Mindaugas GRIŠKEVIČIUS

Mindaugas GRIŠKEVIČIUS

Geležinė laisvės kovotoja: tarp meilės ir neapykantos

Mindaugas GRIŠKEVIČIUS, 2013 04 15

„Myliu ir nekenčiu“ (Love and hate), – taip anglosaksai dažnai apibūdina socialinius fenomenus ar iškilius reiškinius. Anglija ir visas pasaulis šiomis dienomis atsisveikina su buvusia premjere Margaret Tečer, kurios ambivalentiška asmenybės didybė neabejotinai įkūnija meilės ir neapykantos polius. Nedaugelis taikos meto politikų gali būti vadinami pasaulį pakeitusiais asmenimis, tokiais kaip M. Tečer. Šios nepalenkiamos politikės era jau seniai apibūdinama istorijos vadovėliuose kaip „tečerizmo“ laikotarpis politikoje, atskira kryptis ekonomikoje bei laisvų individo galimybių veikti profesinėje veikloje principas. Ne vienas vyresnės kartos palangiškis neabejotinai prisimena griežtą jos antikomunistinę laikyseną. Galiausiai pirmoji Anglijos istorijoje premjerė moteris suvaidino svarbų vaidmenį ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo byloje.
„Margaret Tečer sugriovė profesines sąjungas“, „Geležinė ledi pamynė eilinių žmonių interesus“, „Tečer supriešino tautą“ – tokie ir panašūs epitetai liejosi televizijos programų ekranuose, vos tik anglų nacija sužinojo apie didžios politikės išėjimą amžinybėn. Proletariato emocijoms įkaitinti žiniasklaida pasitelkė policijos susirėmimų su profesinių sąjungų atstovais vaizdus prieš keletą dešimtmečių, kuomet pareigūnai išties nepagailėjo guminių „bananų“ bei ašarinių dujų riaušininkams. „Tečer buvo labai bloga politikė“, – įsitikinęs statistinis jorkšyrietis. Tad ar iš tiesų M. Tečer buvo tokia bloga darbo liaudžiai ir viduriniajai klasei?
Kai 1979-ųjų gegužę metodistų bažnyčios pastoriaus duktė tapo pirmąja Anglijos premjere moterimi, šalis skendėjo ekonominėje krizėje. Finansų pasaulyje Londonas vilkosi Niujorko uodegoje, šeimų perkamoji galia gerokai neprilygo dabartiniam angliškam gyvenimui, nežaboti profesinių sąjungų lyderių apetitai bei neefektyvus valstybinių strateginių įmonių valdymas prošvaisčių nežadėjo. „Anglija buvo Rytų Europos šalių ekonomikos lygio“, – taip „ikitečerinę“ valstybę apibūdina ekonomikos analitikai šiandien. Tik gavusi premjerės portfelį Geležinė Ledi pasiraitojo rankoves: įvedė socialinio būsto reformas, bankininkystės sektorių išlaisvino nuo per didelės reguliacijos, privatizavo neefektyviai dirbančias valstybines įmones, pažabojo per dideles profesinių sąjungų galias, sustiprino Anglijos pozicijas tarptautiniuose santykiuose. Premjerė šventai tikėjo kiekvienos šeimos galimybe turėti nuosavą būstą: 1980-aisiais Anglijoje pradėta įgyvendinti schema, leidusi socialinių būstų nuomininkams išsipirkti gyvenamąjį plotą už pigesnę kainą. Šiandien statistika Anglijoje skaičiuoja 2 milijonus tokių namų savininkų, nors oponentai teigia, jog ši schema privedė prie socialinių būstų trūkumo šalyje.
Bankininkystės sektoriuje 1986-aisiais liberalizuotos taisyklės atnešė greitų vaisių. Londonas vėl tapo finansų pasaulio sostine, o daugybė eilinių anglų šiandien gali prekiauti akcijų biržose be brokerių paslaugų. M. Tečer nuosekliai tikėjo privatizacijos galia: 1982-1991 metais į privačias rankas buvo perleista daugybė valstybinių įmonių. „British Gas“ (dujos), „British Steel“ (plienas) ir „Jaguar“ (automobiliai) – tai tik keletas garsių vardų, parduotų privatininkams. Parduoti objektai atnešė valstybei daug pinigų, bet kainavo darbo vietų. Ženkliai sumažėjo infliacija: jeigu 1975 m. skaičius siekė 27 procentus, po devynių metų vos tik 2,4. Sumažėjo ir mokesčiai: didžiausi iš jų krito nuo 83 iki 40 procentų.
Geležinė ledi užsimojo sumažinti profesinių sąjungų nežabotas galias. Iki jos premjerystės profsąjungų lyderiai pernelyg žiūrėjo savų, o ne eilinių narių interesų. Šalyje streikai buvo įprasta kasdienybė: vien 1979-aisiais net 29 milijonai darbo dienų buvo prarasta streikams. Turbūt didžiausias jos susidūrimas įvyko su kalnakasiais. Bekompromisė M. Tečer laimėjo ir čia: buvo uždaryta 20 valstybei priklausančių telkinių, prarasta 20 tūkstančių darbo vietų. Pusantro bilijono svarų kaina ekonomikai jaučiama ir šiandien, o masinius darbininkų susidūrimus su policija puikiai mena šiandieninės anglų kartos. Nors 1986 metais jau tik du milijonai darbo dienų prarasta streikams. Tuo pat metu šiandien eiliniai profesinių sąjungų nariai turi daugiau narystės privilegijų negu tuomet. Ženkliai išaugo vidurinės klasės gyvenimo standartai.
Premjerė pasisakė už Europos Sąjungos nuolaidas Didžiajai Britanijai, nes šalis iki šiandien gauna mažiau naudos iš bendros Europos žemės ūkio politikos nei kitos narės. Konflikte dėl Folklendo salų su Argentina 1982-aisiais anglams užteko daugiau nei dviejų mėnesių įrodyti savo karinę stiprybę. Ledi Margaret leido JAV prezidentui Ronaldui Reiganui įkurdinti atomines bombas Britanijoje po to, kai Sovietų Sąjunga tą patį padarė Rytų Europoje. Tuo pat metu ji palaikė kolegiškus ryšius su „perestrojkos“ tėvu Michailu Gorbačiovu. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aušroje Lietuvos politikų delegacijai pakako daugiau nei valandos pokalbio, po kurio Tečer mums kilniai ištarė: „Remiu jūsų laisvės siekius, parašysiu „Gorbiui“ laišką asmeniškai!“ Nes ji iki sielos gelmių tikėjo laisva tautų ir asmenų valia!
Kieta politikė ir švelni žmona, griežta antikomunistė ir Gorbačiovo draugė, radikalaus kapitalizmo šalininkė ir tuo pat metu už viduriniosios klasės vertybes kovojanti politikė. Margaret Tečer vardas istorijoje mums dar ilgai primins, kaip dabartinėje politikoje svarbu žvelgti plačiai, bent keliems dešimtmečiams į priekį.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Ačiū 2013-04-16 06:27 (IP: 78.61.56.200)
Ačiū už straipsnį.Įdomu skaityti, pariko.

Taip pat skaitykite

Atostogų meto laukia kiekvienas ir kaip apmaudu tampa, kai kažkas jas ima ir sugadina, kad ir kokia smulkmena „pakiša koją“. Taip nutiko ir vienai šeimai, išsiruošusiai autobusu iš Palangos į Žemaičių Kalvariją. Nekantriai laukę autobuso, nugabensiančio jų į norimą vietą, turėjo nusivilti, nes įlipo į visai ne šia kryptimi važiuojantį...


„Už ką jūs, lietuviai, taip nekenčiate Rusijos ir rusų? Ką mes blogo jums padarėme – juk tiek metų kartu gyvenome“, – tokie ir panašūs klausimai po daugiau kaip dviejų savaičių, praleistų Rusijoje, naršant jos platybes nuo Maskvos iki Tverės, jau nebestebino Seimo nario Prano Žeimio. „Propagandos mašina ten „įsukta“ kaip...


„Ko mums labiausiai trūksta? Meilės Lietuvai. Šiandien mes labai jau linkę dejuoti ir verkti dėl to, kad neva „prastai“ gyvename, šiandien mums labai trūksta vienybės ir suvokimo, kiek daug Lietuva yra pasiekusi“, – Gedulo ir vilties dienos išvakarėse sako Laisvės kovų dalyvė Ona Veličkaitė-Gricienė ir nuo vaikystės tremtinės duonos...


„Myliu ir nekenčiu“ (Love and hate), – taip anglosaksai dažnai apibūdina socialinius fenomenus ar iškilius reiškinius. Anglija ir visas pasaulis šiomis dienomis atsisveikina su buvusia premjere Margaret Tečer, kurios ambivalentiška asmenybės didybė neabejotinai įkūnija meilės ir neapykantos polius. Nedaugelis taikos meto politikų gali būti...


Palangos kultūrinė – istorinė atmintis savaime gražiai išskiria viešojo intereso labui sąžiningiausiai dirbusius ar tebedirbančius, lemties pašaukimo keliams ištikimus, savosios „tautinės Palangos bendrijos“ narius. Pastarieji 50 metų žinomiausiame Lietuvos kurorte paliko daug įsimenančių ženklų visuose Palangos kampeliuose. Čia pagarbiai minimi...


Prieš porą savaičių Lietuvą sukrėtė žinia apie iškilios šalies politikės, pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimiros Danutės Prunskienės patirtą insultą. Moteris, grūmusis dėl gyvenimo, tik pastarosiomis dienomis parodė atsigavimo požymių, nors medikai kol kas nelinkę prognozuoti politikę užklupusios ligos padarinių.


„Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja bei žydi net mūsų širdies griuvėsiuose“, – yra pasakęs vienas žymiausių XIX a. prancūzų romantikų Viktoras Hugo.


Senovėje vardams buvo teikiama kur kas daugiau reikšmės nei dabar. Įvairiose kultūrose buvo laikomasi skirtingų įsitikinimų, tradicijų ir prietarų susijusių su žmogaus vardu. Nors šiais laikais žmogus pasaulį suvokia gan materialiai, tačiau tai nereiškia, kad senasis dvasinis suvokimas nebeturi prasmės. Savo vaikui trokštame tik gero, tad gal kita dovana po gyvybės...


Jau balandžio 14-ąją į pirmą posėdį rinksis naujoji savivaldybės Taryba, o senoji, baigianti keturių metų kadenciją, paskutiniam posėdžiui rinksis rytoj. Daugiau kaip pusė darbą baigiančios kadencijos politikų – net 12 iš 21- rytoj paskutinį kartą brūžins savivaldybės posėdžių salės kėdes. „Palangos tilto“ kalbinami nuo kurorto politikos scenos, savo noru ar pagal rinkėjų valią...


Trys meilės „ilgadieniai“

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 02 18 | Rubrika: Miestas

Nuvilnijo, nuplasnojo trys poilsio dienos. Retas kuris burnojo, gavęs laisvo laiko, mat šiemet tokia prabanga mus aplenks. Pernai atostogų būta per daug, sako, tauta prasigert spėjo, darbo našumas ir rezultatai prastėjo, nuostoliai išaugo, tad šiemet valdžia lyg peiliu nurėžė bet kokį tinginiavimą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius