Galvojimai apie (ne)sveikatą: bejėgystės virusai veisiasi mūsų galvose

Galvojimai apie (ne)sveikatą: bejėgystės virusai veisiasi mūsų galvose

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2018 05 17

Dvi ryškias sentencijas apie savijautą yra palikęs šviesios pagarbos, fanatiškai talentingas Palangos-Anaičių apylinkių augintinis, pirmasis dabar vertinamo menininkų sambūrio „Mostas“ prezidentas Edvardas Žiba.
„Juoda matau“, nusiminęs, kaip Lapkritis, ištardavo paronžio kavinėje, jeigu sielos sparnus surakindavo liūdnumas. „Aš esu labai gerai“, – išniūnuodavo švytintis dailininko veidas, kai VISKAS (TUO metu!) sekėsi, kai, dviratį su palangiškiams skirtu pieno bidonėliu pro Nymerzatę minant, knietėjo uždainuoti: „skriskit, balti balandžiai..“.
E. Žiba buvo širdimi atviras, kaip uosto vartai ar horizontas virš jūros. Jis nepakentė meluojančių, vagiliaujančių klastų, jis buvo menininkas, pernelyg doras idealistas, apgavikiška ekonominė egzistencinė adaptacija buvo svetima jo širdžiai. Jokia valdžia iki galo nesupras jautruolio menininko, jo poreikių, sąmonės vingių ir, jei nesi „subinlaižys“, neturi pažinčių – niekas gerovinių „pagardų“ nepasiūlys. Ypač egoistiniame kapitalizme, kur egzistuoja pagrindinė maksima: „žmogus žmogui – vilkas“. E. Žiba džiaugėsi, turėdamas bendraminčių palaikytojų komandą. Tai ir „meniškieji Palangos paukščiai“, susirinkdavę diskusijoms po „Naglio“ kino teatro pagrindine sale esančiose – virtuoziškai ir greit, sąžiningai filmų reklaminius stendus meistravusio, pirmojo „Palangos“ laikraščio iliustratoriaus Juozo Griušio dirbtuvėse, o ypač – E. Žibos talentui neabejingasbuvo ir daug padėjo „amerikonas“ filantropiškas poetas Donius Remys. Štai šitaip ir svyruodavo mūsų, lietuvakalbių, nuotaikos 1994–1999 metais – „Aš esu labai gerai“ ir „Juoda matau..“.
Tikslesnį apibūdinimą žmogaus savijautai, kurį surado savo leksikone palangiškis E. Žiba, vargu, ar surastų ir patys „neuromedikai“.
Gyvenime sutikau daug įvairių grandžių medicinai atsidavusių, (tokia – palangiškė Irena Gintautienė)darbuotojų, ir dar daugiau ligotų (pabrėžiu – ne ligonių!), kuriuos literatūriškai galėtum pavadinti AIMANAIS: „Gerai – vistiek blogai“. Niurzgia, verkšlena, guodžiasi... Durnumas plinta taip pat greit, kaip miško gaisras. Centrinė nervų sistema taip sutverta, kad sugeba žmogų įvesti ir į emocinį „tvartą“, ir, jei sugebi valdytis (o tada – ir valdyti), gali susikurti Džiaugsmą, savęs vertą, kai metų metais pamiršti netoli senosios Palangos autobusų stoties esantį taką į Polikliniką ar į „Vaistinių karuselę“, kur vaistai jau seikėjami ne gramais, o kilogramais. Žmogus yra Pirmasis PATS SAU daktaras. Slaugas. Draugas. Jeigu draugas – anksčiau ar vėliau turi suprasti, pažinti, įvertinti savo jausmines būkles, nuotaikas, mitybą, „gėrybą“, visa, kas keltų psichologinį nerimą ar prišauktų bėdų, net ligų. Vienas žmogus visko negali, bet gali labai, labai daug. Pažinimas yra begalinis. Žmogus gali prisišaukti sau nerimą, nemigą ir gali būti savimi patenkintas, patirti dvasinį komfortą ir, tarsi sotus katinas murkti: „Aš esu ramus, ramus, ramus, nes Myliu ir tikiu, kad Vasara visad sugrįžta, jeigu...Jeigu lieki ištikimas sau, esminiam principui: „Nenuleisk akių nuo savęs. Sveikatą lemia savijauta. Būk SAVIGANIS“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Visai Lietuvai kalbant apie Saulių Skvernelį užklupusią sunkią ligą – premjeras serga pirmos stadijos limfoma, vėžiu, Palangos politikai, vaizdžiai tariant, noriai kalba apie gyvybę Marse ir gėjų teises, tik ne apie savo sveikatą. „Palangos tilto“ šaltiniai kurorto sveikatos įstaigose teigė, kad miesto politiką jose išvysti galima išvysti nebent su sloga....


Dvi ryškias sentencijas apie savijautą yra palikęs šviesios pagarbos, fanatiškai talentingas Palangos-Anaičių apylinkių augintinis, pirmasis dabar vertinamo menininkų sambūrio „Mostas“ prezidentas Edvardas Žiba.


Į Palangos viešąją biblioteką, nešinas rankraštiniais tarmiškais eilėraščiais, užsuko medicinos mokslų daktaras Vladas Kusas. Jo rankose – Jūratės Klovienės, žymaus kompozitoriaus, operos „Pilėnai“ autoriaus žmonos, žemaičiavimai apie gimtus namus – Palangą bei ranka rašyti atsiminimai. „Gimiau Palangoje. [...] 1944 metai...


Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos fizikos mokytojai Saulei Paulikienei, neseniai besistažavusiai Šveicarijoje, Ženevoje įsikūrusiame Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN), iki šiol nedyla patirti įspūdžiai – juk apsilankyta mokslo įstaigoje, visame pasaulyje žinomoje dėl to, kad centro mokslininkai daugiau kaip po pusę amžiaus trukusių...


„Palangos“ klube – daugiau gerų naujienų. Komandoje žais 22 metų, 1 metro 85 centimetrų įžaidėjas Deividas Anužis. Praėjusį sezoną jis jau atstovavo Palangos komandai, NKL čempionate įmesdavo vidutiniškai po 10,8 taško, atlikdavo po 3,5 rezultatyvius perdavimus, atkovodavo po 4 kamuolius.


Mirus daugiau kaip 20 žmonių, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja dėl naujojo korona viruso.


Antradienio rytą antrąjį kartą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos kartu su laikraščio redaktoriumi Linu Jegelevičiumi pasikalbėti ir apie mūsų leidinį, ir apie jiems bei Palangai aktualius klausimus, pasidalinti savo nuomone ir padiskutuoti su žurnalistais rinkosi mūsų skaitytojai.


Antradienio rytas „Palangos tilto“ redakcijoje prasidėjo neįprastai. Pirmą kartą prie puodelio kavos kartu su laikraščio redaktoriumi ir kolektyvu mūsų skaitytojai pasikalbėjo ir apie mūsų leidinį, ir apie jiems bei Palangai aktualius klausimus, dalijosi savo nuomone ir diskutavo su žurnalistais.


„Čia – mūsų „Žilvinas“ gėlėta širdimi“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 01 02 | Rubrika: Jūros vaikai

Pačias tikroviškiausias pasakas gyvenime sukuria ne ateiviai iš kitų planetų. Ne rašytojai. Pasaka glūdi kiekvieno žmogaus širdyje, kasdien, ir stebuklinga kantrybė, didžiulis noras, kad džiaugsmu žydėtų mūsų vaikų akys ir gėlės darželiuose. Darbštumas į aukščiausią Šatrijos kalną gali užskraidinti sunkiausią akmenį, į jūrą nuvesti liūdną...


Dauguma atvažiuojančiųjų į Palangą eina į paplūdimį mėgautis saule ir jūra, tačiau Dalia Treigienė atvyksta į pajūrį pabūti su gamta ir... papildyti žolelių atsargų. Tų, kurias galima skinti. Nors vilnietės darbas artimas ekonomikos mokslams, laisvalaikiu ji užsiima visai skirtingais dalykais – gamina įvairius tepalus, kremus, aliejus, kaukes iš surinktų žolelių, daro atpalaiduojančius...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius