Genetiškai modifikuoti produktai ieško prieglobsčio ir Palangos parduotuvių lentynose

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009-04-28
Peržiūrėta
1701
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos miestų, rajonų ir apskričių inspektoriai patikrino stambiuosius prekybos centrus ir smulkias maisto produktų parduotuves, siekdami išsiaiškinti, kiek rūšių produktų, savo sudėtyje turinčių genetiškai modifikuotų organizmų, yra prekyboje ir patikrinti šių produktų ženklinimą bei atsekamumą.

 

Yra ir Palangoje

Pasirodo, kad ir kas tūno pilnutėlėse lentynose, žmonės nėra tinkamai informuoti apie sudėtį, pasitaiko ir ženklinimo pažeidimų. Tačiau bene opiausias klausimas yra genetiškai modifikuoti produktai. Kol kas Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai maistui neauginami, tačiau jau kurį laiką produktai iš genetiškai modifikuotų augalų – parduodami ir mūsų šalyje. Palangoje taip pat. Tiesa, ne visi, kurie apskritai platinami Lietuvoje.

 

Lentelėje – ir aliejus, ir saldumynai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, tai aliejai „Brolio“, „Lankų“, „Sodžiaus“, „Kolumbo“, „Tėviškės“, „Augalinis aliejus“, „Dolores“, „Maxima“, „Optima linija“, „Perla“, „Karolina“, „Aukselis“, „Saulutė“, „Omili“, „Huilor“, „Oilio“, „Luccia“, „Jasmine“, „Coroli“, „Flarina“, „Tautas“, „Grace“. Majonezai: „Sodžiaus“, „Optima linija“, „Veiverių klasikinis“.

Lietuvos parduotuvių lentynose yra 7 pavadinimų margarino, kuriam pagaminti naudojamos genetiškai modifikuotos sojos pupelės: „Aukselis“, „Optima linija“, „Aima“, „Luxus light“, tepūs riebalų mišiniai:  „Sodžius“, „Aiwa“, „Luxus light“, riebalų tepinys 25% riebumo. 10 pavadinimų saldumynų taip pat derėtų įsidėmėti, kaip savo sudėtyje turinčius genetiškai modifikuotų produktų: tai šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu – „ANL Heros“, „Turto“, „ANL Hanny“, „Elvan“, „ANL My Chick“, „ANL Space“, „ANL Formula“, „Jungle“, „Focus“, saldainiai su žaisliuku „Chik&Duck“. Taip pat šokoladinė plytelė „Dinastija“, „Samari“, šokoladiniai vafliai „Smakdown“, saldainiai „Vkus leščiny-siurpriz“, šokoladinis kremas „Cikonella“ ir riešutinis tepamasis kremas „Finetti“.

Tarp genetiškai modifikuotų produktų minima ir „Kaziuko“ skrudinta duona bei maisto papildas „Hair / Skin / Nail hard kapsule“.

 

Slepia produktų sudėtį

Pasak Maisto skyriaus specialistų, šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat kinta, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos žaliavos ar produktai su genetiškai modifikuotais organizmais.

Prekyba genetiškai modifikuotų organizmų turinčiais produktais tarp Europos Sąjungos valstybių vyksta be apribojimų, bet galima prekiauti tik ES įteisintais šiais maisto produktais. Jie privalo būti teisingai paženklinti ir atitikti teisės aktų reikalavimus. Pagal Europos ir mūsų šalies teisės aktus informacija vartotojams apie genetiškai modifikuotus organizmus ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kai produktų sudėtyje jų yra daugiau kaip 0,9 %. Tačiau pažeidimų būta, ir, spėjama, bus. Iš įvairiausių pasaulio kampelių atkeliaujantys produktai nėra tinkamai ženklinami iki šiol.

 

Dažniausiai modifikuojama – soja

Genetiškai modifikuotas maistas – tai toks maistas, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti natūraliu būdu. Iš augalų dažniausiai genetiškai modifikuojamos sojos, pomidorai, ryžiai, kukurūzai. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotose sojose yra žymiai daugiau baltymų nei įprastose sojose, genetiškai modifikuoti pomidorai – mažiau vandeningi, juose daugiau sausųjų medžiagų. Nors siekiama, jog modifikuojant atsirastų tik teigiamos savybės, niekas nėra garantuotas ir dėl neigiamų pasekmių.

Dar nėra pakankamai informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad genetiškai modifikuoti produktai ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei žmonėms. Genetiškai modifikuotų augalų vartojimas paprastam vartotojui naudos neduoda, o rizika dėl neigiamo poveikio sveikatai išlieka. Jei Lietuva, rūpintųsi savo, kaip nesugadintos gamtos, sveiką gyvenseną propaguojančios šalies įvaizdžiu, išloštų ne tik ekologiškų produktų gamintojai, bet ir patys žmonės – jiems nebevertėtų būgštauti, jog kadaise vartoti produktai atsilieps jų vaikų ar anūkų sveikatai, atsparumui ligoms.

 

Tyrimai su gyvūnais – gąsdina 

Nors genetiškai modifikuotus produktus gaminantys verslininkai įrodinėja, jog „patobulinti“ produktai gali netgi padėti, suteikti daugiau reikiamų medžiagų žmogaus organizmui, tai neužgožia fakto, jog iki šiol nėra aišku, kaip tai atsiliepia sveikatai. Juk prieš gamtą stojantis ir maištaujantis žmogus vieną dieną gali būti nubaustas savo paties ginklu. Mokslininkai ne kartą įrodinėjo, jog tarakonai, gyviai, egzistuojantys žemėje tūkstančius metų, nuo modifikuotų sojos produktų tiesiog masiškai gaišta. Tokiais produktais šeriamos žiurkės susilaukia labai silpnų palikuonių, kurių 80% nesulaukia brandos, o tie, kurie sulaukia, negali susilaukti palikuonių – tapo visiškai nevaisingais. Mokslininkai tikina, jog žmogus negali „žaisti kauliukais“ su savo sveikata ir tapti visuotinio eksperimento auka – palaukti, kokius rezultatus duos „patobulintų“ produktų vartojimas žmonijai. Tačiau verslininkai, bet kokia kaina siekiantys pelno, imasi netgi „nešvarių“ veiksmų. Paperkami net didžiausi moksliniai institutai, laboratorijos vien tam, jog mokslininkų atskleisti faktai nepasklistų į viešumą.

 

Lietuviams trūksta informacijos

Šių metų vasario 26 – kovo 10 dienomis viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų tyrimą, kuris parodė, kad 51 proc. respondentų neigiamai vertina genetiškai modifikuotus produktus, teigiamai – 3 proc., nuomonės neturėjo 14 proc. dalyvių, o 12 proc. apie tai nebuvo nieko girdėję. Didelė dalis respondentų teigė tikintys, kad Lietuvoje tokių modifikuotų produktų tiesiog nėra. Tačiau... yra. Ir kasdien vis daugėja. 9 proc. apklaustų žmonių tvirtino, kad perka genetiškai modifikuotus maisto produktus, 51 proc. tvirtino, jog nėra tikras, kad tokie produktai nepatenka ant jų stalo – jog paprasčiausiai trūksta suprantamos informacijos. O netgi 39 proc. apklaustųjų tikino, kad modifikuotus maisto produktus perka todėl, kad jie pigesni.

 

Sprendžia pats pirkėjas

Jei valstybė neturi aiškios politikos – paremti pelno žmonių sąskaita siekiančias verslo bendroves ir įsileisti jų gaminamus genetiškai modifikuotus produktus į vidinę rinką ar ne, žmonėms patiems telieka domėtis ir spręsti, kokį produktą jie pirks. Mokslininkai tik gūžčioja pečiais – reikia dar daugybės tyrimų, jog būtų išsiaiškinta, kaip manipuliavimas netgi augalo genais gali atsiliepti žmogaus organizmui, tačiau kol šį reiškinį „globoja“ milžiniškų kompanijų rankos, siekiančios pelno ir pasiryžtančios bet kokiems veiksmams, tai itin sunku. „Frankenšteino maistu“ vadinami genetiškai modifikuoti produktai ir toliau karaliaus lentynose – jūsų teisė rinktis, ką valgyti ir kuo maitinti savo šeimą.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda kampaniją „Mes mažiname kainas“, skirtą sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms.


„ Lietuvos žemės ūkį labiausiai paveikė šalies įstojimas į Europos Sąjungą, kuomet ūkininkai sulaukė žymios paramos.


Palangos bendruomeniniai šeimos namai (PBŠN), įsikūrę Jūratės g. 42 (II aukštas), ne vienam palangiškiui jau tapę žinomi kaip įdomių veiklų, remiamų Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšomis, centru, trumpam dėl koronaviruso pandemijos pritilo. „Tačiau net ir laikinai užvėrę savo duris, Palangos bendruomeniniai šeimos namai siūlo reikalingas...


Spalio 25-26 dienomis labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ vykdys tradicinę maisto produktų rinkimo nepasiturintiems akciją.  


Vakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizavo pasitarimą su Palangos miesto savivaldybės administracijos švietimo skyriaus, ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų atsakingais darbuotojais, savivaldybės vyr. gydytoja, visuomenės sveikatos priežiūros specialistais ir aptarė maisto tvarkymo reikalavimų vykdymo aktualijas...


Informuojame, kad labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ Palangoje pradeda įgyvendinti veiklas, numatytas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo veiklos apraše.


Konkurencijos taryba, baigusi Ministro Pirmininko prašymu atliktą tyrimą dėl maisto produktų kainų pokyčių, šio tyrimo išvadas pateikia Vyriausybei ir visuomenei. Šiuo tyrimu siekta įvertinti, kas sąlygojo mažmeninių maisto produktų kainų pokyčius pastaruoju metu. Tyrimo išvadose išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta mažmeninių maisto produktų kainų pokyčių ir šiuos pokyčius...


Nors dauguma kavinių, restoranų ar barų šiais metais „numušė“ kainas, kad tik sulauktų daugiau klientų, tačiau nemaža dalis poilsiaujančiųjų Palangoje valgė namuose. „Žmonės nueina į „Maximą“, nusiperka maisto produktų ir gamina maistą namuose. Ypač lietuviai pamėgo prekybos centrus šią vasarą, kavinės ir restoranai liko antroje vietoje“, - pasakojo armėnų restorano „Alka“ Palangoje...


Geriausi – ekologiniai produktai

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 03 23 | Rubrika: Miestas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2010 metus paskelbė Maisto kokybės metais. Palangos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, sukvietę į susitikimą kurorto savivaldybės Administracijos, Policijos komisariato vadovus, viešojo maitinimo įstaigų atstovus, miestelėnus, surengė atvirą diskusiją apie maisto produktų saugą, maisto priedus, genetiškai...


Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos miestų, rajonų ir apskričių inspektoriai patikrino stambiuosius prekybos centrus ir smulkias maisto produktų parduotuves, siekdami išsiaiškinti, kiek rūšių produktų, savo sudėtyje turinčių genetiškai modifikuotų organizmų, yra prekyboje ir patikrinti šių produktų ženklinimą bei atsekamumą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius