš gaisrą buvo apleistas ir nenaudojamas. Vos pusantrų metų miestui vadovaujančio mero Šarūno Vaitkaus rūpesčio ir valstybės globos dėka pastato viduje įsikurs miesto rotušė, erdvioje salėje skambės muzika ir kurhauzas, kaip ir prieš karą, vėl virs kultūros židiniu.
Sudegusį pastatą galima pastatyti iš naujo. Bet ar įmanoma atkurti sudegusią senojo kurorto dvasią? Miesto valdžia yra pasiryžusi tai padaryti, nors tokį stebuklą sukurti bus labai sunku.
Kai šalia kurhauzo, vietoj piktavališkai nugriautos pirmosios medinės Palangos vilos „Ursus” ir sunykusios garsiosios liepų alėjos per vasarą iškyla medžių viršūnes gožiančios pripučiamos baidyklės, kai prisidengiant vaikų pramogomis miesto istorijos negerbiantis palangiškis suka savo atrakcionų biznelį, senojo Palangos kurorto dvasiai nebelieka vietos.
Stebuklą galime sukurti tik veikdami išvien, tačiau tos vienybės, oi, kaip trūksta. Buvusį kurhauzo parką suniokojęs „verslininkas” susilaukia žmonių pritarimo, kad čia atrakcionai niekam netrukdo. Iš istorinės vilos vien rūsio kauburį palikusį mankurtą globoja net teismas, kuris nekreipia dėmesio į įžūliai nevykdomas teisėjų nutartis.
Visą vasarą prie atkuriamo kurhauzo neteisėtai veikusiam atrakcionų laužui nebuvo atjungta elektra, nors elektros energiją tiekianti valstybinė įmonė „Lesto” savivaldybei šitaip žadėjo bausti nelegalių paslaugų teikėjus. Tačiau, matyt, gaunamos pajamos įmonei yra svarbiau už dergiamą kurorto istoriją.
Kad ir pusė atstatyto kurhauzo neatstos kurorto širdį puošusio viso Tiškevičių statinio grožio. Medinės pastato dalies vietoje tebestūkso pliki pamatų kvadratai. Kada prie sudegusios senosios kurorto dvasios atkūrimo prisidės antrasis kurhauzo savininkas Gediminas Jacka su savo šeimyna? Panašu, kad to lauksime ilgai.
Daug kartų girdėtos kalbos apie begalinį troškimą atstatyti kurhauzą truko daug metų. Tačiau užuot nuo nesibaigiančių kalbų perėję prie konkrečių darbų, Jackų šeima ėmėsi revizuoti 2003 metais teisme pasiektą taikos susitarimą tarp bendrasavininkų, kuriuo jie tarpusavyje pasidalino pastatą: mūrinė dalis atiteko savivaldybei, medinė – G.Jackai.
Maža to, Jackų šeima gviešiasi savivaldybės atstatomos mūrinės dalies antrojo aukšto. G.Jacka bando įrodyti, kad tą, kas liko iš kurhauzo, reikia perdalinti iš naujo, nes, savivaldybės komisijai įpareigojus nugriauti praeiviams grėsmę kėlusios medinės pastato dalies degėsius, nebeliko jam priklausančios pastato dalies. Todėl, esą, išlikusi mūrinė pastato dalis proporcingai turėtų būti dalinama iš naujo. Tačiau nugriauta medinė pusė, su teise ten atstatyti kurhauzo dalį, ir toliau priklausys Jackoms.
Šį, mano galva, absurdišką Jackų reikalavimą nagrinės teismas, kuris pasisakys, ar pastato perdalijimo reikalaujantys kurhauzo bendrasavininkiai yra teisūs. Akivaizdu, kad naujas teismų maratonas truks dar ilgai. Naujas pretenzijas savivaldybei iškėlęs G.Jacka prisipažįsta dabar negalįs pradėti ir medinės dalies atstatymo, nes taip kurhauzo bendrasavininkiai pripažintų, kad esamas pastato padalinimas juos tenkina.
Bet ir iki G.Jackos žadamo atstatymo – toli, kaip pėsčiomis iki Paryžiaus. Greičiau imituodamas judesius, palangiškis paveldosaugininkų paprašė projektavimo sąlygas išduoti tik jam priklausančiai medinio pastato daliai.Tačiau G.Jacka su žmona ir dukromis patys tarpusavyje nėra pasidalinę savo pastato dalies. Kurios pastato kertės atstatymą projektuoti?
Tokios sunkiai suvokiamos istorinio pastato bendrasavininkių pretenzijos ir migloti argumentai ankstesniems Palangos šeimininkams grafams Tiškevičiams šiandien būtų neįkandamas riešutas.
Sudegusį pastatą galima pastatyti iš naujo. Tam tereikia tik ryžto ir pinigų. Atkurti sudegusią senojo kurorto dvasią yra gerokai sunkiau. Pinigų tam neužtenka.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Donatas 2012-08-29 20:29 (IP: 217.17.87.216)
Privatizuota pastato dalis buvo neteisėtai gražinta Tiškevičiui. Kas netiki pasižiūrėkite archyve nacionalizavimo akte parašyta, jog Kurhauzas paimtas ne iš Tiškevičiaus, o iš "vykdomojo kom." t. y. savivaldybės. LAT "NEŽINOJO", kad įpotekos įstatymas negaliojo tuo metu ir įršyti pirkinio į įpotekos knygas nereikėjo dėl ko ir nepripažino LAT, kad pardavimas negaliojo.

idomu 2012-08-28 20:24 (IP: 78.61.104.50)
koks proto bokstas leido privatizuoti G,Jackai ta Kurhauzo dali .??? Tada ir tualetus privatizavo ... o kas gavosi ??? o ko dabar visi pykstat , juk viskas teiseta ...

Taip pat skaitykite

Visas Palangos kurhauzas – miesto rankose

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 10 19 | Rubrika: Miestas

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė ir Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė antradienį pasirašė medinės Kurhauzo dalies priėmimo-perdavimo aktą, tad šis istorinis kurorto objektas vėl atsidūrė miesto rankose.


„Pajūrys yra visos Lietuvos, tad kiekvieno žmogaus pagalba yra labai reikalinga. Labai svarbu skatinti bendruomeniškumą, o bendros veiklos, tokios, kaip padarinių sutvarkymas po stichinės nelaimės, tik dar labiau suburia bendruomenes ir parodo vieningumą, tai yra labai svarbu ir sveikintina“ – teigia Palangos miesto meras Šarūnas Vaikus. Renkamės prie...


Vietos gyventojų ir svečių patogumui Palangoje jau kitą savaitę – nuo gruodžio 8 d. – autobusai pradės kursuoti nauju maršrutu. Taip bus užtikrintas itin patogus ir greitas susisiekimas su kurorto centru – į centrinę dalį nuvešiančio visuomeninio transporto laukti reikės vos keliolika minučių ar dar trumpiau.


Buvęs Nemirsetos kurhauzas stovi nuo XV a. susiformavusios Nemirsetos gyvenvietės istorinės teritorijos pietrytinėje dalyje, prie seno pajūrio kelio iš Klaipėdos į Palangą. Kurhauzas, pastatytas senosios – menančios dar XV a. vidurį – Nemirsetos karčemos sodybvietėje, pastaruoju metu itin liūdnos būklės, ir nežinia, kada situacija galėtų pasikeisti į gera.


Nemirsetos kurhauzas – nepelnytai užmirštas, bet mena ilgaamžę istoriją  1

Parengta pagal istorikės Janinos Valančiūtės iš istorinių šaltinių surinktą medžiagą , 2013 11 14 | Rubrika: Kultūra

Buvęs Nemirsetos kurhauzas stovi nuo XV a. susiformavusios Nemirsetos gyvenvietės istorinės teritorijos pietrytinėje dalyje, prie seno pajūrio kelio iš Klaipėdos į Palangą. Kurhauzas pastatytas senosios (XV a. vid.) Nemirsetos karčemos sodybvietėje. Todėl aprašomo objekto apibūdinimui tikslinga trumpa Nemirsetos istorijos apžvalga.


Jonas Šliūpas – pirmasis Palangos miesto vadovas

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 10 14 | Rubrika: Kultūra

Šiemet spalio 10-ąją jau septintą kartą Lietuvoje buvo minima savivaldos diena. Palangai šiemet ši diena – ypatinga. 2013-aisiais mūsų miestas švenčia 80 metų savivaldos jubiliejų: 1933 metais Palangai gavus miesto statusą, buvo išrinktas pirmasis kurorto meras – burmistras Jonas Šliūpas, su kurio gyvenimu ir veikla galima susipažinti J....


Jonas Šliūpas – pirmasis Palangos miesto vadovas

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 10 10 | Rubrika: Kultūra

Šiemet spalio 10-ąją jau septintą kartą Lietuvoje buvo minima savivaldos diena. Palangai šiemet ši diena – ypatinga. 2013-aisiais mūsų miestas švenčia 80 metų savivaldos jubiliejų: 1933 metais Palangai gavus miesto statusą, buvo išrinktas pirmasis kurorto meras – burmistras Jonas Šliūpas, su kurio gyvenimu ir veikla galima susipažinti...


Restauruojamas Palangos kurhauzas dabinasi naujais langais

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 08 27 | Rubrika: Miestas

Iš degėsių miesto puošmena vėl virstantis restauruojamas Palangos kurhauzas pradėjo dabintis naujais langais. Darbus atliekančios bendrovės „Pamario restauratorius“ statybininkai beveik 60 langų įstatyti planuoja per savaitę.


Lygiai prieš dešimt metų sudegęs Palangos kurhauzas netrukus pakils naujam gyvenimui.  Dar pavasarį šis brūzgynais apaugęs kampas su apgriuvusiu ir degėsiais nusidriekusiu pastatu J.Basanavičiaus ir Vytauto gatvių sankirtoje atrodė lyg iš siaubo filmo. Per tris mėnesius ši vieta gerokai pasikeitė. Nors teritorija apjuosta aukšta medine tvora...


Rytoj degė kurhauzas  2

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 08 23 | Rubrika: Savaitės komentaras

Šeštadienį Palanga sulaukia liūdnos savo miesto istorijos sukakties. Lygiai prieš 10 metų, rugpjūčio 25 dieną, 11 valandą 20 minučių, užsiliepsnojo padegtas kurhauzas – dar 19 amžiaus pabaigoje grafų Tiškevičių pastatytas pirmasis miesto viešbutis, restoranas ir, šiuolaikiškai kalbant, tuometis pramogų centras.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius